captcha

Jūsų klausimas priimtas

P. Porošenkos sprendimas: ar Ukrainos prezidentas nepakiš sau kojos?

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka paleido Aukščiausiąją Radą ir paskelbė pirmalaikius rinkimus, kurie įvyks spalio 26 dieną. Tai planuotas žingsnis, jo paskirtis – išrinkti parlamentą, kuris nebūtų susitepęs žuvusių Maidane krauju ir kuriame sumažėtų buvusio Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus bendražygių.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka paleido Aukščiausiąją Radą ir paskelbė pirmalaikius rinkimus, kurie įvyks spalio 26 dieną. Tai planuotas žingsnis, jo paskirtis – išrinkti parlamentą, kuris nebūtų susitepęs žuvusių Maidane krauju ir kuriame sumažėtų buvusio Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus bendražygių.

Tačiau ar P. Porošenka tikrai iš to išloš? Ar rinkimai lems pergalę jo partijai „Solidarumas“? O gal senieji kadrai iš Regionų partijos vėl užims svarbią vietą Ukrainos parlamente? Kas nutiks, jeigu stiprias pozicijas įgis ambicingosios Julijos Tymošenko partija „Batkivščina“?

Politologas Linas Kojala teigia, kad, remiantis apklausomis, rinkimai veikiausiai turėtų būti palankūs proeuropietiškoms politinėms jėgoms.

„Nemanau, kad P. Porošenka turėtų pralošti, nors tam tikra rizika yra. Iki galo nėra aišku, kaip tie rinkimai įvyks, neaišku, kokie politikai susiklijuos į koaliciją. Bet aš nemanau, kad situacija gali būti blogesnė. Juo labiau, kad piliečių akimis reikia ne tik valdžios, kuri būtų efektyvi, bet ir valdžios, kuri tikrai būtų legitimi. Ta senoji valdžia turi senųjų sprendimų priėmimo krūvį – tarp jų yra ir susidorojimas su žmonėmis Maidane“, – sakė L. Kojala.

Rinkimų sistema

Ukrainos parlamento rinkimų sistema yra panaši į Lietuvos: šioje šalyje pusė Aukščiausiosios Rados narių išrenkama pagal proporcinę rinkimų sistemą, pusė – pagal mažoritarinę. Tai reiškia, kad 225 politikai į parlamentą patenka pagal partijų sąrašus, kiti 225 kandidatai dėl mandato varžosi vienmandatėse apygardose.

Iš viso Aukščiausiojoje Radoje yra 450 vietų. Renkant parlamento narius pagal proporcinę rinkimų sistemą partijoms galioja 5 proc. barjeras – toks pat, kaip ir Lietuvoje.

Kadangi rinkimai negalės vykti Rusijos okupuotame Kryme, naujoje Aukščiausioje Radoje bus 10 tuščių vietų iš Krymo ir 2 iš Sevastopolio. Rinkimai veikiausiai negalės vykti ir karo apimtose zonose. Todėl vietoje 225 pagal mažoritarinę rinkimų sistemą renkamų parlamentarų, Aukščiausioje Radoje dirbs kur kas mažiau. L. Kojala skaičiuoja, kad naujajame parlamente iš viso bus apie 20–30 tuščių vietų.

P. Porošenka siekė įvesti proporcinę rinkimų sistemą, tačiau politologas Laurynas Kasčiūnas teigia, kad iki spalio 26-osios dabartinė Aukščiausioji Rada nespės pakeisti teisės aktų, nes tam priešinasi vienmandatėse apygardose išrinkti parlamentarai, o taisyklių keitimas prieš pat rinkimus keistai atrodytų ir Vakaruose.

Kam reikalingi priešlaikiniai rinkimai?

Politologas L. Kojala teigia, kad P. Porošenka negalėjo neskelbti priešlaikinių rinkimų, nes tai buvo vienas svarbiausių jo pažadų, išsakytų prieš prezidento rinkimus.

„Tai buvo pažadas pakeisti parlamentą, kuris priėmė tuos sprendimus, kurie susiję su protestuotojų Maidane išvaikymu. Todėl kitos išeities kaip ir nebuvo. Juo labiau, kad dabartinė valdančioji koalicija nebuvo iki galo funkcionali, o tai labai svarbu, nes naujas prezidentas negali veikti be parlamento – pagal naują Konstituciją parlamento galios sustiprėjo“, – sakė pašnekovas.

