captcha

Jūsų klausimas priimtas

Absurdiški V. Putino argumentai turi konkretų tikslą

Rusijos vykdoma agresija prieš Ukrainą akivaizdu visam pasauliui, tačiau oficialiai Maskva viską neigia ir pateikia tokius paaiškinimus, kurie priverčia suabejoti racionalaus proto egzistavimu.
AFP/ Scanpix nuotr.
AFP/ Scanpix nuotr.

Rusijos vykdoma agresija prieš Ukrainą akivaizdu visam pasauliui, tačiau oficialiai Maskva viską neigia ir pateikia tokius paaiškinimus, kurie priverčia suabejoti racionalaus proto egzistavimu.

Rusijos atstovas Jungtinės Tautose Vitalijus Čiurkinas aiškina, kad Ukrainoje kariaujanys Rusijos kariai yra savanoriai ir tuo pat metu apšaukia JAV besikišant į Ukrainos vidaus reikalus.

Ukrainos separatistų lyderis Aleksandras Zacharčenka teigia, kad jiems padedantys Rusijos kariai paprasčiausiai nusprendė atostogas praleisti ne paplūdimyje, o fronte.
Pats Vladimiras Putinas savo ruožtu Ukrainos kariuomenę lygina su naciais bei priduria, kad Ukrainos pajėgų sučiupti Rusijos desantininkai viso labo „pasiklydo“ užsukę į Ukrainos teritoriją.

Kodėl Maskva taip elgiasi ir ko siekia? Kas lemia, kad V. Putinas nepateikia ultimatumo Ukrainai atvirai, o slepiasi po daugiasluoksniais paaiškinimais, kurie vieniems kelią juoką, kitiems baimę.

Maskva šokdina Vakarus

Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Gintautas Mažeikis šitokią retoriką aiškina paprastai: kuriant siurrealistines istorijas siekiama Vakarams primesti savo žaidimo taisykles ir išlošti laiko kitų veiksmų planavimui. Kol Vakarų valstybės nesibaigiančiuose posėdžiuose įrodinėja, kad Ukrainoje užfiksuota Rusijos karinė technika ir kad Maskva finansuoja ir apmoko separatistus, Rusijos lyderiai kuria naujas schemas ir visuomet pirmauja.

Rusijai taip pat būdinga itin vieninga pozicija – nė vienas pareigūnas iki šiol nenukrypo nuo lyderių Maskvoje suformuoto naratyvo, neva Ukraina kovoja pilietiniame kare ir Rusija neturi su tuo nieko bendra.

„Tai vadinamosios valdžios vertikalės ir centralizuotos demokratijos pasekmė. Dar nuo sovietmečio tai reiškia, kad kai priimamas koks nors sprendimas, visiems pavaldiniams griežtai draudžiama kitaip šnekėti. Kitoks šnekėjimas laikomas arba frakcijų kūrimu, kas griežtai draudžiama, arba nepasitikėjimu valdžia, ką jie vadina revizionizmu, arba net prisitaikėliškumu, kas nuo sovietinių laikų laikoma oportunizmu. Visos tos sovietinės klišės po šiai dienai veikia, kaip ir veikia valdžios vertikalė“, – pasakojo G. Mažeikis.

„Centralizuota demokratija taip pat reiškia, kad gali šnekėti, ką nori, bet atsižvelgdamas į bendrąją valdžios nuomonę. Jeigu Rusijoje priimtas sprendimas sakyti, kad Rusija nedalyvauja kariniuose veiksmuose, tai nežiūrint to, kad kitiems tai atrodo absurdiška, iracionalu ir net siurrealistiška, visi taip ir elgiasi. Akivaizdu, kad įsakymas yra neatšauktas, nes nematome jokio simptomo, kad kažkuris iš valdžios vertikalės dalyvių kalbėtų kaip nors kitaip. Bet kokia kitokia netyčia išsakyta nuomonė, kiek esu pastebėjęs, yra griežtai draudžiama ir baudžiama“, – pridūrė mokslininkas.

