captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lenkijos ir Izraelio prezidentai atidarys naują žydų muziejų Varšuvoje

Lenkijos prezidentas Bronislawas Komorowskis ir Izraelio prezidentas Reuvenas Rivlinas antradienį atidarys Varšuvoje naują muziejų, atspindintį kadaise klestėjusios Lenkijos žydų bendruomenės, beveik visiškai nušluotos per nacių vykdytą Holokaustą, tūkstantmečio istoriją.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Lenkijos prezidentas Bronislawas Komorowskis ir Izraelio prezidentas Reuvenas Rivlinas antradienį atidarys Varšuvoje naują muziejų, atspindintį kadaise klestėjusios Lenkijos žydų bendruomenės, beveik visiškai nušluotos per nacių vykdytą Holokaustą, tūkstantmečio istoriją.

Buvusio Varšuvos geto vietoje įsikūrusio POLIN Lenkijos žydų istorijos muziejaus atidarymas taps „žaidimo taisykles keičiančiu“ įvykiu Lenkijos ir žydų santykiuose, šalies vyriausiasis rabinas Michaelis Schudrichas sakė naujienų agentūrai AFP.

„Tai nereiškia, kad santykiai buvo blogi – tai reiškia, kad dėl to jie taps geresni“, – paaiškino jis.

B. Komorowskis ir R. Rivlinas antradienį dalyvaus seniai laukiamame muziejaus nuolatinės ekspozicijos atidaryme.

Muziejus veikė jau nuo praeitų metų balandžio ir pritraukė daugiau negu 400 tūkst. lankytojų – iš dalies dėl savo patrauklaus dizaino.

Santūrus stiklinis pastato fasadas, jau tapęs šiuolaikinės architektūros ikona, padalytas plataus nesimetriško intarpo, kuris atlieka įėjimo ir pagrindinės salės funkciją.

Suomių architektų Rainerio Mahlamaeki ir Ilmaro Lahdelmos suprojektuotame statinyje šis perskyrimas simbolizuoja legendą apie prasiskyrusius Raudonosios jūros vandenis, žydams bėgant iš Egipto.

Žydai pirmąkart atvyko gyventi Lenkiją, gelbėdamiesi nuo XI amžiuje Vakarų Europoje vykusių pogromų.

Kaip teigia žydų legenda, pabėgėliai išgirdo balsą iš dangaus, skelbiantį „Po lin“ (hebrajų kalba – „ilsėkitės čia“). Taip esą atsiradęs Lenkijos vardas (Polen). Su šia legenda susijęs tiek naujojo muziejaus pavadinimas, tiek jo idėja – prikelti praeitį naujam gyvenimui, sakė nuolatinės ekspozicijos direktorė Barbara Kirshenblatt-Gimblett.

Pagrindinis dėmesys šiame muziejuje bus sutelktas ne į daugybę istorinių eksponatų, o į daugialypės terpės instaliacijas, atskleidžiančias Lenkijos žydų bendruomenės praeitį beit atkuriančias jų kasdienio gyvenimo scenas.

Šiame pasakojime taip pat bus tamsių puslapių, įskaitant holokaustą Antrojo pasaulinio karo metais, kai nacistinė Vokietija okupuotoje Lenkijoje išžudė milijonus žydų, taip pat antisemitizmą, neišvengiamai lydėjusį žydų gyvenimą visoje Europoje, įskaitant Lenkiją.

Tačiau ši paroda taip pat sudaro retą galimybę pažvelgti į Lenkijos žydų bendruomenės, kuri kadaise buvo didžiausia pasaulyje, turtingą gyvenimą.

XVII amžiaus viduryje Lenkijos karalystėje ir Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje gyveno apie 750 tūkst. žydų.

1939 metais Lenkijoje jų gyveno apie 3,3 mln. – tuo metu žydai sudarė apie 10 proc. šalies gyventojų. Per Antrąjį pasaulinį karą gyvi liko tik 200–300 tūkst. šios bendruomenės narių.

Dauguma išgyvenusiųjų emigravo, o dabar aktyvią žydų bendruomenę sudaro tik apie 7 tūkst. žmonių.

Dešimtys tūkstančiai Lenkijos gyventojų turi žydiškų šaknų, tačiau nesitapatina su šia bendruomene arba nežino savo kilmės.

Privatūs donorai, taip pat žydų ir lenkų diaspora muziejaus nuolatinei ekspozicijai įrengti surinko 33 mln. eurų (beveik 114 mln. litų). Varšuvos miestas ir Kultūros ministerija muziejaus statybai skyrė 42,5 mln. eurų (146,7 mln. litų).

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close