captcha

Jūsų klausimas priimtas

Rinkimai Ukrainoje: paskelbti pirmieji rezultatai

Sekmadienį Ukrainos gyventojai išankstiniuose rinkimuose renka parlamentą, praneša BBC.
Civiliai ir kariai balsuoja rinkimuose, Reuters/Scanpix nuotr.
Civiliai ir kariai balsuoja rinkimuose, Reuters/Scanpix nuotr.

Sekmadienį Ukrainos gyventojai išankstiniuose rinkimuose renka parlamentą, praneša BBC.

Prezidentas Petro Porošenka paskelbė išankstinius rinkimus siekdamas įtvirtinti naują politinę kryptį po to, kai buvo nuverstas prorusiškas šalies vadovas Viktoras Janukovyčius. Tačiau rinkimai vyks konflikto šalies rytuose fone. Maždaug 3 milijonai Donecko ir Luhansko regionų gyventojų nedalyvaus rinkimuose, o separatistai žada surengti savo rinkimus lapkritį. Dar apie 1,8 mln. Rusijos aneksuoto Krymo gyventojų taip pat nebalsuos.

23.49 val. CRK apdorojo pirmuosius protokolus: į Radą patenka 6 partijos

Pirminiais duomenimis, rinkėjų aktyvumas pirmalaikiuose rinkimuose į Aukščiausiąją Radą siekė 53 proc.

Ukrainos Centrinė rinkimų komisija (CRK) apdorojo pirmuosius 1522 protokolus, gautus iš rinkimų komisijų per pirmalaikius rinkimus į Ukrainos Aukščiausiąją Radą. Duomenys rodo, kad į parlamentą patenka šešios partijos: Liaudies frontas, Petro Porošenkos blokas, Olego Liaško radikalioji partija, „Batkivščyna“ („Tėvynė“), „Samopomič“ („Savipagalba“) ir „Svoboda“ („Laisvė“).    

Anot informacijos, skelbiamos CRK svetainėje, Liaudies frontas turi 27,33 proc., Petro Porošenkos blokas – 27 proc., Olego Liaško radikalioji partija – 8,73 proc., „Batkivščyna“ – 7,35 proc., „Samopomič“ – 6,83 proc., „Svoboda“ – 6,50 proc. rinkėjų balsų.  

20.49 val. Apklausa: laimėjo provakarietiškos ir nacionalistinės partijos

Provakarietiškos ir nacionalistinės partijos triuškinamai laimėjo sekmadienį vykusius pirmalaikius parlamento rinkimus, kuriuos šalies rytuose boikotavo prorusiški separatistai, rodo balsavusiųjų rinkėjų apklausos. Kaip rodo dviejų apklausų duomenys, Ukrainos prezidento Petro Porošenkos blokas ir ministro pirmininko Arsenijaus Jaceniuko vadovaujamas Liaudies frontas atitinkamai laimėjo 23 proc. ir 21 proc. balsų.

Panašios politinės orientacijos partija „Samopomič“ („Savigalba“), kuriai vadovauja Lvovo meras Andrijus Sadovas, šių apklausų duomenimis, turėtų gauti 13,2 proc. balsų. Tokie rezultatai turėtų suteikti P. Porošenkai įtikinamą mandatą tęsti planą taikiai sureguliuoti separatizmo krizę sukilusioje rytinėje Ukrainoje ir sykiu vykdyti demokratines reformas.

Tuo metu opozicijos blokas, susijęs su nušalintu prorusišku prezidentu Viktoru Janukovyčiumi, užsitikrino beveik 8 proc. paramą.

Tokie rezultatai turėtų suteikti P.Porošenkai įtikinamą mandatą tęsti planą taikiai sureguliuoti separatizmo krizę sukilusioje rytinėje Ukrainoje ir sykiu vykdyti demokratines reformas.

