captcha

Jūsų klausimas priimtas

Katalonijos simboliniame balsavime per 80 proc. dalyvių palaikė nepriklausomybės idėją

Per 80 proc. iš maždaug 2 mln. žmonių, sekmadienį dalyvavusių simboliniame referendume dėl Ispanijos turtingo Katalonijos regiono nepriklausomybės, palaikė regiono atsiskyrimo idėją, rodo preliminarūs rezultatai.
A. Masas ir J. Ortega, AFP/Scanpix nuotr.
A. Masas ir J. Ortega, AFP/Scanpix nuotr.

Per 80 proc. iš maždaug 2 mln. žmonių, sekmadienį dalyvavusių simboliniame referendume dėl Ispanijos turtingo Katalonijos regiono nepriklausomybės, palaikė regiono atsiskyrimo idėją, rodo preliminarūs rezultatai.

Rinkėjų buvo prašoma atsakyti į du klausimus: „Ar norite, kad Katalonija būtų valstybė?“, o jeigu atsakymas į šį klausimą buvo teigiamas, reikėjo atsakyti į antrąją: „Ar norite, kad ta valstybė būtų nepriklausoma?“

Suskaičiavus 2 043 226 balsalapius, paaiškėjo, kad 1 649 239 balsavimo dalyviai (80,7 proc.) į abu klausimus atsakė teigiamai, Katalonijos viceprezidentė Joana Ortega sakė per spaudos konferenciją.

Tik kiek daugiau negu 10 proc. dalyvių (206 599) teigiamai atsakė į pirmąjį klausimą, bet neigiamai į antrąjį, o 92 939 balsalapiuose (4,5 proc.) į abu klausimus buvo atsakyta neigiamai, pridūrė ji.

Katalonijos lyderis simbolinį referendumą dėl nepriklausomybės pavadino „visiška sėkme“

Katalonijos lyderis Arturas Masas pareiškė, jog sekmadienį įvykęs simbolinis referendumas dėl jo vadovaujamo Ispanijos regiono nepriklausomybės buvo „visiška sėkmė“.

„Katalonija vėl parodė, kad ji nori valdyti save“, – sakė jis Barselonoje po to, kai Ispanijos šiaurės rytuose esančiame regione užsidarė balsavimo apylinkės.

Tuo metu kiek anksčiau Ispanijos teisingumo ministras Rafaelis Catala atmetė šį plebiscitą kaip „bevaisį ir nereikalingą“.

„Vyriausybė mano, jog tai buvo politinės propagandos, kurią suorganizavo nepriklausomybę remiančios jėgos ir kuri neturi jokios demokratinio teisėtumo, diena“, – pažymėjo jis išplatintame pareiškime.

„Piliečiai buvo skatinami dalyvauti bevaisėje ir nereikalingoje priemonėje“, – pridūrė jis pirmojoje vyriausybės reakcijoje į balsavimo, kuris buvo rengiamas nepaisant Konstitucinio teismo sprendimo jį suspenduoti, aktyvumo duomenis.

„Ispanija yra konsoliduotas demokratinis režimas, kuriame egzistuoja žodžio laisvė ir kuriame referendumai rengiami laikantis griežtų taisyklių, užtikrinančių nešališkumą ir neutralumą. Nei vienas iš šių reikalavimų šiandien nebuvo patenkintas“, – pabrėžė R. Catala.

Ministras pridūrė, kad valstybės prokurorai toliau atlieka tyrimą, siekdami įsitikinti, ar Katalonijos valdžia nepažeidė teismo draudimo atidaryti balsavimo apylinkes.

Katalonijos, vieno turtingiausių, bet labiausiai įsiskolinusių Ispanijos regionų, senas didesnės autonomijos troškimas pastaraisiais metais buvo kurstomas ekonominių problemų ir Madrido priešinimosi.

Katalonijos regiono vyriausybė balsavimą surengė nepaisydama to, kad Ispanijos Konstitucinis Teismas antradienį nurodė jį sustabdyti, sutikęs nagrinėti Ispanijos vyriausybės užginčijimą, kad šis balsavimas yra nekonstitucinis.

Premjero Mariano Rajoy vadovaujama Ispanijos konservatorių vyriausybė žadėjo ginti šalies, atsigaunančios po didelio ekonominio smukimo, vienybę.

Tačiau katalonai nieko nepaisydami siekė savo, padrąsinti referendumo dėl nepriklausomybės, kurį rugsėjo mėnesį surengė Škotija, net jei škotai ir nusprendė neatsiskirti nuo Didžiosios Britanijos.

M. Rajoy sako, kad jo šalis negali rengti nepriklausomybės referendumo kaip Škotija, nes, skirtingai nuo Didžiosios Britanijos, turi rašytinę konstituciją, kuri tai draudžia.

Ispanijos vyriausybė konkrečiai nenurodė, kokias teisines pasekmes, jeigu išvis tokių bus, patirs Katalonijos lyderiai, savanoriai rinkimų darbuotojai ar rinkėjai.

7,5 mln. gyventojų turinti Katalonija, kuri didžiuojasi sava kalba ir kultūra, nulemia beveik penktadalį Ispanijos ekonomikos.

Reikalavimai suteikti didesnę autonomiją čia reiškiami jau daug metų, bet naujausias A. Maso bandymas pastūmėjo šį klausimą kaip niekada toli.

Katalonija žingsnį didesnės autonomijos link žengė 2006 metais, kai oficialiai priėmė chartiją, kuria jai buvo priskirtas „nacijos“ statusas.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...