captcha

Jūsų klausimas priimtas

V. Putinas augina raumenis: ekspertų verdiktas Rusijos ginkluotei

Rusijos finansų ministro Antono Siluanovo pareiškimas dėl būtinybės sumažinti ginklavimosi išlaidas šalies Gynybos ministerijai vargu ar buvo perkūnas iš giedro dangaus – Finansų ministerija mažinti apetitą kariams siūlo jau ne pirmą kartą, skelbia rusų BBC naujienų tarnyba.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Rusijos finansų ministro Antono Siluanovo pareiškimas dėl būtinybės sumažinti ginklavimosi išlaidas šalies Gynybos ministerijai vargu ar buvo perkūnas iš giedro dangaus – Finansų ministerija mažinti apetitą kariams siūlo jau ne pirmą kartą, skelbia rusų BBC naujienų tarnyba.

Karinis ekspertas Aleksandras Golcas mano, kad Rusijos vadovybei derėtų atsisakyti programų, kurios pasirodė esančios per sudėtingos šalies gynybos ir pramonės kompleksui.

„Iš pat pradžių buvo aišku, kad ši ambicinga programa (valstybinė ginkluotės programa) nebus įgyvendinta. Ir net ne dėl lėšų stygiaus – tuo metu atrodė, kad pinigų pakanka, o dėl to, kad Rusijos gynybos pramonė nesugeba visų šių pinigų panaudoti“, – mano jis.

A. Golco teigimu, visų pirma bus atsisakyta programų, kuriose per pastaruosius kelerius metus nebuvo pastebėta jokio progreso.

Pastaruosius kelerius metus Rusijoje vyko daug diskusijų dėl būtinybės pirkti ginkluotę užsienyje.

Šiame kontekste labiausiai išsiskyrė Rusijos sausumos pajėgų vyriausiasis vadas Aleksandras Postnikovas, 2011 m. pareiškęs, kad rusiškas tankas Т-90 atstoja tris vokiškus „Leopard“ tankus, o kita ginkluotė, konkrečiai, artilerija ir šaulių ginklai, neprilygsta NATO ir net Kinijos turimai ginkluotei.

Importo keitimas vietine gamyba

Vladimiras Putinas, kuris tuo metu buvo premjeras, tada pareiškė, kad lėšos ginklų pirkimui neturi „nutekėti į užsienį“. Šie žodžiai buvo ištarti per vyriausybės ataskaitą apie 2010 m. nuveiktus darbus. Būtent tais metais Rusija sudarė sutartį su Prancūzija dėl dviejų „Mistral“ tipo laivų įsigijimo. Dabar dauguma ekspertų ir politikų mano, kad šis pirkinys buvo didelė klaida, nes tokio tipo lavų Rusijai nereikia.

„Išmestos, itin neveiksmingai išleistos lėšos“, – mano Viktoras Murachovskis. Jo teigimu, Rusija ir toliau leidžia pinigus šiems laivams, kurdama laivų grupuotes abiem savo „Mistral“, taip pat ir kurdama kranto infrastruktūrą.

Įsigyti „Mistral“ laivai – tik vienas, pats ryškiausias iš Rusijos karinio importo pavyzdžių. Šiuo metu Rusija mėgina išvengti tokio importo. „Yra dalykai, kurie akivaizdūs mums visiems. Pirmasis: mes tikrai viską galime gamintis patys. Absoliučiai viską“, – pasakė V. Putinas liepos pabaigoje.

Šiuo metu Rusijoje jau įsigaliojo ginkluotės komponentų importo keitimo vietine gamyba programa. Ji tokia svarbi, kad jos įgyvendinimą kuruojančiai karinės pramonės komisijai rugsėjo mėnesį ėmėsi vadovauti pats prezidentas.

Strateginė ginkluotė

Rusijos finansų ministerija reikalauja kuo greičiau sumažinti ginklavimosi išlaidas, todėl kai kurios programos gali būti įšaldytos arba bent jau joms sumažintas finansavimas.

Kariniai ekspertai sutaria, kad greičiausiai Gynybos ministerija mėgins sutaupyti tų programų, kurios iš trumpalaikės perspektyvos nepaveiks parengties kovos veiksmams, sąskaita.

Vyriausiasis žurnalo „Eksport vooruženij“ redaktorius Andrejus Frolovas interviu rusų BBC tarnybai pasakė, kad viena iš programų, kurios įgyvendinimo reikalingumas kelia abejonių kariniams pareigūnams – „Perspektyvus tolimojo veikimo aviacijos kompleksas“.

Apie šią programą žinoma nedaug. Daugiausia žiniasklaidoje sklinda gandai apie tikslus ir uždavinius, kurie gali būti keliami strateginiams bombonešiams ateityje.