„Šiandien mes galime tarti, kad trečdalis rinkėjų remia prezidento kursą vykdyti reformas dėl prisijungimo prie Europos Sąjungos“, – pareiškė vienas Petro Porošenkos bloko lyderių Jurijus Lucenka.

Tuo tarpu Opozicijos blokas, susijęs su nušalintu prorusišku prezidentu Viktoru Janukovyčiumi, kuriam vadovauja buvęs energetikos ministras Jurijus Boiko, apklausos duomenimis, užsitikrino 7,6 proc. paramą. Į parlamentą taip pat turėtų patekti populistinė Radikalioji partija, kuri gali tikėtis maždaug 7 proc. balsų paramos ir nacionalistinė partija „Svoboda“ („Laisvė“), už kurią galėjo balsuoti per 5 proc. rinkėjų.

Partija „Batkivščyna“ („Tėvynė“), kuriai vadovauja ekspremjerė Julija Tymošenko, pagal apklausas, pasirodė blogiau, nei tikėtasi, tačiau užsitikrinusi 5,6 proc. balsų ji taip pat gali tikėtis patekti į parlamentą. Prognozuojama, kad rinkimų barjero nepavyko įveikti Ukrainos komunistų partijai, kuri surinko apie 4 proc. balsų. Į parlamentą taip pat, matyt, nepateks Sehijaus Tihipkos vadovaujama „Stipri Ukraina“, apklausos duomenimis, surinkusi kiek mažiau nei 4 proc. balsų, ir radikalioji partija „Pravyj sektor“ („Dešinysis arba Teisusis sektorius“), kurią palaikė apie 2 proc. apklaustųjų.

Ukrainoje pusė iš 450 įstatymų leidėjų yra renkami pagal proporcinę sistemą iš partijų sąrašų daugiamandatėje apygardoje, o kita dalis išrenkama pagal mažoritarinę sistemą vienmandatėse apygardose. Todėl balsavusiųjų rinkėjų apklausos rodo tik tai, kam atiteks 225 mandatai, dėl kurių iš viso varžėsi 29 partijos. Dėl kitų parlamento vietų 3 468 kandidatai varžėsi 225 vienmandatėse apygardose. Kokie rezultatai bus šioje kovoje, paaiškės per kelias artimiausias dienas.

19.12 val. Iki 16 val. balsavo 40 proc. piliečių

Centrinė rinkimų komisija skelbia, kad iki 16 val. rinkimuose sudalyvavo daugiau nei 40 proc. piliečių. Didžiausias rinkėjų aktyvumas fiksuotas Ivano-Frankivsko apskrityje, kur iki minėtos valandos atėjo 48 proc. rinkėjų. Skelbiama, kad Donecke ir Luhanske rinkėjų aktyvumas siekė iki 25 proc.

16.44 val. Lietuvos stebėtoja: jaučiasi pakylėjimas ir patriotizmas

Rinkimus Kijeve stebinti Rytų Europos studijų centro direktorė Kristina Vaičiūnaitė sako, kad stebėtojai gauna įvairių pranešimų apie galimus pažeidimus, dauguma jų susiję su netinkama agitacija.

„Gauname įvairių duomenų, pranešimų apie pažeidimus, susijusių su agitacijomis. Važinėjame po apylinkes ir žiūrime, kaip dirba komisijos. Palyginus su praėjusiais prezidento rinkimais, apylinkėse situacija labai nesiskiria – komisijos dirba susikaupusios. Dabar tikrai nebėra tos stresinės situacijos, kuri buvo prezidento rinkimų metu“, – praėjusius ir šiuos rinkimus LRT televizijai komentuoja K. Vaičiūnaitė.

Pasak Kijeve esančio LRT žurnalisto Edvardo Špoko, Vakarų Ukrainoje ir Kijeve pažeidimų yra mažiau. Tuo metu rytuose, pavyzdžiui, Charkove buvo gauta pranešimų apie užminuotas rinkimų apylinkes. Iš ten buvo evakuoti žmonės. O Luhanske (ten, kur atidarytos apylinkės) buvo pranešama apie autobusą, kuriuo balsuoti buvo vežami žmonės.

