captcha

Jūsų klausimas priimtas

JAV prasidėjo svarbūs kadencijos vidurio rinkimai

JAV rytinėse valstijose antradienį anksti ryte prasidėjo balsavimas svarbiuose kadencijos vidurio rinkimuose, kuriuose prezidento Baracko Obamos demokratams prognozuojamas skaudus pralaimėjimas, o respublikonams – reikšmingas pozicijų sustiprėjimas.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

JAV rytinėse valstijose antradienį anksti ryte prasidėjo balsavimas svarbiuose kadencijos vidurio rinkimuose, kuriuose prezidento Baracko Obamos demokratams prognozuojamas skaudus pralaimėjimas, o respublikonams – reikšmingas pozicijų sustiprėjimas.

Pirmosios balsavietės rinkimuose, kuriuose ant kortos pastatyta JAV Senato kontrolė, atsidarė rytinėse Kentukio, Meino, Naujojo Hampšyro, Naujojo Džersio, Niujorko ir Virdžinijos valstijose.

Remiantis pastarojo meto viešosios nuomonės apklausomis, respublikonai turi daugiau šansų laimėti mūšį dėl valdžios Vašingtone nepaisant Aliaskoje, Šiaurės Karolinoje ir kitose valstijose laukiamos įnirtingos kovos, ir ši partija neabejoja savo sėkme, vieniems svarbiausių per daug metų kadencijos vidurio rinkimams pasiekus finišo tiesiąją.

Šiuo metu demokratai Senate turi 55 vietų daugumą, respublikonams priklauso 45 vietos.

Jei respublikonams, turintiems daugumą Atstovų Rūmuose, pavyks per šiuos rinkimus papildomai užsitikrinti šešias vietas, B. Obamai, kovojančiam su Ebolos krize, islamo ekstremistais ir ieškančiam būdų paspartinti ekonomikos augimą, likusius dvejus savo kadencijos metus teks dirbti su jo politinių oponentų kontroliuojamu Kongresu.

„Ketiname būti atsakinga valdanti respublikonų dauguma“, – interviu „ABC News“ sakė Senato respublikonų lyderis Mitchas McConnellas Kentukyje, kur jo laukia sunkios grumtynės su demokratų kandidate Alison Lundergan Grimes.

Šiam politikos veteranui tai bus labiausiai įtempta rinkimų kova per visą tris dešimtmečius trunkančią jo politinę karjerą. Vis dėlto dvi savaitgalį atliktos apklausos parodė, kad jis didina atotrūkį nuo savo varžovės.

„Pučia mums palankus vėjas“, – sekmadienį CNN sakė senatorius Randas Paulas, tikėtinas Respublikonų partijos kandidatas 2016-aisiais vyksiančiuose prezidento rinkimuose.

„Manau, žmonės pasirengę naujai vadovybei“, – pridūrė jis.

Pagrindinė respublikonų rinkimų kampanijos žinia buvo tokia, kad balsas už demokratus yra balsas už populiarumą praradusį prezidentą ir jo politiką, visų pirma prieštaringai vertinamą sveikatos apsaugos reformą.

„Tai referendumas dėl prezidento“, – sakė senatorius R.Paulas interviu NBC.

Per šiuos rinkimus taip pat bus kovojama dėl visų 435 vietų Atstovų Rūmuose, ir ekspertai mano, kad respublikonams pavyks laimėti daugiau vietų nei jie turi dabar.

Tuo tarpu trys pagrindiniai prognozuotojai tikimybę, kad respublikonai įgis ir Senato kontrolę, vertina 70-77 proc.

Dėmesys Ajovai

Kad ir kaip gerai sektųsi respublikonams, visas vaizdas antradienį dar gali neišryškėti.

Labai tikėtina, kad antrojo rinkimų rato prireiks Luizianoje ir Džordžijoje, kur pagal rinkimų taisykles turi būti organizuojamas antrasis turas, jei laimėjęs kandidatas surenka mažiau nei 50 proc. balsų.

Be to, balsų skaičiavimas atokioje Aliaskoje, kurioje įtemptos rinkimų kampanijos baigtis sunkiai prognozuojama, tikriausiai tęsis kelias dienas.

Papildomi rinkimai Luizianoje vyktų gruodžio 6-ąją, tuo tarpu Džordžijos valstija antrąjį rinkimų turą rengtų sausio 6 dieną – praėjus trims dienoms po naujo Kongreso darbo pradžios.

