captcha

Jūsų klausimas priimtas

V. Putinas atsitraukia ir... laimi?

Rusijos pajėgos atitraukiamos nuo Ukrainos sienos. Prorusiški separatistai tildo pabūklus. Pasigirsta pranešimai apie Rusijos rinkos atvėrimą daliai „blogosios“ vakarietiškos produkcijos. Visa tai – garsiai aptarinėjamas Rusijos atsitraukimo vaizdas, bet vis panašiau, kad Vladimiras Putinas atsitraukia triumfuodamas.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Rusijos pajėgos atitraukiamos nuo Ukrainos sienos. Prorusiški separatistai tildo pabūklus. Pasigirsta pranešimai apie Rusijos rinkos atvėrimą daliai „blogosios“ vakarietiškos produkcijos. Visa tai – garsiai aptarinėjamas Rusijos atsitraukimo vaizdas, bet vis panašiau, kad Vladimiras Putinas atsitraukia triumfuodamas.

Tokią liūdną išvadą daro politologas, Rytų Europos studijų centro (RESC) analitikas Laurynas Kasčiūnas. Anot jo, vis aiškiau dėliojasi scenarijus, kuriame V. Putinas liks nepasiekęs tik paties didžiausio ir sunkiausiai įgyvendinamo tikslo.

Tiesa, priešingos nuomonės laikosi apžvalgininkas Audrius Bačiulis. Anot jo, V. Putinas vieną po kito palaidojo savo stambiausius geopolitinius planus, tad pergale to vadinti negalima.

„Novorosijos“ atsisakė. Ir viskas

Abu DELFI pašnekovai sutinka dėl vieno – Ukrainoje V. Putinas palaidojo „Novorosijos“ projektą.

„Pilietinio karo sukelti nepavyko. Akivaizdu, kad konsoliduota dar labiau ukrainiečių tauta – politinė tauta. (…) Čia turbūt didžiausias V. Putino pralaimėjimas – žlunga jo „rusiškojo pasaulio“ koncepcija. Šitą galima akcentuoti, čia galima brėžti liniją, kad šioje vietoje jis visiškai pralaimėjo: „Novorosijos“ projektas žlugo, „rusiškas pasaulis“ Ukrainoje nesuveikė“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.

Tiesa, jo nuomone, tai vienintelis ryškus V. Putino pralaimėjimas, o kituose frontuose atsitraukia Rusija toli gražu ne sutriuškinta.

Sukūrė naują Padniestrę

L. Kasčiūnas pabrėžia, kad Rusijai pavyko sukurti naują įšaldyto konflikto zoną – pietryčių Ukraina tampa tokiu pat geopolitiniu dariniu, kokiu jau pavyko paversti Padniestrę, Abchaziją ir Pietų Osetiją.

„Įšaldytas konfliktas yra sukurtas, deja. (…) „Novorosija“ – taip, pralaimėjimas. Bet kita vertus, jis turi įšaldytą konfliktą – panašų į Padniestrę. Jis siunčia signalą Vakarams, kad nuo Rusijos toliau priklausys Ukrainos geopolitinė padėtis“, – teigė RESC analitikas.

Pasak jo, Rusijai pavyko įsiterpti tarp Europos Sąjungos (ES) ir Rytų partnerystės šalių. „Rusija turi neformalią veto teisę dėl tolesnės ES struktūrų plėtros į Rytų Europą“, – konstatavo L. Kasčiūnas.

Anot jo, Maidano revoliucijos aukos turėjo Ukrainai tapti „kruvinu bilietu į ES“, bet Rusija tam užkirto kelią. „ES viduje konkuruoja dvi srovės. Vieni, tokie kaip mes, lenkai, sako – esmė tokia, kar Rytų partnerystė neturi tapti galutine stotele, asociacijos susitarimas turi virsti integracija su ES, mes turime Ukrainai pasiūlyti narystės perspektyvą. Ir kitas požiūris, vokiškai-prancūziškas: daugėja aiškinimų, kad Rytų partnerystė pati šiek tiek išprovokavo Rusijos veiksmus“, – dėstė RESC analitikas.

