captcha

Jūsų klausimas priimtas

20-osios kelto „Estonia“ katastrofos metinės: paskutinį sykį rengiama didelė ceremonija

Estijoje sekmadienį minimos dvidešimtosios kelto „Estonia“ katastrofos metinės. Estijos žuvusiųjų giminių bendruomenė  – „Memento Mare“ – jau anksčiau paskelbė, kad 20-osioms katastrofos metinės bus paskutinė didelė paminėjimo ceremonija. „Metas susitaikyti su šiuo sielvartu, nusiimti gedulą ir įgyti dvasinę ramybę“, – sakė vienas „Memento Mare“ valdybos narių.
Scanpix Sweden nuotr.
Scanpix Sweden nuotr.

Estijoje sekmadienį minimos dvidešimtosios kelto „Estonia“ katastrofos metinės. Estijos žuvusiųjų giminių bendruomenė  – „Memento Mare“ – jau anksčiau paskelbė, kad 20-osioms katastrofos metinės bus paskutinė didelė paminėjimo ceremonija. „Metas susitaikyti su šiuo sielvartu, nusiimti gedulą ir įgyti dvasinę ramybę“, – sakė vienas „Memento Mare“ valdybos narių.

„1994 metų rugsėjo 28-oji Taline buvo vėsi, bet saulėta, ir pirmieji pranešimai per radiją apie kažkokį incidentą kelte Baltijos jūroje daugeliui turbūt iš pradžių pasirodė ne itin svarbūs. Na, taip – avarija. Na, taip – gelbėjimo operacija. Bet juk išgelbės? Kas gali nutikti tam milžinui? O vėliau – šokas... Jau gana greitai, per artimiausias kelias valandas, tikra situacija ėmė aiškėti. Visiems, kas su nerimu stebėjo operaciją „nuo kranto“ – giminėms, draugams, valdininkams, žurnalistams , tapo visiškai aišku, koks košmariškas šio paprasto aritmetikos veiksmo rezultatas: iš plaukusių keltu žmonių skaičiaus reikia atimti tiek, kiek jų pavyko išsigelbėti“, – rašo BBC.

Tikslių duomenų, kiek žmonių plaukė keltu, „Estonia“ laivo savininkė-operatorė pirmosiomis dienomis neturėjo – kilo didžiulė painiava mėginant išsiaiškinti, kas iš keleivių ir įgulos narių iš tikrųjų plaukė keltu. Tik po kelių dienų buvo sudarytas visas tikslus plaukusiųjų sąrašas.

Keltu plaukė 989 žmonės. Išsigelbėti pavyko tik 137 keleiviams, tarp jų – vieninteliam lietuviui A. Tamašauskui. Katastrofa pasiglemžė 852 žmonių gyvybes, tarp jų buvo 3 lietuviai. Beveik šimtui plaukusiųjų pavyko nusigauti iki gelbėjimosi plaustų, bet jie mirė nuo bendro kūno atvėsimo, kol atvyko gelbėtojai. Likusieji 750 žmonių nuskendo kartu su keltu.

Tai didžiausia katastrofa Europoje po Antrojo pasaulinio karo Baltijos jūroje. Švedija neteko 501 žmogaus, Estija – 285 žmonių. Nuskendo Lietuvos, Latvijos, Suomijos, Rusijos ir kitų šalių gyventojai.

Kaip rodo oficialaus tyrimo rezultatai, „Estonia“ katastrofos priežastis galėjo būti ne itin gera 24 metų laivo būklė, kilusi audra ir viršytas greitis. Laivas grimzdo dešiniu šonu ir nuskendo per 25–30 minučių.

Estijos žuvusiųjų giminių bendruomenė – „Memento Mare“ – dar vasarą paskelbė surengsianti 20-osioms katastrofos metinėms atminti paskutinę didelę paminėjimo ceremoniją – su gedulingais koncertais, Mišiomis ir vainikų padėjimu prie memorialo, netoli „Storosios Margaritos“ bokšto. Nuo kitų metų katastrofos metines kiekvienas minės individualiai.

„Praėjo jau daug laiko, „Estonia“ kelto katastrofa tapo istorija, – žurnalistams sakė „Memento Mare“ valdybos narys Martas Raudseppas. – Metas susitaikyti su šiuo sielvartu, nusiimti gedulą ir įgyti dvasinę ramybę.“

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...