Anot K. Vaičiūnaitės, ukrainiečiai kalbasi, prieina prie stebėtojų.

„Aplink jaučiasi pakylėjimas, patriotizmas. Iš to, ką matome, didesnių priekaištų tikrai neturime. Pasitaiko vienas kitas procedūrinis pažeidimas, tačiau tai nedarys įtakos rinkėjų nuomonei“, – mano Rytų Europos studijų centro vadovė.

Ji sako, kad sunku prognozuoti, kas nugalės rinkimuose: „Tačiau tikimės, kad laimės tos politinės jėgos, kurioms užteks valios vykdyti reformas. Jų šiai šaliai labai reikia.“

15.00 val. Lietuvos stebėtojai Ukrainos parlamento rinkimuose pažeidimų nepastebėjo

Pirmalaikiai Ukrainos parlamento rinkimai vyksta sklandžiai ir skaidriai, rimtų pažeidimų kol kas nepastebėta, teigia rinkimus stebintys Lietuvos Seimo nariai. „Aš esu Kijeve ir čia iš tikrųjų labai viskas ramu. Kol kas nematome jokių provokacijų, aktyvumas nemažas, komisijų vadai sako, kad dienos pabaigoje bus balsavę apie 60–70 proc. rinkėjų. Žmonės yra pakankamai entuziastingi ir išreiškia savo valią demokratiniuose bei skaidriuose rinkimuose“, – BNS sakė Andrius Kubilius.

Anot jo, padėtis sudėtingesnės Ukrainos rytiniuose regionuose, tačiau ir ten rinkimų procesas vyksta pakankamai sklandžiai.

„Mano vadovaujamai delegacijai priklausanti Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, kuri yra Charkove, taip pat sakė, kad yra pakankamai ramu, kažkokių ypatingų problemų nesimato, aktyvumas taip pat nėra mažas. Žinoma, ten regionas kitoks nei Kijevas, galbūt žmonės balsuoja už opozicines partijas, bet patys rinkimai, mano manymu, vyksta skaidriai ir techniškai tvarkingai“, – tvirtino A. Kubilius.

Ukrainos rytuose esančiame Slovjansko mieste rinkimus stebintis Mantas Adomėnas taip pat teigė nepastebėjęs pažeidimų, tačiau baiminosi, kad jų gali būti skaičiuojant balsus.

„Rinkėjų aktyvumas čia, Donecko srityje, yra žemas. Kalbama apie tai, kad buvo perkami balsai, nes čia vyksta labai aktyvios vienmandatininkų kovos, tačiau tai susiję su balsavimu paštu. Lankantis rinkimų apylinkėse pažeidimų ir netvarkos nepastebėjome, saugumas bent jau miestuose yra užtikrintas“, – BNS sakė M. Adomėnas. Anot jo, daugiausiai nerimo kelia balsų skaičiavimas, nes, esant žemam rinkėjų aktyvumui, atsiranda daug galimybių klastoti balsus.

„Yra išstatyta labai daug vadinamųjų techninių kandidatų, kurie yra skirti atimti balsus iš kitų arba savo žmones pasodinti į rinkimų komisijas, todėl bandymų klastoti balsus matyt reikia laukti ir tikėtis“, – teigė M. Adomėnas.