Iš esmės jie atitinka reikalavimus, keliamus penktosios kartos naikintuvams, su pataisa strateginei aviacijai būdingiems uždaviniams – gebėjimui nešti sparnuotąsias raketas ir ypač taiklius ginklus, pavieniui prasiveržti pro priešininko PRG, taip pat veikti konkrečiu nuotoliu.

„Nuo praėjusių metų pabaigos šis projektas svarstomas. Kol kas nubrėžti tik jo apmatai. Kai jis pereis į pirmojo prototipo surinkimo, o vėliau ir išbandymo stadiją, tai taps labai brangiu malonumu. Jie norėjo 2020 ar net 2018 m. į orą pakelti jau išbandytą egzempliorių, bet man tai atrodo nerealu, o jau 2020–2025 jis turėjo egzistuoti“, – pasakė Andrejus Frolovas.

Ekspertas mano, kad atsisakiusi šio projekto, Rusija nelabai atsiliks nuo Jungtinių Amerikos Valstijų, kurios aktyviai kuria naujosios kartos strateginį bombonešį, nes visas užduotis, kurias galės atlikti toks lėktuvas, galima bus išspręsti ir pasitelkus modernizuotas sparnuotąsias raketas.

Raketų traukinys ir „Satan“

A. Frolovas mano, kad galima sumažinti ir strateginės paskirties raketinių dalinių projektų skaičių. Su juo sutinka ir nemažai kitų ekspertų.

Pavyzdžiui, kovinius geležinkelių raketų kompleksus, kurie egzistavo ir sovietiniais laikais, ir kuriuos, kaip rašė rusų spauda, Rusija ketino atkurti.

Rusijos karo ekspertas Igoris Korotčenka pasakė, kad Rusija galėtų atsisakyti sunkiosios klasės tarpžemyninės balistinės raketos, kuri galėtų pakeisti RS-20A (NATO kodas – „SS-18 Satan“) ir RS-18A (NATO kodas – „SS-19 Stiletto“) raketas, kūrimo.

„Mes turime Maskvos termoinžinerijos instituto sukurtų ir pagamintų raketų. Tai daugeliu parametrų unifikuotos kietojo kuro raketos“, – sako I. Korotčenka, turėdamas omenyje raketas „Topol M“, „Jars“ ir „Bulava“.

Dauguma specialistų abejoja, kad Rusijai būtinos sunkiosios klasės raketos su skystojo kuro varikliu. Pagrindinis tokių raketų privalumas – didelis naudingasis krūvis, tačiau jos turi daug trūkumų, pavyzdžiui, mažas greitis pradiniame skrydžio etape, paleidimo šachtų pažeidžiamumas (priešininkas gali į jas smogti pirmiau, nei raketa jį pasieks, o kietojo kuro raketos gali būti leidžiamos iš mobilaus komplekso), be to, jų kuras itin toksiškas, tad su jomis reikia elgtis labai atsargiai.

Tai, kad Rusija kuria naują sunkiąją raketą, reaguodama į amerikiečių PRG sistemos sukūrimą, paaiškėjo 2012 m. lapkričio mėn. Tuo metu buvo pranešta, kad ji gali būti sukurta per 10 metų.

Mokomieji karai

2013 ir 2014 m. prezidentas V. Putinas kiekvienoje iš keturių karinių apygardų įvykdė kelis didelio masto Rusijos kariuomenės kovinės parengties patikrinimus. Šių netikėtų mokymų mastai įspūdingi – patikrinime, kuris buvo vykdomas Tolimuosiuose Rytuose, dalyvavo beveik 160 tūkst. karių, apie tūkstantį tankų ir kitos šarvuotosios karinės technikos vienetų, 130 lėktuvų ir sraigtasparnių (tolimojo atstumo, karinio transportavimo, naikintuvų, bombonešių ir kariuomenės aviacijos) bei 70 Rusijos karinio jūrų laivyno laivų.

Kiti mokymai nepasiekė tokio masto, tačiau bet kokiu atveju kiekvienas toks renginys reikalauja daug lėšų – išlaidų kurui, maistui, šaudmenims ir t. t.

Paskutiniai didelio masto rusų kariuomenės mokymai buvo vykdomi 2014 m. rugsėjo mėn. Sachalino, Kamčiatkos, Čiukčių autonominės apygardos, pietinės Primorės dalies poligonuose. Juose dalyvavo apie 100 tūkst. karių, iki 1500 tankų, iki 120 lėktuvų ir iki 70 laivų.

Tačiau karo ekspertai mano, kad Rusija nemažins karinių mokymų skaičiaus. „Negalima mažinti išlaidų personalui ir kariniam rengimui. Reikia mokėti kariauti turimais ginklais. Tai svarbiausia“, – pasakė Viktoras Murachovskis.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...