captcha

Jūsų klausimas priimtas

Buvęs CŽV analitikas V. Putino Rusijai duoda vos kelerius metus

Nors Rusijoje juntama kone euforija dėl agresijos prieš Ukrainą, Vladimiras Putinas veda savo šalį į pražūtį, interviu DELFI teigė JAV Pasaulio politikos instituto ekspertas, buvęs Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) analitikas Paulas Goble'as.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Nors Rusijoje juntama kone euforija dėl agresijos prieš Ukrainą, Vladimiras Putinas veda savo šalį į pražūtį, interviu DELFI teigė JAV Pasaulio politikos instituto ekspertas, buvęs Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) analitikas Paulas Goble'as.

P. Goble'o teigimu, milžiniški reitingai nerodo, kad V. Putinas visagalis. Jo nuomone, jau dabar matyti, kad rusai susivokia ir vis mažiau palaiko imperialistines idėjas. Vis dėlto Vakarai vis dar blaškosi tarp vertybinių pozicijų ir rusiškų dujų bei pinigų. Čia, anot DELFI pašnekovo, ypatingas vaidmuo tenka Baltijos šalims ir Lenkijai.

Laikas tikrai „raudonai linijai“

Vakarai jau ne sykį brėžė „raudoną liniją“ V. Putinui, grūmodami, jog vienokie ar kitokie Maskvos veiksmai Ukrainoje Rusijai smarkiai atsirūgs. Tačiau režimas jau ne kartą privertė brėžti naują „raudoną liniją“, mat žadėtosios griežtos Vakarų reakcijos taip ir nesulaukė.

„V. Putinas ir toliau stums šią ribą. Dėl to nepaprastai svarbu jam parodyti, kad tai yra nepriimtina. Jis žaidžia su ugnimi. Į pavojų jis stato ir savo šalį, ir savo režimą. Manau, jis mano galįs bauginti kitų šalių žmones taip pat, kaip baugina savo šalies piliečius“, – kalbėjo P. Goble'as.

Pasak jo, dabar tarptautinėje arenoje labai svarbus Baltijos šalių ir Lenkijos vaidmuo tarptautinėje arenoje – buvusios sovietų bloko šalys esą turi ir toliau priminti pasauliui, kuo gali baigtis nestabdoma agresija.

Didžiuliai reitingai – dar ne viskas

V. Putinas ne sykį liejo nuoskaudą dėl Sovietų Sąjungos griūties. Iš Maskvos netrūksta ir pareiškimų apie senojo bloko atkūrimą. Vis dėlto P. Goble'as nemano, kad V. Putinas šiuo metu pajėgus imtis rimtesnės agresijos.

„Nemanau, kad jis gali labai toli eiti. Vienas dalykų, kuriuos parodė įvykiai Ukrainoje, yra tai, kad galbūt kitos šalys nėra pasirengusios eiti į karą su Rusija, bet ukrainiečiai kovoja, žūva ir susigrąžina tas teritorijas. Manau, kad kaina, kurią Maskva jau patiria – tiek tiesiogiai per savo karinius „nuotykius“, tiek per potencialius nuostolius dėl nelegalios Krymo aneksijos – yra tokia didelė, kad rusai vis labiau nusigręš nuo minties, jog imperijos atstatymas yra gerai“, – kalbėjo Pasaulio politikos instituto ekspertas.

Pasak jo, jau matomi ženklai, jog eilinių Rusijos piliečių prielankumas imperialistinei ekspansijai krinta. Esą tai rodo naujausi visuomenės nuomonės tyrimai.

„Levados centras publikavo apklausą, kurioje aiškinamasi, ar rusai mano, kad Abchazija ir Pietų Osetija turėtų būti aneksuotos. Pribloškia – tai, kad, palyginus su 2008 m., dramatiškai krito aneksijai pritariančių rusų skaičius. Ypač per pastaruosius metus. Tai man perša mintį, kad žmonės gali klausytis lozungų apie naują SSRS ar panašiai, tačiau jie nėra pasirengę sumokėti tą kainą, kurią Rusija tokiu atveju mokėtų. Manau, net V. Putinas supranta, kad SSRS atstatymas nėra toks dalykas, kurį jis galėtų padaryti neprarasdamas savo šalies“, – tęsė P. Goble'as.

Pašnekovo nuomone, V. Putinas savo šaliai tiesia kelią ne į didybę, o į nuopuolį. „Asmeniškai manau, kad tai, ką V. Putinas padarė Ukrainoje, pagreitins Rusijos Federacijos subyrėjimą. Per keletą metų, jei ne per keletą mėnesių. Nes didelės šios šalies dalys yra tokios pat Maskvos imperinės kolonijos, kokiomis buvo Sovietų Sąjungos respublikos“, – prognozuoja P. Goble'as.

