captcha

Jūsų klausimas priimtas

Rinkimai Latvijoje: policija gavo 13 pranešimų

Latvijoje šeštadienį prasidėjo visuotiniai rinkimai, kurie vyksta tvyrant įtampai santykiuose su didžiąja kaimyne Rusija dėl Ukrainos krizės ir kuriuose šalies gyventojai veikiausiai parems griežto kurso Maskvos atžvilgiu besilaikančią valdančiąją centro dešiniųjų koaliciją.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Latvijoje šeštadienį prasidėjo visuotiniai rinkimai, kurie vyksta tvyrant įtampai santykiuose su didžiąja kaimyne Rusija dėl Ukrainos krizės ir kuriuose šalies gyventojai veikiausiai parems griežto kurso Maskvos atžvilgiu besilaikančią valdančiąją centro dešiniųjų koaliciją.

Latvijos teisėsaugos institucijos šeštadienį gavo 13 pranešimų apie numanomus rinkimų agitacinės kampanijos taisyklių pažeidimus, vykstant parlamento rinkimams, nurodė policijos atstovė.

Policijos atstovė Zanė Araja sakė BNS, kad dėl penkių pranešimų pradėti administraciniai tyrimai.

Apie keturis numanomus rinkimų kampanijos pažeidimus pranešta Rygos regione. Du pranešimai gauti šiaurės rytiniame Vidžemės regione, trys – vakariniame Kuršo regione, dar keturi – rytiniame Latgalos regione.

Penktadienį policijai pranešta apie penkis politinės reklamos taisyklių pažeidimus.

Rinkimų agitacijos draudimas Latvijoje įsigaliojo nuo penktadienio, parlamento rinkimų išvakarių. Pagal rinkimų kampanijos įstatymą politinė reklama žiniasklaidoje ir viešose vietose negali būti skelbiama parą iki rinkimų ir balsavimo dieną.

Latvijos premjerė įsitikinusi savo partijos sėkme

Latvijos premjerė Laimduota Straujuma tvirtai įsitikinusi, kad jos centro dešinioji partija „Vienybė“ gerai pasirodys per šeštadienį vykstančius parlamento rinkimus. „Norėčiau tikėti, kad būsiu išrinkta į parlamentą, o tuomet pamatysime rezultatus“, – sakė vyriausybės vadovė, atidavusi balsą Rygopriemiestyje Jaunmarupėje.

„Tikiu, kad „Vienybė“ nugalės, o (kairioji prorusiška partija) „Santarvės centras“ negaus daug balsų, nes šalies saugumas – visų svarbiausia. Nesu tikra dėl „Santarvės centro“ ir (jo požiūrio į Latvijos) nepriklausomybę, nes „Santarvės centro“ lyderis Nilas Ušakovas yra sakęs, kad (Vladimiras) Putinas yra geriausias prezidentas Rusijai“, – pridūrė L. Straujuma.

Premjerė paragino piliečius aktyviai balsuoti, pabrėždama, kad kiekvienas balsas yra svarbus. L. Straujuma prisipažino balsavusi už savo „Vienybę“ ir palaikiusi vieną partijos sąrašo kandidatą bei išbraukusi kitų dviejų vardus, tačiau jų neatskleidė.

L. Straujuma, Reuters/Scanpix nuotr.

Paklausta apie galimybes bendradarbiauti su naująja partija „Iš širdies – Latvijai“ (NSL), įkurta buvusios valstybės sekretorės Ingunos Sudrabos, premjerė sakė, kad tokios partnerystės galimybę komentuoti kol kas pernelyg sunku, nes lieka neaiški I. Sudrabos pozicija dėl geopolitinių aspektų, o jos politiniai pareiškimai taip pat iki šiol buvo migloti.

Kalbėdama apie savo prioritetus, L. Straujuma paminėjo planus didinti finansavimą sveikatos apsaugai, vaistų pramonei ir bendram ekonomikos augimui.

Ryte – mažas aktyvumas

Latvijos Centrinės rinkimų komisijos duomenimis, rinkėjų aktyvumas vykstančių Latvijos parlamento rinkimų pirmąją valandą buvo mažesnis nei per ankstesnius visuotinius rinkimus.

Tuo metu Rygoje prie Kongresų rūmų susirinkusi mažiau 20 žmonių grupė demonstravo esanti prieš Latvijos parlamento rinkimus. Dalis protestavusiųjų buvo Latvijos rusų sąjungos aktyvistai.