G. Mažeikio nuomone, Rusija šitokios taktikos ėmėsi norėdama sušvelninti Vakarų spaudimą ir laimėti laiko. „Atrodo, kad jiems dėl to sekasi, nes į tokį siurrealistinį elgesį Vakarų politikai reaguoja labai vangiai, ilgai galvoja. Jei tikslas – laimėti laiko strateginių tikslų įgyvendinimui, tai toks siurrealus melas kol kas yra sėkmingas“, – sakė profesorius.

Pasak jo, kol Maskva kuria neįtikėtinus paaiškinimus, o Vakarai įrodinėja tai, kas akivaizdu: kad Rusija meluoja.

„Toks įrodinėjimas užima daug laiko. Reikia surinkti ir patikrinti duomenis, juos reikia surinkti iš įvairių šaltinių ir nepriklausomų stebėtojų, negalima pasitikėti vien tik NATO arba vien JAV žvalgybiniais duomenimis, reikia nepriklausomų stebėtojų. Tai užima dienų dienas. Per tą laiką Rusijos kariuomenė gali užimti šimtus kvadratinių kilometrų“, – pasakojo G. Mažeikis.

Kaip mąsto Kremliaus veikėjai?

Kalbėdamas apie Rusijos tikslus Ukrainoje, G. Mažeikis teigia, kad Rusija viską konstruoja atsižvelgdama vien tik į savo geopolitinius interesus – Maskvai Ukrainos kontrolė svarbi, todėl iš pradžių įtaką bandė išlaikyti per Viktoro Janukovyčiaus režimą, o kai šis buvo nuverstas, pasirinko pliką karinę jėgą.

Tačiau G. Mažeikis sako, kad žemėlapius braižantys ir perbraižantys geopolitikai visiškai neatsižvelgia į visuomenių poreikius į polinkius.

„Tie geopolitikai nekreipia dėmesio į tai, kad visuomenės grupės gali turėti savo nuomonę nepriklausomai nuo geopolitinių samprotavimų. Neabejotinai, šitoks pilietinės nuomonės buvimas labiausia ir komplikuoja šią istoriją. Manau, kad Kremlius nesupranta tokio pilietinio apsisprendimo ir įsivaizduoja, kad tai grynai geopolitinis žaidimas, kad jų interesai pažeidžiami ir kad dėl tų interesų galima derėtis su Vokietija, Prancūzija, Didžiąja Britanija, Jungtinėmis Valstijomis. Ukraina šiuo požiūriu jiems net nėra politinis žaidėjas ir jų prezidentas Petro Porošenka nėra reikšmingas politinis veikėjas“, – teigė G. Mažeikis.

Klausiamas, ar, jo nuomone, Vakarai jau atidavė Ukrainą Rusijai, profesorius teigė nesutinkantis su tokia nuomone. Tačiau, pasak G. Mažeikio, Vakarai tikriausiai nebesitiki artimiausiu metu pamatyti vieningos Ukrainos ir veikiausiai juos tenkintų Padniestrės situacijos atkartojimas Ukrainoje.

„Aš manau, kad nusistovi sprendimas ne dėl visos Ukrainos, bet dėl dalies Ukrainos teritorijos – kur esą Rusijos interesai yra didesni“, – teigė G. Mažeikis, pridurdamas, kad Vakarų valstybės labiausiai siekia stabdyti karinę konflikto fazę.

Profesorius teigia, kad šiuo atveju panašaus sprendimo gali siekti ir V. Putinas – užbaigti karinę konflikto fazę ir išsaugoti užimtas teritorijas. G. Mažeikio nuomone, tai liudija V. Putino nurodymas sudaryti koridorių, kuriuo galėtų pasitraukti netoli Ilovaisko apsupti Ukrainos kariai.

Šiuo atveju vienintelis nepatenkintas veikėjas lieka Ukraina.

„Gali susidaryti įspūdis, kad tarp Vakarų ir Rusijos nusistovi nebylus sutarimas kariniu klausimu. Tačiau tai nėra požymis, kad dėl to būtų švelninamos sankcijos“, – sakė G. Mažeikis.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Ukraina po Rusijos invazijos

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...