captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ukrainai pažadėti Vokietijos bepiločiai orlaiviai „negalėtų skraidyti žiemą“

Vokietija galbūt negalės pasiųsti bepiločių orlaivių, kurie padėtų stebėti Ukrainos ir Rusijos sieną, o viena iš priežasčių – jog tie žvalgybos aparatai nepritaikyti veikti esant dideliam šalčiui, penktadienį pareiškė vienas įstatymų leidėjas.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Vokietija galbūt negalės pasiųsti bepiločių orlaivių, kurie padėtų stebėti Ukrainos ir Rusijos sieną, o viena iš priežasčių – jog tie žvalgybos aparatai nepritaikyti veikti esant dideliam šalčiui, penktadienį pareiškė vienas įstatymų leidėjas.

Bepiločiai skraidantys aparatai „Luna“ negali veikti esant žemesnei negu minus 19 laipsnių Celsijaus temperatūrai, sakė įstatymų leidėjas, patvirtindamas anksčiau dienraščio „Bild“ paskelbtą informaciją.

Berlynas kartu su Paryžiumi ir Viena pasiūlė aprūpinti bepiločiais orlaiviais Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) stebėtojus, prižiūrinčius konflikto krečiamos Ukrainos rytinę sieną, per kurią, kaip manoma iš Rusijos plūsta kovotojai ir ginklai.

Tačiau įtakingas Vokietijos parlamento narys Gernotas Erleris, koordinuojantis bendradarbiavimą socialinėje srityje su Rusija ir Centrine Azija, sakė turintis „rimtų abejonių“, ar prie tokios pagalbos galės prisidėti jo šalis.

„Esama techninių problemų, dėl kurių sistema „Luna“ negali būti patikimai valdoma esant žemesnei negu minus 19 laipsnių temperatūrai“, – jis sakė visuomeniniam radijui „Deutschlandfunk“.

Žiemą temperatūra tame regione dažnai būna daug žemesnė, juolab 3 km ir didesniame aukštyje, kuriame skraido tie bepiločiai orlaiviai, pranešė „Bild“, cituodamas vieną šaltinį kariuomenėje.

G. Erleris sakė, kad taip pat esama kitų „didelių teisinių ir politinių problemų“, įskaitant faktą, jog tą misiją su ESBO vėliava turėtų vykdyti ginkluotų vokiečių karių komanda.

„Tai būtų sudėtinga, nes aišku, jog tam turėtų pritarti tiek Ukraina, tiek Rusija, kurios abi yra ESBO narės, – aiškino G. Erleris. – Turiu didelių abejonių, ar ta misija apskritai įvyks.“

Jeigu pasiūlymas dėl bepiločių aparatų subliūkštų, tai būtų dar vienas nemalonus smūgis Vokietijai, kurios pažadą imtis didesnio vaidmens tarptautinėje arenoje temdė virtinė gynybos įrangos techninių problemų.

Dėl orlaivių gedimų vėlavo Vokietijos ginkluotės siuntos kurdų kovotojams pešmergams, kurie Irake kaunasi su džihadistų judėjimu „Islamo valstybė“, taip pat buvo sutrikdytas pagalbos siuntų gabenimas į Vakarų Afrikos šalis krečiamas Ebolos viruso epidemijos.

Naujienų portalas „Spiegel Online“ praeitą mėnesį paskelbė, kad tik 41 iš 190 Vokietijos kariuomenės sraigtasparnių yra techniškai tvarkingi, o padėtis naikintuvų parke nedaug geresnė.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...