captcha

Jūsų klausimas priimtas

B. Obama privalo suteikti naujos energijos prezidentavimui

Šešeri metai po to, kai su šūkiu „Taip, mes galime“ atėjo į Baltuosius rūmus, Barackas Obama, kurio Demokratų partija prarado abejų Kongreso rūmų kontrolę, dabar privalo rasti naujo optimizmo.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Šešeri metai po to, kai su šūkiu „Taip, mes galime“ atėjo į Baltuosius rūmus, Barackas Obama, kurio Demokratų partija prarado abejų Kongreso rūmų kontrolę, dabar privalo rasti naujo optimizmo.

B. Obama, kuriam apklausos nėra palankios ir kurio ima šalintis jo paties partijos kandidatai, paskutinius dvejus savo prezidentavimo metus pradeda tvyrant tokioms nuotaikoms, kurios nė iš tolo neprimena to 2008-ųjų kampanijos pažado.

Per antradienį įvykusius vidurio kadencijos rinkimus respublikonai perėmė Senato kontrolę ir padidino savo persvarą Atstovų Rūmuose, palikdami Baltuosius rūmus vienintele demokratų tvirtove.

Visiems jau galvojant apie 2016 metų prezidento rinkimus, kuriuose B. Obama nebegalės varžytis, JAV lyderiui iškilo įvaizdžio problema ir jis privalo pademonstruoti amerikiečiams, kad vis dar turi projektų, kuriuos gali įgyvendinti, ir mūšių, kuriuos gali laimėti.

Tuo metu jis neslepia nusivylimo kliūtimis Kongrese ir antipatijos politiniams žaidimams, kuriuos jam reikės žaisti siekiant pažangos Vašingtone.

B. Obama toli gražu nėra vienintelis prezidentas, atsidūręs sunkioje padėtyje po vidurio kadencijos rinkimų, kai Kongresas atsiduria kitos partijos rankose.

Dwightas D. Eisenhoweris, Ronaldas Reaganas, Billas Clintonas ir George`as W. Bushas – visi jie galiausiai atsidūrė tokioje neparankioje padėtyje paskutinius dvejus savo prezidentavimo metus.

„Tikrai turime prievolę dirbti kartu tais klausimais, kuriais galime sutarti“, – antradienį vakare sakė naujasis Senato lyderis, respublikonas Mitchas McConnellas iš Kentukio.

„Vien tai, kad turime dviejų partijų sistemą, nereiškia, kad turime amžinai konfliktuoti“, – sakė jis.

Atstovų Rūmų daugumos lyderis Johnas Boehneris paragino B. Obamą „paskutinius dvejus savo prezidentavimo metus pradėti ... tam tikrais dvipartiniais žingsniais“.

Agresyvaus tono pareiškime J. Boehneris perspėjo B. Obamą nerengti jokios „kontratakos“ prieš naująją respublikonų daugumą, tačiau neatrodo, kad būtų daug galimybių bendradarbiauti.

Rice`o universiteto istorikas Douglasas Brinkley prognozavo, kad respublikonų vadovaujamas Kongresas reiškia visišką paralyžių dėl daugumos įstatymų, tačiau tai galėtų palikti erdvės prezidentui.

Artimiausius dvejus metus bus beveik neįmanoma pasiekti, kad Baltieji rūmai ir Kongresas ką nors drauge padarytų, perspėjo jis.

Rašiklio ir telefono strategija

Tačiau laikui senkant, prezidentas gali jaustis laisvesnis plačiau naudoti savo vykdomąją galią ir stumti savo darbotvarkę.

„Prezidentai paprastai kiek nedrąsiau naudojasi savo vykdomosiomis galiomis per savo pirmą kadenciją ar net pirmuosius šešerius metus, nes vis dar svajojama apie susitarimą ant Kapitolijaus kalvos“, – paaiškino jis.

Nuo dabar iki kadencijos pabaigos 2017 metų sausio 20 dieną B. Obama gali labiau naudotis vadinamąja rašiklio ir telefono strategija – rašikliu pasirašinėti įsakymus ir telefonu mobilizuoti išorės grupes.

Toks pokytis galėtų tapti akivaizdus jau po kelių savaičių, dėl itin prieštaringai vertinamo imigracijos klausimo.

Vykdomasis įsakas, kaip JAV vadinamas prezidento dekretas, galėtų reikšti palengvėjimą kai kuriems iš maždaug 11 mln. dokumentų neturinčių Amerikos imigrantų, kurių daugelis visą savo gyvenimą Jungtinėse Valstijose baiminosi deportavimo.

Tarptautinėje srityje visą jo laiką gali užimti dvi didelės krizės: prorusiškų separatistų kurstoma įtampa Ukrainoje ir džihadistų grupuotės „Islamo valstybė“ laimėjimai Irake bei Sirijoje.

Be to, B. Obama gali pamatyti konkrečius rezultatus trijose svarbiose derybose: dėl sutarties su Iranu branduoliniu klausimu, dėl Ramiojo vandenyno laisvosios prekybos susitarimo ir dėl pasaulinio susitarimo klimato kaitos klausimu.

Kaskart jis turi laikytis plonytės linijos bendraudamas su Kongresu ir gali jausti pagundą ją apeiti.

Dėl klimato kaitos bet kokią sutartį turi ratifikuoti du trečdaliai senatorių, o tai beveik neįmanoma dabartinėje politinėje situacijoje, tačiau kitokia teisinė prieiga galėtų sudaryti sąlygas B. Obamai išvengti šios kliūties.

Istorikas D. Brinkley perspėja kol kas dar nedaryti išvadų dėl B. Obamos palikimo vidaus ar užsienio politikos srityse.

„Jis turi dar visus dvejus metus pasižymėti, – sakė D. Brinkley. – Jo vis dar laukia ketvirtadalis prezidentavimo“.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...