captcha

Jūsų klausimas priimtas

Rusija peržiūrės savo karinę doktriną

Vienas aukštas nacionalinio saugumo patarėjas Kremliuje pareiškė, jog grėsmės Rusijai, kylančios dėl padėties Ukrainoje ir NATO plėtros Rytų Europoje, bus pagrindiniai veiksniai Maskvai peržiūrint savo karinę strategiją.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Vienas aukštas nacionalinio saugumo patarėjas Kremliuje pareiškė, jog grėsmės Rusijai, kylančios dėl padėties Ukrainoje ir NATO plėtros Rytų Europoje, bus pagrindiniai veiksniai Maskvai peržiūrint savo karinę strategiją.

„Neabejoju, kad klausimas dėl NATO narių karinės infrastruktūros artėjimo prie mūsų šalies sienų, įskaitant bloko plėtrą, išliks viena iš didžiausių karinių grėsmių Rusijos Federacijai“, – sakė Kremliaus saugumo tarybos sekretoriaus pavaduotojas Michailas Popovas, duodamas interviu valstybinei naujienų agentūrai „RIA Novosti“.

Pasak jo, kitos grėsmės Rusijos saugumui yra JAV priešraketinės gynybos plėtros planai ir padėtis konflikto krečiamoje Ukrainoje.

Šiuo metu galiojanti Rusijos karinė doktrina buvo priimta 2010 metais.

M. Popovas pažymėjo, kad vis labiau aiškėja JAV ir kitų NATO šalių pastangos stiprinti savo strateginį puolamąjį potencialą, įskaitant „pasaulinės priešraketinės gynybos sistemos plėtrą, pajėgų panaudojimo naujų strateginių koncepcijų priėmimą, iš principo naujų ginkluotos kovos priemonių, įskaitant viršgarsinius ginklus, kūrimą“.

Per ketvirtadienį ir penktadienį Velse vyksiantį viršūnių susitikimą NATO lyderiai, kaip tikimasi, pritars tūkstančių Aljanso karių ir karinės technikos vienetų dislokavimui Rytų Europoje.

Nors tokiu žingsniu siekiama nuraminti NATO nares tame regione, jis kelia įtūžį Kremliui, nes kertasi su svarbiu susitarimu, jog Aljansas nedislokuos karių ir ginklų savo naujosiose narėse.

Padidinti NATO įsipareigojimai rytuose apims karių rotaciją modernizuotuose kariniuose objektuose šalyse narėse, kuriose taip pat būtų iš anksto sandėliuojama įranga, kuri padėtų sutrumpinti Aljanso reagavimo laiką, iškilus būtinybei.

Kadangi pajėgos nebūtų dislokuojamos nuolat, Aljansas nelaiko, jog tokia taktika pažeidžia 1997 metų susitarimą dėl NATO ir Rusijos santykių pagrindų, kuriame buvo užfiksuotos Europos sienos po Šaltojo karo.

Tačiau idėja, kad NATO plėsis, priimdamas buvusias Sovietų Sąjungos respublikas, iš kurių pirmosiomis 2004 metais tapo Baltijos šalys, tebekelia pasipiktinimą Kremliui.

M. Popovas sakė, kad JAV ir NATO lyderiai tikino Maskvą, jog jie nėra Rusijos priešai ir niekada nepuls Rusijos – „bet ar tikrai?“

„Jie tikino mus savo gerais ketinimais, tačiau jų veiksmai pastaraisiais metais byloja visai ką kita“, – pabrėžė jis.

Rusijos pastarojo meto veiksmai buvo motyvuojami noru užkirsti kelią NATO plėtrai.

Prezidentas Vladimiras Putinas teisino anksčiau šiais metais įvykdytą Krymo aneksiją, sakydamas, jog toks žingsnis buvo būtinas, kad strategiškai svarbus pusiasalis nepatektų į NATO rankas.

Menkai slepiama Maskvos parama prorusiškiems sukilėliams Ukrainoje analitikų taip pat laikoma pastangomis destabilizuoti kaimyninę šalį ir atgrasyti NATO nuo svarstymų, jog Kijevas galėtų būti kada nors priimtas į Aljansą.

Rusija perspėja, kad Kijevo pastangos suartėti su NATO kelia pavojų taikai

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas antradienį pareiškė, jog Ukrainos žingsniai siekiant narystės NATO griauna pastangas užbaigti karą šalies rytiniame regione.

S. Lavrovas nurodė, kad Kijevas ėmėsi pastangų panaikinti Ukrainos „neblokinį“ statusą praeitą savaitę, po Rusijos ir Ukrainos vadovų susitikimo, kuriame buvo siekiama sumažinti įtampą krizėje.

„Taigi taikos partija stengėsi ir tebesistengia siekti derybose politinio sprendinio visiems Ukrainai iškilusiems fundamentaliems klausimams, o tuo metu Kijeve karo partija imasi žingsnių, aiškiai nukreiptų į tų pastangų žlugdymą“, – diplomatijos vadovas sakė spaudos konferencijoje.

Ukrainos gynybos ministras: Rusija pradėjo „didįjį karą“

Ukrainos gynybos ministras Valerijus Heletejus apkaltino Rusiją pradėjus „didįjį karą“, tačiau Maskva kaltinimus neigia, skelbia BBC.

V. Heletejus pirmadienį „Facebook“ paskyroje pareiškė, kad didysis karas, kokio Europa dar nematė nuo Antrojo pasaulinio pabaigos, jau prasidėjo Ukrainoje.

„Deja, bet per tokį karą netektys bus skaičiuojamos ne šimtais, bet tūkstančiais ir netgi dešimtimis tūkstančių“, – pridūrė jis.

