captcha

Jūsų klausimas priimtas

V. Putino eros pabaiga Rusijoje paskatintų teigiamus pokyčius

Ar Rusija panirs į chaosą ir tamsą, kai Vladimiras Putinas nebebus šalies prezidentas? Daugelis propagandos paveiktų Rusijos gyventojų į šį klausimą atsakytų teigiamai, tačiau kuomet tokiai minčiai pritaria ir kai kurie JAV analitikai, tai sukelia nuostabą, rašo dienraštis „The Moscow Times“. Vis dėlto tamsiomis spalvomis piešiama Rusijos be V. Putino tikrovė yra nepagrįsta.
AFP/ Scanpix nuotr.
AFP/ Scanpix nuotr.

Ar Rusija panirs į chaosą ir tamsą, kai Vladimiras Putinas nebebus šalies prezidentas? Daugelis propagandos paveiktų Rusijos gyventojų į šį klausimą atsakytų teigiamai, tačiau kuomet tokiai minčiai pritaria ir kai kurie JAV analitikai, tai sukelia nuostabą, rašo dienraštis „The Moscow Times“. Vis dėlto tamsiomis spalvomis piešiama Rusijos be V. Putino tikrovė yra nepagrįsta.

„Žinant liberalios opozicijos silpnumą ir V. Putino saugumo aparato stiprybę, sunku nebijoti, kad jo pakeitimas valdžioje privers mus ilgėtis banditiškai nuspėjamo nenuspėjamumo“,  – teigia svetainės „The New Republic“ apžvalgininkė Julia Ioffe.

„Jeigu JAV atsikratytų V. Putinu, jos nebegalėtų kontroliuoti to, kas vyktų po to“, – baugina žurnalo „Forbes“ žurnalistas Markas Adomanis.

Vis dėlto vargu ar tokie scenarijai turi pagrindą. 140 mln. gyventojų turinčios Rusijos gyventojai sugebės pakeisti dabartinį prezidentą, kuris, Vokietijos kanclerės Angelos Merkel teigimu, „gyvena kitame pasaulyje“.

Ekspertai, kurie baiminasi V.Putino eros pabaigos, dažniausiai nerimauja dėl kelių dalykų. Jie teigia, kad V.Putinas sunaikino nepriklausomas šalies institucijas, dėl to, jam palikus valdžios postą, Rusijoje įsivyrautų chaosas. Be to, jie tikina, kad V. Putinas yra pajėgus suvaldyti nacionalistus, kurie po jo valdymo šalyje įvestų fašistinį režimą. Trečia, skeptikai teigia, kad autoritarinis režimas retai būna pakeičiamas demokratine santvarka, dėl to nėra priežasties jo keisti.

Faktas, kad V. Putinas per 15 metų sėkmingai įtvirtino autoritarinę politinę sistemą šalyje. Sunaikindamas opozicijos partijas ir įkalindamas jų lyderius, Kremlius atgrasė šalies gyventojus nuo įsitraukimo į politiką. Rusijos elitas smarkiai nutolo nuo gyventojų masių.

Vis dėlto, nereikia manyti, kad Rusija nugrimstų į chaosą, V. Putinui palikus valdžią. Tokiu atveju politinė galia būtų suteikta liberaliai intelektualų opozicijai. Jokia kita socialinė grupė per pastaruosius dvidešimt metų Rusijoje nesugebėjo mobilizuoti beveik 200 tūkst. protestuotojų, kaip tai įvyko per 2011–2012 m. protestus, arba net 630 tūkstančių maskviečių, kurie per praėjusių metų mero rinkimus balsavo už opozicijos atstovą Aleksejų Navalną.

Baimė dėl nacionalistinių grupių iškilimo yra perdėta. Analitikai įtikinėja, kad, pavyzdžiui, Rusijos gyventojų parama Rytų Ukrainos teroristams yra susijusi su nacionalistinių nuotaikų augimu šalyje. Vis dėlto, privačiuose pokalbiuose net nacionalistai abejoja, kad prorusiškų smogikų sutriuškinimas Rytų Ukrainoje sukeltų tam tikrą reakciją Rusijoje. Posovietinės visuomenės pasyvumas ir amorfiškumas užkerta kelią nacionalistinių grupių mobilizacijai šalyje.

Nors rusai ir itin palaiko šūkį „Rusija rusams“, tačiau jie nesipriešina, kad jis būtų įgyvendintas remiantis civilizuotomis demokratinėmis institucijomis. Be to, nacionalistinių nuotaikų plitimas susijęs su imigracija iš Vidurio Azijos šalių. A. Navalnas siekė šią problemą spręsti, siekdamas įvesti darbo vizas darbuotojams iš šių šalių, ir sulaukė didelės Maskvos gyventojų paramos. Nė vienas radikalus nacionalistų politikas Rusijoje nesulaukė bent kiek didesnės visuomenės paramos.

Taip, pereiti nuo autoritarinio V. Putino režimo į demokratiją būtų bus sunku, tačiau tai nėra neįmanoma. Geras pavyzdys yra Rumunija. Po nuožmaus Nikolae Ceausescu valdymo šalyje iš karto neįsitvirtino demokratinė sistema, tačiau perėjimas pamažu vyko. Šiandien Rumunija nors ir nėra pavyzdinė, tačiau stabili ir santykinai laisva demokratinė valstybė. Nereikia manyti, kad po V. Putino valdymo Rusiją ištiks didžiulė nelaimė.

V. Putino populiarumui smunkant šalyje ir vis naujiems Rusijos visuomenės sluoksniams nusisukant nuo jo, elitas gali pasiūlyti alternatyvų kandidatą, kuris būtų priimtinas Rusijos verslui, švelniosios linijos šalininkams ir Vakarams. Pavyzdžiui, tokiu kandidatu galėtų tapti finansų ministras Aleksejus Kudrinas.

Be to, yra dar viena priežastis, kodėl Rusijos lyderio kaita būtų sveikintinas dalykas. Autoritariniai režimai pasižymi tuo, kad atspindi konkretaus žmogaus pažiūras ir charakterį. Net jeigu Rusiją valdytų ir kitas autokratas, tai nereikštų, kad jis į pasaulį žiūrėtų V. Putino akimis. 

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close