Preliminarus į Latvijos parlamentą per šeštadienį vykstančius rinkimus išrinktų įstatymų leidėjų sąrašas bus paskelbtas sekmadienio vakarą arba pirmadienį, nurodė Centrinės rinkimų komisijos (CRK) atstovė Kristinė Berzinia.

Tuo metu preliminarūs rinkimų rezultatai bus paskelbti sekmadienį apie 4 val. vietos (ir Lietuvos) laiku, K. Berzinia sakė BNS.

Ji pridūrė, kad CRK balsavimo rezultatų protokolai, gauti iš rinkimų apylinkių, bus pradėti apdoroti jau rinkimų naktį, bet rezultatai iš kai kurių balsaviečių užsienyje gali vėluoti dėl ryšių problemų ir laiko juostų skirtumų.

Oficialūs 2014 metų Latvijos parlamento rinkimų rezultatai bus paskelbti praėjus 2–3 savaitėms po balsavimo.

Reuters/Scanpix nuotr.

Rimčiausi varžovai L. Straujumos partijai  – prorusiški politikai

L. Straujuma užėmė griežtą poziciją Rusijos atžvilgiu dėl jos agresijos Ukrainoje, priėmusi sprendimą didinti išlaidas krašto gynybai ir kartu su kaimynėmis Lietuva bei Estija spausdama NATO dislokuoti regione daugiau savo pajėgų.

Rimčiausia valdančiosios koalicijos varžovė rinkimuose yra prorusiška kairiųjų partija „Santarvės centras“, kurios pagrindinis elektoratas yra etniniai rusai, sudarantys apie ketvirtadalį Latvijos gyventojų, kurių iš viso yra kiek daugiau nei 2 mln.

„Manau, labiausiai tikėtina, jog turėsime tą pačią centro dešiniųjų koaliciją, kokią matome dabar. Pagrindinė priežastis yra Rusijos agresija Ukrainoje“, – sakė Rytų Europos politikos studijų centro vykdomasis direktorius Andis Kudoras.

„Latvijos partijoms būtų sunku pasiaiškinti rinkėjams, jei jos sudarytų koaliciją su „Santarvės centru“, kuris nesmerkia Rusijos agresijos“, – sakė jis.

Latvijos viešosios nuomonės tyrimų centro SKDS atlikta apklausa parodė, kad 32,5 proc. respondentų ketina balsuoti už dabartinę keturių partijų koaliciją, o 27,5 proc. – už opoziciją, kuriai priklauso „Santarvės centras“ bei nauja partija „Iš širdies – Latvijai“ (NSL). Ją gegužę įkūrė buvusi valstybės kontrolierė Inguna Sudraba, ir ši partija yra vienintelė šeštadienį vyksiančių rinkimų debiutantė.

SKDS apklausa taip pat parodė, kad 30,4 proc. respondentų dar nėra apsisprendę, už ką balsuos, arba apskritai neketina dalyvauti rinkimuose.

Reuters/Scanpix nuotr.

Žmonės sudirgę dėl ilgo taupymo

Latvija, kurios ekonomika šiuo metu yra viena iš sparčiausiai augančių Europos Sąjungoje (ES), dažnai pateikiama kaip sėkmingos biudžeto taupymo politikos pavyzdys.

Siaučiant 2008–2009 metų pasaulinei finansų krizei Latvija patyrė giliausią pasaulyje recesiją – jos ekonomika per dvejus metus susitraukė beveik 25 proc.

Tuomet šalis drastiškai apkarpė išlaidas, atlyginimus ir sumažino valstybės tarnautojų skaičių, siekdama išlaikyti latą susietą su euru.

Už griežtą ekonominio taupymo politiką, leidusią Latvijai pasiekti vienus geriausių ūkio augimo rodiklių ES, šalis šiais metais buvo priimta į euro zoną.

Tačiau visuomenė yra sudirgusi dėl ne vienus metus besitęsiančio griežto taupymo ir didžiulio nedarbo, todėl valdančioji koalicija rinkimų kampanijos metu dėmesį sutelkė į santykius su ES ir Rusija, o ne ekonomikos klausimus.

„Absoliuti dauguma Latvijos žmonių – tiek latviai, tiek rusakalbiai, yra nepatenkinti situacija šalyje“, – sakė viešosios nuomonės tyrimų centro SKDS vadovas Arnis Kaktinis.

L.S traujuma premjero poste pakeitė Valdį Dombrovskį, kuris nepaisant skausmingų taupymo priemonių buvo dukart perrinktas vyriausybės vadovu ir tapo ilgiausiai dirbusiu premjeru per visą šalies istoriją.