Viešosios nuomonės apklausos ir rinkimų istorija rodo, kad abiejose valstijose, jei bus rengiamas papildomas balsavimas, daugiau šansų iškovoti galutinę pergalę turi respublikonai.

Jei Džordžijai ir Luizianai teks organizuoti antrąjį turą, čia neabejotinai užvirs intensyvūs kampanijų ir politinių reklamų karai, ypač jei dar nebus aišku, kuriai partijai atiteks Senato kontrolė.

Abi partijos pasitelkė iškiliausius savo veikėjus ir žinomas figūras, stengdamosi palenkti į savo pusę rinkėjus. Tuo metu B. Obama, puikiai suprasdamas, jog yra svarbiausias respublikonų kritikos taikinys, beveik nedalyvavo rinkimų kampanijoje.

Prezidento poziciją nesivelti į rinkimų batalijas patvirtina ir jo antradienio darbotvarkė, kurioje numatyta virtinė susitikimų gynybos ir kovos su Ebola klausimais, tačiau nėra jokių paskutinės minutės agitacinių pasirodymų.

Centrinėje Ajovos valstijoje vietos dienraštis „The Des Moines Register“ praneša, kad respublikonė senatorė Joni Ernst rinkimų finišo tiesiojoje 7 proc. lenkia savo varžovą, Atstovų Rūmų narį Bruce'ą Braley.

„Tai tiesiog rodo mūsų proveržį čia, Ajovoje, – „Fox News“ sakė Irako karo veteranė J. Ernst. – Žmonės atmeta kongresmeno B. Braley žlugusią politiką ir nori naujo kurso Amerikai“.

Tuo tarpu kiti duomenys rodo, kad netgi čia rinkimų baigtis yra sunkiai nuspėjama. Remiantis „Quinnipiac“ universiteto sociologinių tyrimų instituto pirmadienį paskelbtais apklausos rezultatais, J. Ernst ir B. Braley turi vienodus šansus laimėti, nes juos remia po 47 proc. rinkėjų.

Neprognozuojami posūkiai

Kaip rodo istorija, antrąją kadenciją iš eilės dirbančio prezidento partijai prastai sekasi per kadencijos vidurio rinkimus, o balsavimas antradienį tikriausiai netaps išimtimi.

Tačiau viceprezidentas Joe Bidenas sakė „nesutinkantis su prognozių skelbėjais“ ir jaučiantis, kad demokratai gali išlaikyti daugumą Senate. Pasak Baltųjų rūmų, tokios pačios pozicijos laikosi B. Obama.

Respublikonų rinkėjams demonstruojanti didesnį entuziazmą, B. Obama ne kartą ragino demokratų šalininkus nelikti pasyviais ir pareikšti savo valią rinkimų apylinkėse.

Viena demokratų auka gali tapti senatorius Markas Udallas, atstovaujantis Koloradui – permainingai balsuojančioje valstijoje, kurioje, kaip rodo duomenys apie išankstinį balsavimą, jo varžovas Cory Gardneris yra įgijęs 8 proc. punktų pranašumą.

Kandidatų būryje taip pat esama sunkiai prognozuojamų veikėjų. Nepriklausomas kandidatas Gregas Ormanas, kuris gali išversti iš posto respublikoną senatorių Patą Robertsą Kanzaso valstijoje, sakė galintis tapti tiek demokratų, tiek respublikonų šalininku.

Šie Kongreso rinkimai – brangiausi JAV istorijoje

Partijos, kandidatai ir lobistų grupuotės rinkimų kampanijai išleido 3,67 mlrd. dolerių (2,94 mlrd. eurų). Televizijos stotis CNN paskaičiavo, kad už tokią sumą buvo galima pastatyti 10 Ebolos gydymo centrų, į mokyklas nusiųsti 12 000 vaikų, nupirkti 25 naikintuvus ir dar prodiusuoti Holivudo filmą.

Kandidatai rinkėjus viliojo reklaminiais filmukais, plakatais, pasirodymas. Pastarąjį kartą Kongreso rinkimuose 2010 metais dalyvavo 45 proc. rinkėjų iš 210 mln., turinčių balsavimo teisę.

Triumfas rinkimuose prognozuojamas respublikonams, o kartus pralaimėjimas – Baracko Obamos demokratams. Remiantis apklausomis, demokratai praras daugumą Senate, kaip tai prieš ketverius metus nutiko ir Atstovų Rūmuose.

Jei prognozės pasitvirtins, B. Obamos veiksmų laisvė taps dar labiau suvaržyta.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close