Ukraina sekmadienį apkaltino prorusiškus separatistus keliant pavojų trapiam taikos siekiui – intensyvesnėmis atakomis prieš vyriausybinių pajėgų pozicijas, kurios yra rengiamos nepaisant prieš devynias dienas paskelbto ugnies nutraukimo.
Ukraina sekmadienį apkaltino prorusiškus separatistus keliant pavojų trapiam taikos siekiui – intensyvesnėmis atakomis prieš vyriausybinių pajėgų pozicijas, kurios yra rengiamos nepaisant prieš devynias dienas paskelbto ugnies nutraukimo.
„Šie teroristų veiksmai kelia pavojų Ukrainos prezidento taikos plano realizavimui“, – sakė Nacionalinės saugumo ir gynybos tarybos atstovas Volodymyras Poliovas.
AFP žurnalistai pranešė girdėję sprogimus ir nenutrūkstamą šaudymą iš minosvaidžių netoli Donecko oro uosto, kur Ukrainos kariškiai, kaip pranešė jie patys, penktadienį atrėmė didelį separatistų kovotojų puolimą.
Susitarimas dėl ugnies nutraukimo padėjo nuraminti penkis mėnesius trukusias kovas, per kurias žuvo daugiau kaip 2,7 tūkst. žmonių ir kurios sukėlė didžiausią nuo Šaltojo karo laikų krizę Rytų ir Vakarų santykių srityje.
Separatistai ir vyriausybinės pajėgos nuo to laiko apsikeitė dešimtimis belaisvių ir sąlygiškai susitarė vėliau sekmadienį apsikeisti dar 130-čia belaisvių – po 65 iš kiekvienos stovyklos.
Tačiau teberusenanti krizė atskleidė, koks nepasitikėjimas tvyro tarp Vakarų ir Maskvos, taip pat – tarp daugiausia rusakalbių Rytų Ukrainos gyventojų ir provakarietiškų lyderių Kijeve, ir tai, kad šiam nepasitikėjimui išsklaidyti gali prireikti ilgų metų.
Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas šeštadienį apkaltino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną tyčia palaikant Ukrainoje karo būklę, kad būtų sukurtas „užšalęs konfliktas“ teritorijoje, kurią Rusija savo įtakos zona.
„Jis nori eliminuoti Ukrainą kaip nepriklausomą šalį, – sakė A. Jaceniukas tarptautiniam forumui Kijeve. – Jis nori atkurti Sovietų Sąjungą“.
Rusija šeštadienį išsiuntė 220 sunkvežimių koloną, kuri, pasak jos, veža pagalbą sukilėlių kontroliuojamo Luhansko gyventojams, jau kelias savaites negaunantiems pagrindinių prekių, neturintiems vandens ir elektros.
Ukraina, kuri nedavė leidimo kolonai kirsti sieną, reiškė nuogąstavimus, kad tie sunkvežimiai gali vežti krovinius separatistų kovotojams, ir kategoriškai protestavo prieš panašią koloną praėjusį mėnesį.
Tačiau taikos susitarimas nesuteikė atokvėpio Ukrainos prezidentui Petro Porošenkai, politikos veteranui ir verslo magnatui, kuris gegužę įvykusius rinkimus laimėjo su pažadu užgniaužti maištą ir išsaugoti šalies teritorinį vientisumą.
Sekmadienį jo vyriausybėje pasimatė nesutarimų – užsienio reikalų ministro pavaduotojas Danyla Lubkivskis atsistatydino dėl delsimo įgyvendinti istorinį prekybos susitarimą su Europos Sąjunga (ES), tikriausiai spaudžiant Rusijai.
Susitarimo atidėjimas iki 2015 metų pabaigos „visiems pasiunčia blogą signalą: agresoriui (Rusijai), mūsų sąjungininkams ir, svarbiausia, Ukrainos piliečiams“, parašė D.Lubkivskis „Facebook“.
Susitarimu buvo siekiama atgaivinti Ukrainos ekonomiką panaikinat ES prekybos barjerus, bet Rusija baiminosi, kad dėl to jos pačios rinka bus užtvindyta pigesnėmis ES prekėmis.