Rusijoje skelbiamų apklausų duomenimis, parama V. Putinui milžiniška. Didžiosios kaimynės prezidento reitingai pastaruoju metu yra kone rekordiniai. Tačiau P. Goble'as pabrėžia, kad parama V. Putinui nėra besąlygiška.

„Manau, V. Putinas įbaugino didelę dalį populiacijos. Yra jį remiančių rusų – tai neabejotina. Bet, kaip ir rodo mano minėta apklausa dėl Abchazijos ir Pietų Osetijos, parama jo agresyvios politikos tąsai bet kokia kaina, manau, slopsta“, – teigė pašnekovas.

Galios svertas Europai: rusiški pinigai

Nors Ukrainos krizė tęsiasi jau daugiau kaip pusmetį, o Rusijos atsitraukimo ženklų nematyti, vieningos pozicijos Europos valstybės vis dar nedemonstruoja. P. Goble'as konstatuoja, jog V. Putinas per savo viešpatavimo laikotarpį susikūrė labai stiprius galios svertus daugelyje Europos šalių.

„V. Putinas sukaupė milžinišką įtaką, pasinaudodamas rusiškais pinigais, naftos ir dujų ginklais. Vakarų Europoje yra žmonių, kurie linkę jam nusileisti“, – teigė analitikas.

Pasak jo, dabar ypač svarbi Baltijos šalių ir kitų valstybių, buvusių sovietų bloke, pozicija. P. Goble'as gyrė Baltijos šalis ir Lenkiją, kurios „labai aiškiai rodo, kad reikia pasipriešinti V. Putino agresijai“.

Pašnekovo žodžiais, JAV užėmė lyderio poziciją Vakarų ir Rusijos diplomatinėje kaktomušoje. Vis dėlto savo šalies laikysena analitikas ne iki galo patenkintas.

„Ar mes padarėme tiek, kiek aš asmeniškai norėčiau? Tikrai ne. Manau, kad tai, ką padarė V. Putinas, yra kur kas pavojingiau nei daugeliui atrodo. Mano manymu, turime imtis daugybės priemonių – ne tik ekonominių sankcijų – ir parodyti, kad Rusijos elgesys Ukrainoje ir kitur yra nepriimtinas, kad Rusija bus izoliuota ir atsidurs vis blogesnėje padėtyje, jei nepakeis savo kurso“,– tęsė P. Goble'as.

Istorinės klaidos – anoks saugumo garantas

Po Krymo aneksijos V. Putino Rusija atvirai lyginama su Adolfo Hitlerio valdyta nacistine Vokietija. Antrojo pasaulinio karo išvakarėse nacių ir sovietų pasirašytas Europos padalijimo paktas nulėmė daugybės valstybių – įskaitant Baltijos šalis – likimą. Ar dabartinė Europa gali pakartoti 75 metų senumo klaidas?

„Tai, kad klaidos buvo padarytos, negarantuoja, kad jos nebus pakartotos. Bet manau, kad daugybė žmonių labai aiškiai suvokia šią grėsmę. Ir manau, kad JAV prezidentas atvyksta į Taliną, rodo, kad JAV neketina nusisukti nuo Baltijos šalių“, – svarstė buvęs CŽV analitikas.

Baltijos šalys žymį lūžį Vašingtono ir Maskvos santykiuose

P. Goble'as pažymi, kad istoriškai Baltijos šalys labai svarbios Vašingtono ir Maskvos santykiuose. Mat būtent Molotovo-Ribbentropo paktu įtvirtinta Lietuvos, Latvijos ir Estijos okupacija nubrėžė aiškią liniją JAV užsienio politikoje.

„Sovietinės okupacijos metais Jungtinės Valstijos, kaip niekada iki tol, susitelkė į tris Baltijos šalis, išreiškė nepripažinimo politiką ir šią politiką santykiuose su Sovietų Sąjunga padarė centrine“, – teigė P. Goble'as.

Pasak jo, istoriškai JAV jau seniai rodo didelį dėmesį Baltijos šalims ir jų ateičiai, o po trijų valstybių nepriklausomybės atkūrimo šis dėmesys nė kiek nenuslopo.

„Turint omeny V. Putino veiksmus Ukrainoje, šis santykis tapo dar svarbesnis“, – pabrėžė P. Goble'as.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...