captcha

Jūsų klausimas priimtas

NATO susitikimas: ar Baltijos šalys išliks antrarūšės Aljanso narės?

Ketvirtadienio NATO viršūnių susitikimo išvakarėse LRT televizijos laida „Panorama“ pasakoja jo rezultatus, iš kurių svarbiausias bus pritarimas kur kas platesniam Aljanso pajėgų buvimui Baltijos šalyse bei keturių tūkstančių karių greitojo reagavimo pajėgoms. Tačiau svarbiausia kova laukia dėl klausimo, kuris gali paversti Baltijos šalis antrarūšėmis sąjungininkėmis, kurių gynybą ribos prieš 17 metų duotas pažadas Rusijai nesteigti nuolatinių bazių.
T. Lukšio (BFL)nuotr.
T. Lukšio (BFL)nuotr.

Ketvirtadienio NATO viršūnių susitikimo išvakarėse LRT televizijos laida „Panorama“ pasakoja jo rezultatus, iš kurių svarbiausias bus pritarimas kur kas platesniam Aljanso pajėgų buvimui Baltijos šalyse bei keturių tūkstančių karių greitojo reagavimo pajėgoms. Tačiau svarbiausia kova laukia dėl klausimo, kuris gali paversti Baltijos šalis antrarūšėmis sąjungininkėmis, kurių gynybą ribos prieš 17 metų duotas pažadas Rusijai nesteigti nuolatinių bazių.

Jungtinės Valstijos ir Vokietija laikosi priešingų pozicijų, ir JAV prezidentas Barackas Obama pripažino, kad galutinis sprendimas bus tik Velse.

Sukurtas atremti Sovietų Sąjungos agresiją, NATO grįžta prie ištakų: po ketvirčio amžiaus pertraukos Aljanso kariniai planuotojai vėl laiko Rusiją potencialia grėsme. Maskva irgi vadina NATO plėtrą svarbiausia karine grėsme.

„Manau, visa Europa suprato, kad saugumo padėtis pasikeitė. Ir tai ne laikinas saugumo padėties pasikeitimas. Tai ne šiaip blogas oras, tai – klimato pokytis“, – sako Estijos ministras pirmininkas Taavi Roivas.

Maskva jau pasirengusi karui dėl NATO: prezidentas pripažino Krymą užgrobęs tam, kad ten neateitų NATO. Bet Aljanso karo vadai pripažįsta, kad apginti Baltijos šalis, ir net likusią Europą, dabar sektųsi sunkiai.

„Manau, tikrovė tokia, kad NATO būtų labai sudėtinga sausumoje, jūroje ir ore – mano vertinimu, ypač sausumoje – dislokuoti priemones, kurių reiktų duoti atkirtį bet kokiam Rusijos kariniam avantiūrizmui. Europa, Vakarų Europa, mano požiūriu, negalėtų apsiginti nuo Rusijos be rimtos Amerikos paramos“, – tikina buvęs NATO pajėgų Europoje vado pavaduotojas gen. Richardas Shirreffas.

Visi Aljanso lyderiai sako, kad pasiryžimas ginti NATO sąjungininkes – šventas. Penktadienį Velse jis turi virsti konkrečiais kariniais dokumentais. Juose, anot spaudos, numatomos bazės Baltijos šalyse, Lenkijoje ir Rumunijoje, be to, keturių tūkstančių karių itin greito reagavimo pajėgos – jos galės į grėsmę atsakyti per dvi paras. Baltijos šalyse planuojama iš anksto dislokuoti įrangos, kad, prireikus, NATO daliniams nereiktų jos gabentis. Be to, sustiprinti vadavietę Lenkijoje.

„Grįžome prie diskusijos apie kariuomenės įrangą, apie pajėgų paketus, kaip juos vadina vadai, apie galimybę dislokuoti pajėgas ties Europos sienomis ir apie fizinę ir teritorinę Europos žemyno gynybą. Tai klausimai, į kuriuos, pasibaigus Šaltajam karui, kaip visi manėme, nebereikės ieškoti atsakymų“, – teigia „Royal United Services Institute“ vyriausiasis ekspertas Johnathanas Eyalas.

Tačiau svarbiausias klausimas laukia. Ar Baltijos šalys išliks antrarūšės Aljanso narės, kuriose nebus dislokuojamos nuolatinės pajėgos? Mat prieš 17 metų NATO tai pažadėjo sutartyje su Rusija.

NATO pabrėžia, kad esant dabartinėms ir numatomoms saugumo aplinkybėms, Aljansas savo kolektyvinę gynybą vykdys užtikrindamas būtiną suderinamumą, integraciją ir sustiprinimo galimybes, o ne dislokuodamas papildomus nuolatinius esminius kovinius dalinius.

Trečiadienį jau ir Jungtinių Valstijų prezidentas pripažino, kad tas pažadas pasenęs.

„Aplinkybės aiškiai pasikeitė, ir tai bus diskusijų Velse tema. Bet nekalbant apie tą konkretų dokumentą, mūsų svarbiausias prioritetas – užtikrinti, kad pasišventimas Penktojo straipsnio įsipareigojimams neabejotinas“, – sako JAV prezidentas B. Obama.

Tačiau Vokietijos kanclerė trečiadienį vėl pakartojo, ką žadėjo ir pirmadienį parlamentarams: kad iki galo sieks Baltijos šalių suverenumą ginti tik tiek, kiek tai neprieštarauja susitarimui su Borisu Jelcinu.

„Imsimės priemonių dar stiprinti Aljanso reagavimo ir gynybos pajėgumus. Vokietijai svarbu, kad laikytumėmės 1997-ųjų NATO ir Rusijos pamatinio akto. Jį apibūdina suvokimas, kad saugumo Europoje negalima pasiekti konfrontacija, o tik bendradarbiavimu. Tai lieka mūsų įsitikimas, ir uoliai dėl jo kovosime“, – tvirtina Vokietijos kanclerė Angela Merkel.

Vokietija pabrėžia, kad NATO pats neturi laužyti sutarčių ir, svarbiausia, neturi provokuoti Rusijos siųsdamas pajėgas prie jos sienų. Lietuva atkerta, kad dar nė vienas mėginimas įsiteikti Rusijai nepavyko. Tai ginčas, kurį čia teks išspręsti per dvi dienas, ir nuo jo priklausys, ar NATO liks labiau įsipareigojęs Rusijai negu savo sąjungininkių gynybai.

„Negali būti išlygų, išimčių, suvaržymų kitais susitarimais su Rusija ar su dar kažkuo, kurie apribotų Aljanso galimybes ginti savo teritoriją ir savo piliečių saugumą. To negali būti iš principo, ir to nebus“, – tikina Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Lietuva žada nenusileisti, kad Aljanse būtų antrarūšių narių.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...