Separatistai atsisako vykdyti Minsko susitarimus
Apsišaukėliškos „Donecko liaudies respublikos“ „Aukščiausiosios tarybos“ pirmininkas Borisas Litvinovas pareiškė, kad Donecko ir Luhansko „liaudies respublikų“ (DLR ir LLR) atstovai Minsko derybose dalyvavo kaip liudininkai, o ne kaip derybų proceso šalys, skelbia televizija „Dožd“.
B. Litvinovo teigimu, DLR ir LLR ministrai pirmininkai Aleksandras Zacharčenka ir Igoris Plotnickis „nebuvo tiesioginiai trišalio susitikimo dalyviai“.
„Jie buvo šio proceso liudininkai, aš taip traktuoju“, - paaiškino jis.
A.Zacharčenka, pasak B. Litvinovo, tvirtino, kad šiose derybose dalyvavo iš pagarbos Rusijos prezidento Vladimiro Putino iniciatyvoms. DLR premjeras „atidžiai klausėsi, kas ten vyksta, ir įsidėmėjo, ką susitarė trys pusės“.
„Ukrainai atstovavo buvęs prezidentas Leonidas Kučma, kuris atliko paštininko vaidmenį ir atvežė į Minską Ukrainos prezidento Petro Porošenkos planą. Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) atstovė buvo Suomija. Nuo Rusijos pusės mes matome Rusijos pasiuntinio Ukrainoje Michailo Zurabovo parašą. Jie susitarė, kaip mums gyventi toliau ir mums pranešė“, - sakė B. Litvinovas.
Jo spaudos konferencijos įrašą svetainėje „YouTube“ šeštadienį, rugsėjo 13 dieną, paskelbė DLR „informacijos ir ryšių ministerija“, rašo newsru.com.
B.Litvinovas pabrėžė, kad A. Zacharčenka ir I. Plotnickis „pasirašė, kad peržiūrės“ protokolą, keliantį „daug klausimų“.
„Aš įdėmiai skaičiau šį protokolą. Kiekviena protokolo eilutė, viena vertus, kelia man lengvų abejonių, kita vertus, yra daug klausimų. Veikiausiai šį dokumentą galima laikyti pagrindu galimoms, kažkokioms būsimoms deryboms. Tačiau vykdyti šiuos 12 punktų šiandien yra neįmanoma. Neįmanoma iš karto vykdyti visus 12 punktų“, - manė B. Litvinovas.
„Pavadinčiau tai ketinimų protokolu, dėl kiekvieno iš šių punktų reikia sėsti ir kalbėtis“, - pareiškė jis.
„Mes priėmėme šį protokolą, o kaip jį vykdysime – tai dar milžiniška distancija tarp to, kas buvo nutarta per trišales derybas, iki to, kad tai būtų įgyvendinta“, - sakė B. Litvinovas.
Separatistai dar prieš kelias dienas pareiškė, kad negali įvykdyti kai kurių Minske priimtų paliaubų punktų.
Luhanską pasieks antras Rusijos sunkvežimių konvojus
Sekmadienį Luhanską pasieks antras Rusijos sunkvežimių, gabenančių „humanitarinę pagalbą“, konvojus, teigė nepriklausomybę savavališkai pasiskelbusios „Luhansko liaudies respublikos“ premjeras Igoris Plotnickis, kuriuo remiasi „RIA Novosti“.
„Tai yra antras konvojus, tačiau jo sunkvežimiai atvyksta grupėmis viena po kitos (...), todėl kita grupė atvyks netrukus, nes iškrauti daugiau nei 200 sunkvežimių vienu metu yra sunki užduotis. Atvykusi grupė jau išvyko. Mes laukiame naujos“, – sakė I. Plotnickis.
Antrą Rusijos „humanitarinės pagalbos konvojų“ sudaro 220 sunkvežimių, kuriuose esą pakrauta 1 tūkst. 800 tonų maisto atsargų, medikamentų, vandens gryninimo įranga ir elektros generatoriai.
Pirmasis 280 sunkvežimių konvojus su Rusijos „humanitarine pagalba“ į Rytų Ukrainą įvažiavo rugpjūčio pabaigoje, kirtęs separatistų pajėgų kontroliuojamą kontrolės punktą be Kijevo sutikimo.
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