Savo ruožtu Rusija atmetė Ukrainos ir Vakarų kaltinimus, kad Maskva separatistams teikia karinę įrangą, o Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas teigė nesuprantantis, kaip civilizuotos valstybės gynybos ministras gali švaistytis tokiais pareiškimais.

Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Ban Ki-Moonas antradienį tvirtino, kad krizės plitimui Ukrainoje užkirsti negali būti priimti kariniai sprendimai. Per vizitą Naujojoje Zelandijoje, Ban Ki-Moonas žurnalistams sakė, kad situacija Ukrainoje yra „chaotiška ir pavojinga“ ir reikalauja „politinio dialogo tvirtam politiniam sprendimui rasti“.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pirmadienį apkaltino Rusiją „tiesiogine ir atvira agresija“, kuri, anot jo, radikaliai pakeitė jėgų pusiausvyrą mūšių lauke, po to, kai Ukrainos kariams buvo nurodyta atsitraukti iš strateginio oro uosto, esančio šalies rytuose netoli Luhansko miesto, kur vyksta mūšiai su Rusijos tankų divizijos daliniais.

Ukrainos prorusiški sukilėliai sušvelnino savo reikalavimus taikos derybose

Ukrainos prorusiški sukilėliai sušvelnino reikalavimus suteikti jų regionui visišką nepriklausomybę, sakydami, kad gerbtų Ukrainos suverenumą mainais į autonomiją, o šis posūkis galbūt atspindi Maskvos pageidavimą pasiekti susitarimą per naują taikos derybų etapą.

Sukilėlių platformoje, kuri buvo pristatyta pirmadienį prasidėjus deryboms Baltarusijos sostinėje Minske, buvo reikšmingų pokyčių Ukrainos rytinio regiono, kuriame gyvena daugiausiai rusakalbiai, ateities vizijoje.

Tačiau kol kas neaišku, ar per tas derybas įmanoma pasiekti kompromisą, tęsiantis negailestingoms kautynėms rytų Ukrainoje. Pirmadienį sukilėliai išstūmė Ukrainos vyriausybės pajėgas iš oro uosto prie Luhansko, antrojo didžiausio separatistų kontroliuojamo miesto, o per pastarąsias kelias dienas pasiekė kitokių karinių laimėjimų.

Taikos derybos Minske buvo surengtos po praeitą savaitę įvykusio Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Ukrainos vadovo Petro Porošenkos susitikimo.

Derybose dalyvauja buvęs Ukrainos prezidentas Leonidas Kučma, Rusijos ambasadorius Ukrainoje, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) pasiuntinys bei sukilėlių atstovai.

Per anksčiau vykusias panašias derybas jokių apčiuopiamų rezultatų nebuvo pasiekta.

Tačiau kitaip negu per ankstesnius etapus, sukilėliai, kurių pranešimą paskelbė Rusijos valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“, sakė norintys tartis dėl „Ukrainos vieningos ekonominės, kultūrinės ir politinės erdvės išsaugojimo“. Mainais jie reikalauja didelio masto amnestijos ir didelių galių vietos valdžiai, įskaitant teisę skirti savo teisėsaugos pareigūnus.

Derybos vyksta tik dėl rytų Ukrainos likimo. Kol kas nevyksta jokios diskusijos dėl Kijevo galimybių susigrąžinti Krymą, kurį kovą aneksavo Rusija. Tas žingsnis Ukrainai kainavo kelis didelius uostus, pusę pajūrio ir teisę eksploatuoti potencialius naftos bei mineralinių žaliavų telkinius Juodojoje jūroje.

Derybos pirmadienį truko kelias valandas ir buvo atidėtos iki penktadienio, kai šalys pradės tartis dėl ugnies nutraukimo ir apsikeitimo belaisviais, sukilėlių vyriausiąjį derybininką Andrejų Purginą citavo „RIA Novosti“.

Nuosaikesnė sukilėlių platforma atrodo atspindinti V. Putino pageidavimą, kad būtų sudarytas susitarimas, kuris leistų Rusijai išvengti dar skaudesnių Vakarų šalių sankcijų, tačiau paliktų galimybę išlaikyti pakankamai veiksmingus svertus spausti kaimyninę šalį.

Praeitą savaitgalį Europos Sąjungos (ES) lyderiai susitarė parengti naujų sankcijų paketą dėl Rusijos atviro įsikišimo į konfliktą pietryčių Ukrainoje, kuris galėtų būti pradėtas įgyvendinti jau po savaitės.

Ketvirtadienį Velse prasidėsiančiame NATO viršūnių susitikime taip pat tikriausiai bus patvirtintos priemonės, turinčios tapti atsaku į Rusijos agresyvius veiksmus Ukrainoje.

Anksčiau Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad pirmadienį vykusių derybų dalyviams reikia stengtis susitarti dėl nedelsiamo ir besąlygiško ugnies nutraukimo.

Jis paneigė Ukrainos vyriausybės, NATO ir Vakarų šalių pareiškimus, kad Rusija jau yra pasiuntusi savo karius, artileriją ir tankus per Ukrainos pietinę sieną, siekdama sustiprinti separatistų pajėgas.

Nors Rusija tokią informaciją neigė, Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos atstovas pulkininkas Andrijus Lysenka pirmadienį sakė, kad „Ukrainoje aktyviai veikia ne mažiau negu keturi Rusijos ginkluotųjų pajėgų batalionai ir taktinės grupės“.

Batalioną sudaro apie 400 karių.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Ukraina po Rusijos invazijos

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...