captcha

Jūsų klausimas priimtas

Rusijos ir Vakarų konfliktas pasaulį veda branduolinio karo link

Tiek Rusijoje, tiek ir Vakaruose siekiama kuo daugiau kalbėti apie karą Ukrainoje, itin didelė pesimistė yra Lenkija, kurios atstovai, kaip ir Rusija, nuolat primena apie branduolinio pavojaus grėsmę. Apie tai rašo „Financial Times“ apžvalgininkas Gideonas Rachmanas, aptardamas nuotaikas Maskvoje, Varšuvoje ir Berlyne. Jį cituoja Tvn24.pl.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Tiek Rusijoje, tiek ir Vakaruose siekiama kuo daugiau kalbėti apie karą Ukrainoje, itin didelė pesimistė yra Lenkija, kurios atstovai, kaip ir Rusija, nuolat primena apie branduolinio pavojaus grėsmę. Apie tai rašo „Financial Times“ apžvalgininkas Gideonas Rachmanas, aptardamas nuotaikas Maskvoje, Varšuvoje ir Berlyne. Jį cituoja Tvn24.pl.

FT pateikia įtakingo Rusijos žemesniųjų parlamento rūmų Valstybės Dūmos deputato Viačeslavo Nikonovo žodžius, kad šiuo metu turime pavojingiausią Rusijos ir Vakarų santykių momentą nuo Kubos krizės laikų. Politiko teigimu, taip nutiko, nors Vladimiro Putino politika Ukrainos atžvilgiu yra „labai atsargi“.

„Financial Times“ publicistas lygina V. Nikonovo požiūrį į situaciją Ukrainoje su realybe „kitoje veidrodžio pusėje“.

Kaltina Ameriką

„V. Nikonovo pasaulyje krizė Ukrainoje yra Amerikos agresijos pasekmė. Ukrainoje iš tiesų yra svetimų šalių karių, bet rusų televizijos skelbia, kad tai yra amerikiečiai, o ne rusai“, – pastebi G. Rachmanas, taip pat pabrėždamas, kad su tokiomis pažiūromis V. Nikonovas tikrai nėra vienišas Rusijoje – „toks nacionalizmas ir gilus nepasitikėjimas Vakarais šiuo metu yra labai paplitę Rusijoje“.

„Nacionalistinės nuotaikos Rusijos žiniasklaidoje kelia nerimą Baltijos šalyse ir Lenkijoje. Tačiau dėl vieno dalyko Rusijos ir Lenkijos analitikų nuomonės sutampa – egzistuoja reali grėsmė, kad Ukrainos konfliktas gali išaugti į didesnį karą tarp Rusijos ir Vakarų“, – teigia FT.

Rusija dar plačiau prabiltų apie krizę, jeigu Vakarai suteiktų karinę paramą Ukrainai. Taip tvirtina Rusijos analitikas Dmitrijus Treninas, pabrėždamas, kad tai būtų Rusijai puiki paskata pradėti plataus masto invaziją į Ukrainą ir galbūt net panaudoti branduolinį ginklą ar bent jau raketas, galinčias pernešti branduolinius užtaisus, bet su įprastomis galvutėmis.

Optimizmo mažai

Apie labai panašų scenarijų, teigia G. Rachmanas, kalba ir Lenkijos vadovai: „Lenkai baiminasi, kad V. Putinas nepasitenkins vien Krymu ir norės užgrobti didesnę Ukrainos dalį, o jo tolimesniu taikiniu taps Baltijos šalys.“ O juodžiausias scenarijus Lenkijai yra, kad V. Putinas norės eiti į priekį naudodamas konvencines raketas, galinčias pernešti branduolines galvutes.

„Sunku įvertinti tokios politikos grėsmę, bet jeigu pavyktų sutrypti NATO saugumo garantijų Baltijos šalims patikimumą, o kartu ir paties NATO patikimumą, tai būtų milžiniškas apdovanojimas Rusijai“, – pastebi G. Rachmanas, tvirtindamas, kad iš vieno lenkų politiko išgirdęs „V. Putinas perkando Vakarus ir žino, kad jie nepanaudos jėgos“.

Berlyne, pasak FT, nuotaikos gerokai ramesnės nei Varšuvoje, bet Vokietijos valdžiai yra labai nusivylusi V. Putinu, nors tebetiki galimybėmis užglaistyti šį konfliktą. Tokią viltį esą palaiko derybos Minske, kai abi pusės sutarė dėl paliaubų. Vis dėlto G. Rachmano pateikiamas scenarijus nenuteikia optimistiškai: „Ukrainiečiai susitaikys su Krymo praradimu ir tuo, kad iš esmės nebegalės kontroliuoti dalį rytinių teritorijų, o rusai suvoks, kad tolesnės kovos per brangiai kainuoja. Bet net ir tie, kurie mato šansą taikai, pripažįsta, kad krizė gali bet kada įsisiūbuoti.“

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close