captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kartų jausmą skandinavams palikę rinkimai

Puikūs oratorystės gebėjimai, didelis spaudos dėmesys ir radikalumas kalbant apie problemas, kurių nesugeba spręsti tradicinės partijos, Švedijoje išstūmė populistinę antiimigracinę Švedijos demokratų partiją į trečią vietą parlamento rinkimuose.
J. Åkessonas džiaugiasi prie plakato „Švedijos trečia didžiausia partija“, AFP/Scanpix nuotr.
J. Åkessonas džiaugiasi prie plakato „Švedijos trečia didžiausia partija“, AFP/Scanpix nuotr.

Puikūs oratorystės gebėjimai, didelis spaudos dėmesys ir radikalumas kalbant apie problemas, kurių nesugeba spręsti tradicinės partijos, Švedijoje išstūmė populistinę antiimigracinę Švedijos demokratų partiją į trečią vietą parlamento rinkimuose.

„Analitikai Skandinavijoje sako, kad tai rinkimai, palikę labai kartų, neskanų skonį burnoje, – sako Švedijoje gyvenanti LRT bendradarbė Vaida Meidutė – Strazdauskienė. – Niekas nėra patenkintas. Net tie patys rinkimus laimėję socialdemokratai negali džiaugtis pergale ir nėra patenkinti dėl Švedijos demokratų įgautos galios“.

Švedijos demokratai užsitiktino 49 vietas 349 vietų šalies parlamente. Per 2010 metų rinkimus vos perkopusi 4 proc. barjerą partija gavo 20 mandatų.

Daugiausiai partiją, kurios šūkis „Išlaikykime Švediją švedišką“ rėmė, pasak LRT bendradarbės, šiaurinėje šalies dalyje gyvenantys labiau tradicinių pažiūrų ir mažiau imigrantų matantys žmonės.

Pagrindinė partijos žinutė – atstatyti Švedijos gerovę iš tų pinigų, kurie yra skiriami imigrantams.

„Labiau išskiriami karo pabėgėliai, kurių išlaikymui reikalingi nemaži resursai. Jiems pavyko palenkti švedų nuomonę, kad mums, Švedijos švedams tų pinigų reikia labiau ir jau užtenka vaidinti solidarius ir tolerantiškus“, – sako V. Meidutė – Strazdauskienė.

Pasak jos, partija atvirai demonstruoja nepalankumą užsieniečiams ir „net nesibaido ir nesigėdija kai juos vadina rasistais ar nacistais“.

„Negali pasakyti, kad jie labai gintųsi tokių pavadinimų ar labai dėl to įsižeistų“, – sako V. Meidutė – Strazdauskienė

Partijos lyderis Jimmie Åkessonas, pasak jos, yra puikus oratorius, sugebantis patraukti žiniasklaidos dėmesį ir kitokius objektus.

„Pirma tai buvo torto gabalas, kurį kažkas iš publikos metė jam į veidą ir sėkmingai pataikė. Visiškai neseniai jį apmėtė kiaušiniais ir daržovėm. Tai vienintelis politikas, kuris ir tokiu būdu yra matomas, dažnai girdimas ir apkalbamas. Tai prideda jam, kaip politikui, žinomumo“ – sako V. Meidutė -Strazdauskienė.

L. Kojala: tradicinės partijos nesprendžia svarbių problemų

Pasak politologo Lino Kojalos, šiuo metu didžiausias dešiniųjų populistų stiprėjimas pastebimas Skandinavijos valstybėse, o Švedija yra paskutinioji šioje bangoje.

„Švedija yra daugiausiai paraiškų dėl politinio prieglobsčio gaunanti valstybė – ir pakankamai daug jų patenkinanti. Tai atvira valstybė, kuri tikrai turi tam tikrų problemų dėl multikultūralizmo“, – sako Rytų Europos studijų centro analitikas.

Pasak jo, nepaisant didėjančio balsų skaičiaus radikalias dešiniąsias partijas vis dar bandoma stumti iš valdžios.

„Švedijoje matome, kad nei centro kairieji, nei centro dešinieji nesutinka su jais derėtis dėl galimo koalicijos formavimo. Akivaizdu, kad klausimai, kuriuos šios partijos kelia, yra labai svarbūs pakankamai didelėms dalims įvairių Europos šalių piliečių. Tradicinės partijos su tuo nesusidoroja ir palieka pakankamai didelę terpę ne tik radikaliau nusiteikusiems piliečiams, bet ir kitiems. Manau, kad tai rodo ir tradicinių partijų silpnumą ir negebėjimą atsiliepti į problemą“ – sako L. Kojala.

Pasak jo, turbūt didžiausias kraštutinės dešinės augimas fiksuojamas Prancūzijoje ir tai kelia nerimą daliai politikų, nes Marine Le Pen ir jos „Nacionalinis frontas“ ne tik stiprėja parlamente, bet ir turi ambicijų iškelti savo lyderę prezidento rinkimuose.

Kita vertus, pasak L. Kojalos, kartais kraštutinės dešiniosios partijos yra per daug sureikšminamos, nes tradicinėms partijoms populistinės partijos ar judėjimai yra politiniai konkurentai ir apie jas kalbama kaip apie grėsmę.

Pasak L. Kojalos, Lietuvoje nėra partijų, galinčių pretenduoti į panašų vaidmenį kaip Švedijos demokratai. Jo manymu, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai kol kas sėkmingai išlaiko patriotinių jėgų ir nuostatų gynėjos vaidmenį.

„Ji nepalieka terpės populistinėms arba radikalesnėms jėgoms sustiprėti. Kitas dalykas – mes neturime tos problemos, kuri yra didelė priežastis daugelyje Europos šalių – tai yra didelė imigracija ir multikultūralizmas, kuris jaučiamas tiesiog kasdienybėje, kai tiesiog gatvėje daug imigrantų“, – sako L. Kojala.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...