captcha

Jūsų klausimas priimtas

O. Turčynovas: Ukraina jau pasirinko

Palangoje viešintis Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkas Oleksandras Turčynovas pabrėžia, jog nepaisant kasdien patiriamų skaudžių nuostolių, Ukraina jau pasirinko savo kelią ir padarys viską, kad apgintų šalies nepriklausomybę.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Palangoje viešintis Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkas Oleksandras Turčynovas pabrėžia, jog nepaisant kasdien patiriamų skaudžių nuostolių, Ukraina jau pasirinko savo kelią ir padarys viską, kad apgintų šalies nepriklausomybę.

Toks Ukrainos pasirinkimas, anot jo, sugriaus posovietinę Rusijos imperiją.

„Didžiausia problema šiuo metu yra ta, jog kasdien žūva žmonės – tiek civiliai, tiek ir kareiviai. Ir šie žmonės žūva nuo Rusijos ginklų, kuriuos naudoja Rusijos karinis personalas, bei apšaudymų iš Rusijos teritorijos. Deja, jei Rusija nesustabdys agresijos prieš Ukrainą, karas tęsis. Nors ir patiriame didelių nuostolių, prarandame dešimtis mūsų piliečių kiekvieną dieną, nors infrastruktūra yra naikinama, mes padarysime viską, kad apgintume savo nepriklausomybę. Rusija neparklupdys mūsų ant kelių, Rusija nesugebės mūsų nusitempti atgal į posovietinę imperiją. Esu įsitikinęs, kad be Ukrainos, ši imperija bus sunaikinta. Mes padarėme savo pasirinkimą“, – sakė Palangoje viešintis Ukrainos parlamento vadovas, dalyvaujantis Šiaurės ir Baltijos valstybių (NB8) parlamentų pirmininkų metiniame susitikime.

Anot jo, šiandien tai ne vien Ukrainos konfliktas, bet yra ir grėsmė Europos saugumui. Paklaustas, ko konkrečiai iš Europos pasigenda ukrainiečiai, O. Turčynovas pažymėjo, jog mėginimai surasti kompromisą su agresoriumi neturi jokių perspektyvų.

„Europos ir tarptautinė, ypač istorinė patirtis rodo, kad neturime mėginti ieškoti kompromisų su agresoriumi. Šiandien pagrindinė problema yra – ar gali civilizuota Europa apginti save nuo agresoriaus? Mes turime gintis ne tik įtikinėjimais ir diskusijomis, mes turime gintis su ginklais rankose. Ukraina yra pasirengusi tai padaryti, bet mums trūksta ginklų, ypač modernių. Būtent tokios pagalbos iš ES mes tikimės. Šiandien ne tik giname savo šalį, bet ir Europos saugumo sistemą“, – teigė O. Turčynovas.

Visgi konkrečios karinės pagalbos bent jau iš Šiaurės ir Baltijos šalių Ukraina artimiausiu metu nesulauks. Šių šalių politikai visų pirma ketina konsoliduoti savo pozicijas su ES ir NATO.

„Visų pozicija yra panaši: šiuo sudėtingu klausimu turi dar ne vieną kartą kalbėtis ir Užsienio reikalų ministrai, ir ES lygmenyje, ir NATO susitikimuose, ir valstybių vadovai. Klausimas yra labai sudėtingas ir jis reikalauja daug diskusijų“, – Baltijos ir Šiaurės šalių parlamentų pirmininkų pozicija apibendrino Lietuvos Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė.

Paklaustas apie Rusijos į Rytų Ukrainą siunčiamą humanitarinę pagalbą, Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkas ją įvertino kaip provokaciją ir mėginimą sukurti koridorių rusiškų ginklų tiekimui.

„Deja Rusija negali veikti be provokacijų, net ir pristatydama humanitarinę pagalbą, jie tai daro provokuodami. Mes nenorėjome to leisti, jie atvyko per teroristų kontroliuojamą teritoriją. Jie kirto sieną, kurios mes nekontroliuojame, ją kontroliuoja teroristai. Noriu pabrėžti, kad Ukrainos Vyriausybė vykdo savo humanitarinę pagalbą rytų Ukrainos žmonėms, bet vadinamoji Rusijos humanitarinė pagalba yra dirbtinis veiksmas. Didžiąją dalį pagalbos sudaro vanduo buteliuose, jie taip pat gabena druską. Rytų Ukrainoje nėra problemų su vandeniu ar druska, Artiomovsko mieste Rytų Ukrainoje yra viena didžiausių druskos kasyklų Europoje. Štai kodėl Rusija daro kažką ir jai nerūpi tikros rytų Ukrainos problemos, tačiau po šia humanitarinės pagalbos priedanga jie nori sukurti koridorių ginklų tiekimui“, – tvirtino O. Turčynovas.

Pirmadienį Palangoje prasidėjo tris dienas truksiantis NB8 – Šiaurės ir Baltijos valstybių (Suomijos, Švedijos, Danijos, Norvegijos, Islandijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos) parlamentų pirmininkų metinis susitikimas. Jo metu Parlamentų vadovai kalbėsis regionui aktualiomis temomis. Daug dėmesio skiriama Rytų partnerystės perspektyvoms po 2013 m. lapkričio mėnesį Vilniuje surengto Rytų partnerystės šalių viršūnių susitikimo ir artėjant kitam susitikimui, kuris vyks Latvijos pirmininkavimo ES Tarybai metu (2015 m. pirmąjį pusmetį).

Politikai taip pat aptars naujus iššūkius regiono saugumui Ukrainos įvykių kontekste, Europos Sąjungos fiskalinės ir monetarinės sąjungos, Baltijos jūros ir Arkties regiono strategijų klausimus.

Susitikimo dalyviai ketina kalbėtis ir apie 2015 m. ketvirtąją pasaulio parlamentų pirmininkų konferenciją, kurią numatoma rengti Niujorke; būsimus NB8 parlamentų pirmininkų vizitus į užsienį. Jie tarsis ir dėl kitos NB8 parlamentų pirmininkų konferencijos vietos.

 

Šaltinis www.delfi.lt Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Ukraina po prezidento rinkimų

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...