Rinkimus Černigove stebintis Valentinas Bukauskas išskyrė didelį rinkėjų aktyvumą: „Mes su kolega Arminu Lydeka jau aplankėme šešias rinkimines apylinkes, kur iš tiesų viskas vyksta sklandžiai, kažkokių pažeidimų nesimato. Visuomenė yra susitelkusi ir nusiteikusi aktyviai, tas aktyvumas net stebina – kai kuriose apylinkėse žmonės ryte laukė po 40 minučių eilėse, kad galėtų išreikšti savo pilietinę valią.“

Šiaurės Ukrainos Žitomiro mieste esantis Arvydas Anušauskas sakė, kad rinkimų išvakarėse buvo tam tikrų rinkiminės agitacijos pažeidimų, tačiau patys rinkimai vyksta skandžiai. „Lankome šiuo metu rinkimų apylinkes, klausinėjame stebėtojų, kurių yra labai daug iš visų partijų, ir niekas kol kas nepastebėjo kokių nors rimtesnių pažeidimų. Turiu pasakyti, kad pagal stebėtojų skaičių šie rinkimai lenkia visus, kuriuos man yra tekę matyti“, – BNS teigė A. Anušauskas.

Jis prognozavo, kad didesnių pažeidimų neturėtų būti ir skaičiuojant balsus: „Stebėtojų yra maždaug du kartus daugiau nei rinkimų komisijų narių, todėl šiuo atveju tokio pavojaus (balsų klastojimo – BNS) nebus, nes labai daug žmonių yra suinteresuoti, kad rinkimai būtų skaidrūs.“

12.38 val. Pranešė apie sprogmenį

Kijeve esantis LRT žurnalistas Edvardas Špokas sako, kad kol kas rinkimai gana ramūs, didelių eilių prie apylinkių nėra, tačiau jau pranešama apie provokacijas šalies rytuose.

„Ko kas balsavimas Kijeve vyksta normaliai. Žmonės eina balsuoti, bet apie aktyvumą ką nors pasakyti tiksliai sunku – artimiausiu metu turėtų būti paskelbti išankstiniai aktyvumo duomenys. Kiek teko kalbėti su stebėtojais, jie sakė, kad kol kas yra ramiau nei per prezidento rinkimus“, – apie aktyvumą užsimena E. Špokas.

LRT žurnalisto teigimu, buvo išmoktos tam tikros pamokos, pavyzdžiui, dabar yra atidaryta daugiau apylinkių. Kol kas nepranešama, kad kur nors būtų susidariusios didelės eilės ir žmonėms tektų ilgai laukti prie balsavimo dėžių.

„Tuo metu Ukrainos žiniasklaida praneša apie provokacijas rytuose. Charkove buvo gautas anoniminis pranešimas apie sprogmenį vienoje iš balsavimo apylinkių, kuri iš karto buvo evakuota. Taip pat pranešama, kad Luhansko regione (ten, kur vyksta rinkimai) viena iš apylinkių gavo sugadintus biuletenius“, – iš Kijevo telefonu LRT radijui sakė E. Špokas.

Anot jo, taip pat atskriejo žinios, kad Mariupolį bando supti separatistų  pajėgos, tačiau kol kas ten rinkimai vyksta – jau balsavo apie 9 tūkst. rinkėjų. 

Kas yra pagrindiniai kandidatai?

Ukrainos valdžia tikisi, kad rinkimai leis stabilizuoti padėtį šalyje, kai parama prorusiškoms partijoms šiuo metu yra susilpnėjusi. Pusė iš 450 vietų parlamente bus paskirstytos proporcingai, pagal partijų sąrašus. Partija laimės vietų parlamente, jei už ją balsuos daugiau nei 5 procentai rinkėjų.

Dar 198 deputatai bus išrinkti vienmandatėse apygardose. 27 vietos liks laisvos, nes rinkimai Kryme ir sukilėlių kontroliuojamoje teritorijoje nevyks. Pagrindinės kandidatuojančios partijos yra prezidento P. Porošenkos Blokas, premjero Arsenijaus Jaceniuko Liaudies frontas, Oleho Liaško Radikalų partija ir buvusios premjerės Julijos Tymošenko partija „Batkivščina“.

Balsuoti negalintis Ukrainos karys: mes turime svarbesnių reikalų

Sekmadienį Ukrainos gyventojams sprendžiant, kad valdys jų konfliktų draskoma šalį ir atstovaus jiems parlamente, kai kurie, ginantys savo tėvynę, to daryti negali. Tarp jų – net ir patys kandidatai. Apie balsuoti negalinčius karius praneša „Kyiv post“.