Jis atsistatydino priimdamas politinę atsakomybę dėl daugiau nei penkias dešimtis gyvybių nusinešusios stogo griūties Rygos prekybos centre „Maxima“ 2013 metų lapkričio 21-ąją.

„Esame Rusijos kaimynai“

Prorusiškas „Santarvės centras“ visą laiką yra tarp populiariausių partijų Latvijoje, tačiau dar nė karto nebuvo vyriausybėje. Daugiausiai už šią partiją balsuoja etniniai rusai, kurie sudaro beveik 21 proc. visų rinkėjų.

Ši partija pasisako už tai, kad rusų kalbai būtų suteiktas antros valstybinės kalbos statusas, ir neseniai balsavo prieš Seimo rezoliuciją, kurioje reiškiama parama Ukrainai, susidūrusiai su Rusijos agresija.

„Santarvės centro“ lyderis, Rygos meras Nilas Ušakovas ne kartą pabrėžė Latvijos ekonominių ryšių su Rusija svarbą.

„Jei kalbėtume apie mūsų politiką Rusijos atžvilgiu, neabejotinai būčiau labiau pragmatiškas“, – sakė jis.

„Turime pasinaudoti Rusijos rinka, pritraukti rusų turistus. Turime stengtis turėti naudos iš to, kad esame Rusijos, kuri tikrai padeda mūsų ekonomikai, kaimynai“, – pabrėžė Latvijos sotinės meras.

Praėjusį mėnesį N. Ušakovas sukėlė pasipiktinimo bangą pareiškęs, kad jeigu būtų galimybė rinkti politikus Rusijoje, „ko gera, šiuo metu geriausias pasirinkimas būtų prezidentas Vladimiras Putinas“.

Pasak apklausų organizatorių, „Santarvės centras“, palaikantis glaudžius ryšius su V. Putino partija „Vieningoji Rusija“, šeštadienį gali surinkti 24 proc. balsų.

Tačiau analitikai sutaria, kad ši partija tikriausiai niekada nebus valdžioje.

„Nuo nepriklausomybės atkūrimo 1991-aisiais visas Latvijos vyriausybes sudarydavo įvairios koalicijos, atstovaujančios etninių latvių interesams“, – sakė Latvijos universiteto profesorius Daunis Aueras.

„Rusakalbiai yra nuolatinė politinė opozicija, ir veikiausiai liks tokiais po 2014 metų parlamento rinkimų“, – pridūrė jis.

Ukrainos scenarijus

Latvijoje rusų kalba yra gimtoji apie trečdaliui gyventojų. Daugelis jų netgi nėra Latvijos piliečiai, nes nesugeba arba nenori atitikti pilietybės suteikimo kriterijų, įskaitant latvių kalbos mokėjimą.

„Gimiau ir užaugau Latvijoje – nesuprantu, kodėl turėčiau laikyti pilietybės egzaminą, jeigu čia gimiau“, – sakė 62 metų Rygos gyventojas Julianas Beriukovas, kuris prieš dvejus metus nutarė prašyti Rusijos pilietybės.

Tačiau tęsiantis didžiausiai Europos priešpriešai su Rusija nuo Šaltojo karo pabaigos, kyla realių nuogąstavimų, jog Maskva gali mėginti destabilizuoti padėtį Baltijos šalyse.

„Į šią šalį jau kelis kartus buvo įsiveržusi jos kaimynė, o daugeliui žmonių tai tebėra gyvi prisiminimai“, – sakė Seimo užsienio politikos komiteto pirmininkas Uojaras Kalninis ir pridūrė, jog „dabar iš Maskvos sklindančioje retorikoje apstu grasinimų, nukreiptų prieš Baltijos šalis“.

28 metų IT specialistas latvis Karlis Zalanas sakė bijantis, kad Latvijoje nepasikartotų Ukrainos scenarijus – kur Maskva anksčiau šiais metais aneksavo Krymo pusiasalį, kurio dauguma gyventojų yra rusakalbiai. Jis tikisi, kad gyventojai balsuos už bet kurias partijas, išskyrus prorusiškas.

„Tobulame pasaulyje Latvija galėtų bendradarbiauti tiek su Rusija, tiek su ES. Tačiau šiandieniniame pasaulyje Rusija taip nesielgia, – aiškino K. Zalanas. – Rusija mėgins Latvijai padaryti tą patį, ką padarė Ukrainoje.“

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...