captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lietuvai neparanki italė – finišo tiesiojoje

NATO šalių ambasadoriai penktadienio rytą renkasi į skubų posėdį ir su Ukrainos atstovu aptars padėtį šioje šalyje, kai prezidentas pripažino Rusijos pajėgų invaziją, o premjeras paprašė karinės pagalbos.
F. Mogherini, AFP/Scanpix nuotr.
F. Mogherini, AFP/Scanpix nuotr.

NATO šalių ambasadoriai penktadienio rytą renkasi į skubų posėdį ir su Ukrainos atstovu aptars padėtį šioje šalyje, kai prezidentas pripažino Rusijos pajėgų invaziją, o premjeras paprašė karinės pagalbos.

Ukrainos padėtį šiandien Milane aptars ir Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai. Susitikimo šeimininkė Italijos ministrė jau rytoj gali tapti būsimąja Europos Sąjungos užsienio politikos vadove, nepaisant Lietuvos ir kelių kitų šalių prieštaravimų.

Kai Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai buvo susitikę prieš dvi savaites, visi žinojo, kas kaltas dėl karo Ukrainoje, bet kalbėjo nedaugelis – susitikimą gožė islamistų pergalės Irake.

Dabar, kai Milane jie susitinka neformaliam susitikimui, vargu ar kitos temos nustelbs santykius su Rusija, kurios daliniai keliomis kryptimis įsiveržė į Ukrainą, užėmė dalį Azovo pakrantės ir kitus Donecko srities rajonus. Sprendimus dėl galimų sankcijų priiminės lyderiai rytoj viršūnių susitikime Briuselyje, tačiau šiandieninės derybos taps proga išsiaiškinti, kiek paramos turi Italijos užsienio reikalų ministrė Federika Mogerini, ir ar ji gali rytoj tapti bloko užsienio politikos vadove.

Šį postą prieš penkerius metus gavusi Catherine Ashton pasiekė laimėjimų, ypač derėdamasi su Iranu ir taikydama Serbiją su Kosovu, tačiau plačiai kritikuojama ir dėl aikštingo stiliaus, ir dėl neišmanymo, ir dėl keistų politikos prioritetų.

Antai pirmą kartą per penkerius metus nuvykusi į Rusijos vadovaujamos muitų sąjungos derybas su Ukraina, ji, pasak šalininkų, parodė, kad atsižvelgia į Rusijos susirūpinimus dėl Ukrainos pasirašytos asociacijos sutarties su Europos Sąjunga. Pasak kritikų, ji išdavė bloko poziciją, kad Europos Sąjunga neleidžia pašaliniams kištis į savo susitarimus su partneriais.

Kaip tik pažiūros, pernelyg panašios į Rusijos vadovų, koją pakišo F. Mogherini, kai liepą susirinkę Europos Sąjungos vadovai atidėjo sprendimą, Lietuvos Prezidentei aiškinant, kad neparems Kremliui artimos kandidatės. Vilnius ir dabar laikosi panašių reikalavimų.

„Mes tikrai norime, kad jis, ypač šiais laikais, gerai išmanytų Rusijos politiką, Rytų partnerystę, kad būtų supratimas ir principingas vertinimas. Tai tie dalykai mums labai svarbūs. Nuo to priklausys parama vienam ar kitam kandidatui“, – sako Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Tačiau dabar Italijos ministrės šansai gerokai padidėjo, kai jos užtarėjas premjeras Matteo Renzi pasistengė į savo pusę patraukti kai kurias abejojusias šalis.

Kad neliktų abejonių ir dėl pozicijos Rusijos atžvilgiu, Italijos vyriausybės vadovas pareiškė, kad Rusijos veiksmai yra nepakenčiama padėties eskalacija, kuri atves prie labai rimtų padarinių. Ir pati F. Mogherini Ukrainos užsienio reikalų ministrą patikino, kad Ukrainos tema bus svarbiausia šiandieniniuose pasitarimuose.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...