captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ką veiks pasaulinė Rusijos propagandos mašina „Sputnik“?

Naujos „Russia Today“ (RT) užsienio auditorijai skirtos radijo stotys ir interneto tinklalapiai „Sputnik“ kol kas lietuvių kalba neveiks, tačiau informacinių karų ekspertas Nerijus Maliukevičius neatmeta, kad mūsų tautiečiai irgi gali tapti šio propagandinio įrankio taikiniu.
Sipa USA/Scanpix nuotr.
Sipa USA/Scanpix nuotr.

Naujos „Russia Today“ (RT) užsienio auditorijai skirtos radijo stotys ir interneto tinklalapiai „Sputnik“ kol kas lietuvių kalba neveiks, tačiau informacinių karų ekspertas Nerijus Maliukevičius neatmeta, kad mūsų tautiečiai irgi gali tapti šio propagandinio įrankio taikiniu.

Kaip, remdamasis „Ria Novosti“, pranešė RT tinklapis, naujoji žiniasklaidos priemonė dirbs 30 kalbų: rusų, abchazų, azerbaidžaniečių, anglų, arabų, armėnų, gruzinų, dari, ispanų, kazachų, Krymo totorių, kirgizų, kinų, kurdų, latvių, moldovų, vokiečių, tadžikų, lenkų, portugalų, puštūnų, serbų, turkų, uzbekų, ukrainiečių, suomių, prancūzų, hindi, estų ir japonų.

„Sputnik“ nori padengti 130 miestų 34 valstybėse. Kiekvienoje stotyje planuojama įdarbinti 30-100 vietos žurnalistų. Kaip rašoma Estijos nacionalinio transliuotojo tinklapyje, dar nežinia, ar naujoji stotis gaus leidimą pradėti veikti šioje šalyje.

Suomijoje rusų planams jau kilo kliūčių. „Rosija Segodnia“ šioje šalyje šiemet pateikė prašymą radijo transliavimo licencijai gauti, tačiau prašymas buvo atmestas dėl laisvų dažnių trūkumo. „Sputnik“ kol kas neprašė leidimo transliuoti Suomijoje, remdamasis suomių dienraščiu „Helsingin Sanomat“ pranešė Estijos nacionalinis transliuotojas.

Lietuvos radijo ir televizijos komisijoje Eltai patvirtino iš RT negavusi prašymo gauti licenciją transliavimui.

Informaciniais karais besidomintis Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas N. Maliukevičius nebūtų linkęs daryti išvadų, kad Lietuvos auditorija nėra šios žiniasklaidos priemonės taikinyje.

„Kol tai yra pradinė projekto stadija, nedaryčiau toli siekiančių išvadų, kad nebus lietuviškos versijos, manau, kad ateityje tai gali įvykti ir Lietuvoje“, – neatmetė N. Maliukevičius.

Politologo vertinimu, tokios Rusijos ambicijos plėsti medijos išteklius ir į tai investuojamų valstybinių lėšų apimtys rodo, kad Kremlius pasirinko savotišką sovietinės ideologinės politikos atkartojimo strategiją. N. Maliukevičius tame netgi įžvelgtų aliuzijų į Šaltojo karo metu kurtą informacinę priešstatą.

„Norėčiau atkreipti dėmesį netgi į „Sputnik“ pavadinimą, kuris yra kosminės sovietų didybės simbolis. Bet paradoksas yra tas, kad šiuolaikinė Rusija nėra globali galia, kokia buvo Sovietų Sąjunga. Tad susidaro toks savotiškas neatitikimas, kai yra metamos neįtikėtinos lėšos tokiems resursams“, – teigė N. Maliukevičius.

Politologas kritiškai vertina gebėjimus įtikinti pasaulio visuomenę Kremliaus teisumu.

„Yra toks pasakymas, kad kai pradedi meluoti, reikia tai daryti dažnai ir daug, kad toliau įtikintum savo požiūriu. Kai yra pasirinkta tokia labai agresyvi propagandinė strategija, tai reikia daug resursų, daug kartoti tą darbotvarkę, kad kažkiek įtikintum tas Vakarų visuomenės dalis, kurios potencialiai gali įtikėti“, – teigė N. Maliukevičius.

Šita žiniasklaida netgi neslepia savo politinės darbotvarkės, teigė politologas, atkreipdamas dėmesį į Kremliaus vyriausiuoju propagandininku laikomo RT generalinio direktoriaus Dmitrijaus Kiseliovo kalbas apie multipoliarinio pasaulio darbotvarkės įgyvenimą pristatant „Sputniko“ projektą.

„Iš principo visa šita retorika atkartoja Kremliaus užsienio politikos retoriką, tai yra netgi savotiškas šiuolaikinės Rusijos geopolitikos tęsinys žiniasklaidos erdvėje. Kremlius per savo kalbas, užsienio politikos koncepcijas ir dokumentus transliuoja multipoliarinio pasaulio idėją, kuri dekonstruotų Amerikos lyderystę ir pan. Šita retorika atkartojama ir steigiant šį kanalą“, – sakė N. Maliukevičius.

Pati naujosios Rusijos žiniasklaidos priemonės veikimo forma, kai bus bandoma paleisti ne tik radijo stotis, bet tam tikrus medijos centrus, politologui primena sovietinę „Agenstvo „Novosti“, kuri Rusijoje reformavosi į „Ria Novosti“ , kurią pernai „prarijo“ žiniasklaidos konglomeratas RT.

„Tame dar kartą matau tiesioginį sąryšį su sovietine patirtimi ir sovietinės politikos įgyvendinimą. Tais senais laikais tikrai ne visada vien žurnalistai užsiimdavo ta informacine politika. Jeigu atkartojama patirtis, manau, kad tikrai reikia įvertinti galimas rizikas, jeigu tai taptų savotiška priedanga specialiųjų tarnybų veiklai Vakaruose“, – perspėjo N. Maliukevičius.

Politologo vertinimu, tokioje situacijoje reikia galvoti apie savotišką hibridinę gynybą steigiant ir įgyvendinant savus išteklius ir priemones.

„Manau, kad tai yra eilinis skambutis, kad visų pirma reikia patiems, ir ne tik Baltijos šalims, bet ir Vakarų Europai ir Amerikai grįžti prie informacinių projektų ir informacinės politikos vis-a-vis Rusija. (...) Čia manau, kad turi būti kompleksinis priėjimas, turi būti svarstoma, kas čia bus steigiama, įgyvendinama ir panašiai, bet lygiai taip pat turi būti svarstoma apie savo projektus“, – sakė N. Maliukevičius.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...