Laukia matytas scenarijus?

Pašnekovo nuomone, Ukrainoje tikėtinas scenarijus, kurį Rusija jau ne sykį išbandė šalyse, kurias priskiria prie savo įtakos zonos.

„Manau, Rusijos tikslas yra palaikyti tą situaciją, kuri dabar susiklostė. Ir šalia to – naudoti kitus įrankius. Turime dujų klausimus, kitus niuansus. Yra kitokių pobūdžių vėzdų: bandyti žlugdyti ekonomiškai valstybę, bandyti skaldyti politinė elitą, bandyti mažinti Petro Porošenkos autoritetą iš įvairių pusių“, – vardijo L. Kasčiūnas.

Pasak jo, P. Porošenka kol kas veikia „pakankamai protingai“ ir nekartoja klaidų, kurias darė Gruzijos Rožių revoliucijos lyderis Michailas Saakašvilis, dabar visiškai išstumtas iš savo šalies politinio gyvenimo.

„Kita vertus, Maidano idealai buvo ne tik europietiška Ukraina, bet ir neoligarchinė Ukraina. Tai, ką mes dabar matome, nepanašėja į tai, kad Ukraina bus mažiau oligarchinė“, – pridūrė L. Kasčiūnas.

Sankcijos: po prekybos karo artėja taika?

L. Kasčiūno nuomone, tikrieji šio konflikto laimėtojai ir pralaimėtojai bus matomi tada, kai Vakarai ir Rusija baigs sankcijų karą.

„Manau, kas laimi paaiškės tada, kai mes nuimsime visas sankcijas ir pasižiūrėsime, kas tuo metu Rusijos rankose bus. Tada ir paaiškės, kas realiai laimėjo, o kas pralaimėjo. Na, ES turi tris lygmenis sankcijų, pradės jas po truputį nuiminėti, reaguodama į Rusijos atsitraukimo scenarijus. Rusijos atsitraukimus veikia ir naftos kaina, ir kiti niuansai. (…) Bet jeigu tada, kai paskutinis sankcijų lygmuo yra nuimtas, matysime, kad Rusijos rankose ir toliau yra Krymas, tada atsakymas, kas laimėjo, yra paprastas“, – aiškino RESC analitikas.

Pasak jo, čia vėl laukia vidinės ES narių priešpriešos. „Aišku, bus tokių Vakarų Europos šalių, kurios skubės kuo greičiau nuiminėti sankcijas – verslas, visa kita. O bus tokios šalys, aš tikiu – Lietuva, kitos Baltijos šalys, Lenkija, kai kurios Šiaurės šalys, kurios sakys: palaukit, kur brėžiame raudoną liniją? O dabar norisi pasidžiaugti, kad V. Putinas prisidėjo prie Ukrainos politinės tautos kūrimo“, – svarstė L. Kasčiūnas.

Politologas prognozuoja, kad netrukus turėtų prasidėti laipsniškas ginklų sudėjimas prekybos kare. „Manau, V. Putinas ieškos galimybės, kaip, išsaugant veidą, nuimti tas sankcijas. (…) Turi būti kažkoks žingsnis iš ES – tada jis padarys iš savo pusės. Dabar mes pereiname į tą fazę, kur bus sunkios, įvairios pokiliminės derybos dėl galutinio taikos plano“, – sakė L. Kasčiūnas.

Pašnekovas pabrėžia, kad Ukrainos žmonės dėl Rusijos veiksmų smarkiai pakeitė savo pasaulėžiūrą ir kur kas labiau trokšta narystės ES ir NATO. „Šia prasme V. Putinas visiškai pralaimėjo. Bet ar jis pralaimėjo ir kitur?“ – retoriškai klausė RESC analitikas.

A. Bačiulis: V. Putinas surengė savo projektų pakasynas

Apžvalgininkas A. Bačiulis mano, kad V. Putinas atsitraukia ne laviruodamas politiškai, o priremtas prie sienos Vakarų sankcijomis.