Valerijus Chobotar, aštuntasis numeris Dešiniojo sektoriaus partijos sąraše 2014 m. parlamento rinkimuose, negalės balsuoti, kai visa tauta rinks naują Aukščiausiąją Radą. Pateikti karo didvyrius partijų sąrašuose tapo populiariu žingsniu, tačiau dauguma karių, kovojančių prieš prorusiškus separatistus ir užmaskavusius Kremliaus karius šalies rytuose negalės balsuoti, informuoja „Kyiv post“.

V. Chobotar negali parlamento rinkimuose dalyvauti, nes Pisky gyvenvietėje, nuo Donecko nutolusioje 14 km, nėra balsavimo punkto. Čia jis yra todėl, kad kartu su kitais Dešiniojo sektoriaus savanoriais bei kareiviais dalyvauja gynybinėje opearacijoje.

„Mes turime svarbesnių reikalų čia“, – sakė V. Chobotar. Jis paaiškino, kad šioje vietoje išlaikyti strategines kariuomenės pozicijas, norint padėti ginti Donecko oro uostą, labai svarbu.

Spalio 20 d. parlamentui nepavyko nuspręsti, kad kareiviai, dalyvaujantys antiteroristinėse operacijose, galėtų balsuoti. Vis dėlto teisingumo ministras Pavlo Petrenko teigia, kad jie gali rinkti valdžią taip, kaip tai daro pabėgėliai iš Donecko ir Luhansko – tose vietose, kur yra šiuo metu apsistoję.

Tokia dviprasmybė labai klaidina kariuomenės tarnautojus. „Aš tikrai norėjau balsuoti per paskutinius prezidento rinkimus, tačiau mes negalėjome to daryti ir dabar mes to negalime padaryti dar kartą“, – sakė Aleksandras, tanko vairuotojas iš 93-osios brigados. Jis pridūrė, kad planavo remti Petro Porošenką prezidento rinkimuose, o dabar jis net nežino, kurios partijos valdo parlamentą.

Rinkimų dieną neramumai nesibaigia

Parlamento rinkimų dieną šalyje vis dar girdėti apie neramumus rytinėje Ukrainos dalyje. Unian.net praneša, kad separatistai šaudė Donecko oro uoste, nors pastarosiomis dienomis ten buvę gana ramu.

Ukrainos Karinių-politinių tyrimų centro vadovas Dimitrijus Tymčukas socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė, kad Donecke, Kijevo rajone kaupiasi priešiškos pajėgos, kurią valdo teroristų organizacija „DNR“.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka, šeštadienį duodamas interviu nacionalinei televizijai teigė, kad konfliktą Rytų Ukrainoje įmanoma sureguliuoti pasitelkus politines reformas, skelbia „RIA Novosti“.

„Karo nelaimėsime vien karinėmis priemonėmis, ar galėtumėte įsivaizduoti kovas Donecko arba Luhalnsko centre? Juk miestas būtų sunaikintas, o civilių aukų skaičius siektų šimtus tūkstančių“, – teigė P. Porošenka.

Prezidentas pridūrė, kad konfliktą galima išspręsti politinėmis reformomis. „Mes karą laimėsime, bet ne naudodami jėgą miestuose, o taikydami efektyvias reformas atnešiančias permainas valstybėje“, – tęsė prezidentas.

Nors paliaubų susitarimas buvo pasiektas rugsėjo 5 d. Minske, nepaisant to, kovos Rytų Ukrainoje tęsiasi. Jungtinių Tautų duomenimis, nuo ginkluoto konflikto pradžios jau žuvo apie 3 700 žmonių, o 9 000 buvo sužeisti.



 

Šaltinis www.delfi.lt Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Ukraina po Rusijos invazijos

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...