Kaip žinoma, J. Tymošenko „Batkivščina“, Vitalijaus Klyčko UDAR ir Oleho Tiahnyboko „Svoboda“ buvo sudariusios koaliciją, tačiau balsuojant turėjo remtis Ihorio Kolomoiskio kontroliuojama Ekonominio vystymosi frakcija, kurioje yra buvę Regionų partijos nariai, ir Ihorio Jeremyjevo bei Volodymyro Lytvyno „Suverenios europietiškos Ukrainos“ frakcija.

„Žvelgiant į apklausas, matosi, kad Regionų partija prarastų daug vietų. Tai turbūt irgi susiję su tais įvykiais, kurie vyksta Ukrainoje, ir piliečių požiūriu į buvusios sistemos veikimą. Taigi Regionų partijos įtakos didėjimo ar išlaikymo tikėtis sudėtinga. Žinoma, apklausos dėl situacijos šalyje ne iki galo patikimos, bet renkant kandidatus pagal proporcinę rinkimų sistemą Regionų partija daug vietų negaus“, – teigė L. Kojala.

Tačiau jis neatmeta galimybės, kad dalį vietų parlamente Regionų partija gali laimėti vienmandatėse apygardose. Politologas L. Kasčiūnas teigia, kad vienmandatėse apygardose itin palanku dalyvauti oligarchams ir turtingiems verslininkams, kurie per rinkimus šias vietas iš esmės nusiperka.

„Akivaizdu, kad naujame parlamente bus P. Porošenkos partija ir ji bus viena didžiausių“, – svarstė L. Kojala.

P. Porošenka vadovauja partijai „Solidarumas“, kuri iki šiol nebuvo labai populiari, tačiau pastaruoju metu jos reitingai yra labai šoktelėję.

„Solidarumas“ taip pat kalbasi su „Batkivščina“ dėl bendro sąrašo rinkimuose.

Politologas teigia, kad provakarietiškos partijos turi didesnes galimybes laimėti parlamento rinkimus, nes tokias tendencijas pademonstravo buvę prezidento rinkimai, kur už P. Porošenką balsavo didelė dalis ir Rytų Ukrainos gyventojų.

„Netgi Radikalų partija, kuri, tikėtina, rinkimuose bus pirma arba antra, nes pagal apklausas renka apie 20 proc., bet net ir ji yra proeuropietiška, deklaruoja siekį integruotis į Europos Sąjungą ir NATO, kiek tai įmanoma. Todėl akivaizdu, kad senosios nomenklatūros, kuri stabdė eurointegracinius procesus, sumažės“, – teigė L. Kojala.

Remiantis sociologinių tyrimų grupės „Ratings“ liepos mėnesio duomenimis, parlamento rinkimuose pirmautų P. Porošenkos partija „Solidarumas“. Duomenys pateikiami nuo respondentų skaičiaus, kurie ketino dalyvauti rinkimuose.

1. Solidarumas (P. Porošenka) – 23,3 proc.
2. Radikalioji partija (O. Liaško) – 13 proc.
3. Batkivshchyna (J. Tymošenko) – 11,1 proc.
4. UDAR (V. Klyčko) – 7,3 proc.
5. Pilietinė pozicija (A. Hrycenka) – 4,9 proc.
6. Svoboda (O. Tiahnybokas) – 4,1 proc.
7. CPU (P. Symonenka) – 3,7 proc.
8. Stipri Ukraina (S. Tihipko) – 3,3 proc.
9. Regionų partija (M. Dobkin) – 3,2 proc.
10. Permainų frontas (A. Jaceniukas) – 2,8 proc.
11. Asociacija „Tautos pasitikėjimo ratas“ (O. Bohomolecas) – 1,7 proc.
12. Dešinysis sektorius (D. Jarošas) – 1,2 proc.
13. Savitarpio pagalbos partija (A.Sadovis) – 0,9 proc.
14. Progresyvi socpartija (N.Vitrenka)
15. Ukrainos vystymosi partija (I. Mirošničenka) – 0,4 proc.
16. Ukrainos pasirinkimas (V. Medvečiukas) – 0,3 proc.
17. Demokratinis aljansas (V. Hacko) – 0,3 proc.
18. Naujas gyvenimas (L. Orobecas) – 0,3 proc.
19. SPU (M. Rudkovskis) – 0,1 proc.
20. Kita partija – 1,4 proc.
21. Negalėjo atsakyti – 16,2 proc.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Ukraina po prezidento rinkimų

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...