„Jie pasiūlė signalą Vakarams: „Taip, mes pasitraukiame“. Na, sankcijos tai smaugia. Labai daug žmonių buvo linkę nerimtai žiūrėti į tas sankcijas: ai, sankcijos nieko nedaro. Sankcijos ir negali nieko padaryti per savaitę ar mėnesį. Bet praėjo jau pusė metų. Ir tos sankcijos davė pasekmes. Iš Rusijos „pabėgo“ apie 100 mlrd. dolerių per šitą pusmetį. Tai yra didžiuliai pinigai. Investicijos į Rusiją sustojo. Rublis krenta labai stipriai. Rublio kritimas kerta per kišenę tai, tegul nedidelei, tačiau labai svarbiai Rusijos visuomenės daliai, kurią galima apibūdinti kaip vidutinę klasę“, – DELFI teigė A. Bačiulis.

Priešingai nei L. Kasčiūnas, jis V. Putino pralaimėjimus vardija vieną po kito. Pirmiausiai – tai Eurazijos sąjungos projekto žlugimas.

„Pergalė arba pralaimėjimas matuojamas pagal siekio santykį su tuo, kas pasiekta. Siekis buvo atkurti Sovietų Sąjungą be centrinės Azijos ir Baltijos šalių, t. y. sukurti Eurazijos muitų sąjungą, kurią sudarė Rusija, Ukraina, Baltarusija ir Kazachstanas. Ir prie jos asocijuotai pritraukti tas pačias centrinės Azijos valstybes, kurių įjungti į kompaniją nenori, tačiau kurios yra naudingos. (…) Ir kur dabar šitas tikslas dingo? Viskas, jo nebėra. Vienas mažas pergalingas karas Kryme ir išsidirbinėjimas Donbase nubraukė velniop visą strateginį Rusijos tikslą, kuris buvo formuojamas mažiausiai šešetą metų“, – sakė A. Bačiulis.

Toliau – Ukrainos praradimas, net ir su įšaldytu konfliktu Donbase.

„Ukraina, kokia ji bebūtų silpna, susidraskiusi, neišsivysčiusi visuomenės prasme, vis tiek niekados nebebus Rusijos draugė. Na, artimiausią šimtmetį bent jau. Ukrainos nacija formuojasi kare su Rusija. (…) Ir kai ji susiformuos – ji niekada nebus Rusijos drauge ar sąjungininke“, – teigė A. Bačiulis.

Anot jo, agresija prieš Ukrainą gerokai ataušino ir kitų Eurazijos projekto dalyvių entuziazmą. „Jie žiūri į tai išimtinai kaip į ekonominį projektą. (…) Tačiau minčių jungtis su Rusija į Sąjungą nei pas Nursultaną Nazarbajevą, nei pas Aliaksandrą Lukašenką nebėra. Jau nekalbu apie centrinės Azijos šalis alba Moldovą. Viskas. Rusija sugriovė visą savo projektą. Tai apie kokią, atsiprašant, pergalę galima šnekėti?“ – tęsė A. Bačiulis.

Pasak jo, „Novorosija“ buvo „planas B“. Ir jis taip pat žlugo. „Novorosijos“ nėra ir nebus. Nesugebėjo, neišėjo, nebuvo iš ko“, – konstatavo pašnekovas.

„V. Putino „planas A“ žlugo, „planas B“ žlugo. Su kuo jis liko? Su Donbasu? Jis net Donbaso negavo“, – pridūrė A. Bačiulis.

Anot jo, Ukrainos krizė pakeitė daugelio Vakarų šalių požiūrį į šią šalį – ir ne taip, kaip to norėtų V. Putinas.

„Tai yra, galima sakyti, strateginė Ukrainos pergalė. Jinai privertė Europą patikėti, kad Ukraina gali būti valstybe. Pabrėžiu – gali būti. Valstybe jos kol kas dar niekas nepripažįsta iš esmės – ir ji tokia nėra. Tai yra besikurianti nacija ir besikurianti valstybė. Rizikos dar daugybė, tačiau į ją jau žiūrima kaip į tokią, kuri gali tapti valstybe“, – teigė A. Bačiulis.

www.DELFI.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Ukraina po Rusijos invazijos

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close