captcha

Jūsų klausimas priimtas

G. Česnakas: svarstymai atsijungti nuo interneto terodo Rusijos elito paranoją

Rusijos kalbos apie galimybes atsijungti nuo interneto dar kartą parodo valdžios bandymus kontroliuoti socialinius tinklus, sako Vytauto Didžiojo universiteto socialinių moklsų daktaras Giedrius Česnakas. „Politiniam Rusijos elitui, valdžiai veikiausiai pradeda kilti šiokia tokia paranoja – juk būtent socialiniai tinklai suvaidino itin svarbų vaidmenį, pavyzdžiui, per arabų revoliucijas, mobilizuojant visuomenę“, – svarsto politologas.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.

Rusijos kalbos apie galimybes atsijungti nuo interneto dar kartą parodo valdžios bandymus kontroliuoti socialinius tinklus, sako Vytauto Didžiojo universiteto socialinių moklsų daktaras Giedrius Česnakas. „Politiniam Rusijos elitui, valdžiai veikiausiai pradeda kilti šiokia tokia paranoja – juk būtent socialiniai tinklai suvaidino itin svarbų vaidmenį, pavyzdžiui, per arabų revoliucijas, mobilizuojant visuomenę“, – svarsto politologas.

Informacinių technologijų eksperto Džiugo Paršonio nuomone, kalbos atsijungti nuo interneto apskritai nebus svarstomos, juo labiau nebus kuriamas konkretus planas: „Atrodytų, kad tai tiesiog politinis šou, su realybe neturintis nieko bendra. Tai deklaratyvu – tiesiog parodykime, kad galime spjauti į kažką.“

Ketinimai atsijungti – politinis šou

Rusijos saugumo taryba svarstė, kaip būtų galima atjungti šalį nuo globalaus interneto. Esą dėl neprognozuojamo JAV ir Europos Sąjungos elgesio Rusija turi galvoti, kaip užtikrinti nacionalinį saugumą. Galvojama, kad reikėtų sukurti mygtuką, kuris leistų vyriausybei vienu paspaudimu Rusiją atjungti nuo pasaulinio tinklo.

Pasak informacinių technologijų eksperto D. Paršonio, jei šalyje galioja tokie įstatymai ar potvarkiai, kad valdžia gali kištis į bet kokią veiklą, tuomet teoriškai galima padaryti taip, kad kiekvienas interneto paslaugų tiekėjas turėtų specialų jungiklį, kurį valdytų arba prižiūrėtų kažkas kitas.

„Bet tai atrodo gana keistai, nes mes jungiamės ne vien laidais: jungiamės belaidžiu ryšiu, yra pasienio zonos, kur signalas gali būti gaudomas iš kitų valstybių. Atrodytų, kad tai tiesiog politinis šou, su realybe neturintis nieko bendra. Tai deklaratyvu – tiesiog parodykime, kad galime spjauti į kažką. Bet nemanau, kad tai apskritai būtų svarstoma ar kuriamas kažkoks planas“, – pastebi jis.

G. Česnakas sutinka su tokia nuomone ir pabrėžia, kad pirmiausia reikia suprasti, kas yra tos grėsmės: „Neabejotinai tokioje valstybėje, kaip Rusija, strateginiai, kariniai, politiniai sektoriai yra apsaugoti specialiomis technologijomis ir nieko atjunginėti nereikia. Ten dirba tūkstančiai kibernetikos ir kompiuterių specialistų, galinčių susitvarkyti su grėsmėmis.“

Rusija – ne Šiaurės Korėja

G. Česnako nuomone, tokios kalbos rodo bandymus kuo labiau kontroliuoti pasiekiamą informaciją. O tokių pavyzdžių pasaulyje jau yra, tai – Šiaurės Korėja ar Kinija, kur nustatyti labai stiprūs filtrai, kad vartotojai pasauliniame tinkle tam tikros informacijos negalėtų surasti.

Vis dėlto, kaip pastebi D. Paršonis, kontroliuoti internetą nėra labai lengva, nebent būtų sukurtas atskiras tinklas. „Bet internetas yra daugybė tarnybų – ne vien elektroninis paštas. Vien ganėtinai koncentruota ir labai gerai finansuojama kova su piratavimu ar kažkokiais nepageidaujamos informacijos šaltiniais, nesvarbu, kokioje šalyje, rodo, kad iš tiesų nėra paprasta, – pastebi IT ekspertas. – Ko gero, nelabai tą padaryti pavyksta net Kinijoje, Irane.“

„Kova“ su internetu, pasak D. Paršonio, kol kas sėkminga Šiaurės Korėjoje, kuri apskritai yra izoliuota: „Bet Šiaurės Korėja nelabai turi ką prarasti, ji dar nemačiusi interneto. Lengviau drausti tai, ko neturėjai. Sudėtingiau Kinijai ir daug sudėtingiau Rusijai, nes čia verslas ir individuali iniciatyva labai smarkiai integravusis į internetą.“

D. Paršonio nuomone, Rusijai atjungti internetą būtų nenaudinga, nes daugybė žmonių dirba užsienio bendrovėms: kuria žaidimus, interneto svetaines, programas, daro daugybę kitų dalykų. Įgyvendinusi savo planus, Rusija iš visų tų žmonių atimtų darbą ir turėtų jiems pati užtikrinti kažkokias pajamas.  

Stiprinama informacijos kontrolė

G. Česnakas pastebi, kad didesnė interneto kontrolė Rusijoje vyksta jau kurį laiką: privalo registruotis „blogeriai“, paslaugų tiekėjai ir kt. „Man atrodo, kad tai nukreipta į socialinius tinklus, nes politiniam Rusijos elitui, valdžiai veikiausiai pradeda kilti šiokia tokia paranoja – juk būtent socialiniai tinklai suvaidino itin svarbų vaidmenį, pavyzdžiui, per arabų revoliucijas, mobilizuojant visuomenę“, – svarsto politologas.

Jo nuomone, Rusijoje bus bandymų labai sustiprinti informacijos, prie kurios gali prieiti piliečiai, kontrolę. „Reikia nepamiršti, kad tokia informacijos kontrolė, kokią siekiama įgyvendinti Rusijoje, pirmiausia orientuota į masinius vartotojus. Bus nustatyti apribojimai tam tikriems raktiniams žodžiams ir informacinė erdvė taps visiškai kontroliuojama. Savotiška Sovietų Sąjunga. Laisvai prieiti prie interneto galės tik politinis ar verslo elitas, išrinktųjų grupės“, – sako G. Česnakas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...