captcha

Jūsų klausimas priimtas

Pirmieji Rusijos sunkvežimiai su humanitarine pagalba pasiekė Ukrainos sieną

Pirmieji 16 Rusijos sunkvežimių, gabenančių humanitarinę pagalbą, pasiekė Ukrainos sieną netoli Donecko. Apie tai skelbia žiniasklaidos priemonės. „New York Times“ reporteris Andrew Rothas „Twitter“ tinkle įdėjo atitinkamą nuotrauką, praneša agentūra „Reuters“.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Pirmieji 16 Rusijos sunkvežimių, gabenančių humanitarinę pagalbą, pasiekė Ukrainos sieną netoli Donecko. Apie tai skelbia žiniasklaidos priemonės. „New York Times“ reporteris Andrew Rothas „Twitter“ tinkle įdėjo atitinkamą nuotrauką, praneša agentūra „Reuters“.

Kada sunkvežimiai galės kirsti sieną, neaišku, gali būti – kad tik pirmadienį.

Tarptautinis Raudonasis Kryžius „Twitter“ paskyroje rašo: „Rusijos ir Ukrainos pasieniečiai susitarė patikrinti pirmąją Rusijos sunkvežimių grupę. Mes tai stebime“. Organizacija, jos pačios duomenimis, dar laukia „saugumo garantijų“ pagalbos kroviniams per Rusijos teritoriją gabenti. Raudonasis Kryžius turėtų lydėti vilkstinę. Kritiškas laikomas kelio ruožas iš Krasnodono į Luhanską. Šioje teritorijoje vyksta aršūs mūšiai.

287 sunkvežimiai, Maskvos duomenimis, gabena 1,8 tūkst. tonų pagalbos krovinį – maisto produktus, miegmaišius ir generatorius. Jie iš Maskvos į kelią leidosi rugpjūčio 12-ąją. Didžioji dalis sunkvežimių dabar stovi maždaug 30 km iki sienos.

Vokietija perspėja, kad turi būti išvengta tiesioginių Rusijos ir Ukrainos susirėmimų

Vokietijos užsienio reikalų ministras prieš vėliau sekmadienį įvyksiantį susitikimą dėl Ukrainos krizės perspėjo, jog tiesioginių Rusijos ir Ukrainos susirėmimų turi būti išvengta bet kokia kaina.

Frankas-Walteris Steinmeieris pažymėjo, kad visos pusės turi būti „labai atsargios ... jog nebūtų nuslysta dar giliau į tiesioginę konfrontaciją tarp Ukrainos ir Rusijos ginkluotųjų pajėgų.“

„To turi būti išvengta bet kokia kaina“, – sakė F. W. Steinmeieris prieš Berlyno derybas, kuriose dalyvaus jo kolegos iš Maskvos, Kijevo ir Paryžiaus.

„Nėra jokių garantijų, kad šiandienos derybos atves į sėkmę, kurios trokštame“. – sakė jis ir pridūrė, kad derybos toli gražu neapsiribos Maskvos siunčiamos humanitarinės pagalbos kolonos klausimu.

„Mums reikalingas tvarus sprendinys ... šį vakarą mėginsime suformuluoti žingsnius jo link“, – sakė Vokietijos diplomatijos vadovas.

„Atsižvelgiant į šios dienos ir kelių pastarųjų dienų situaciją ir į tai, kad visos šalys rodo norą derėtis – būtų neatsakinga nepasinaudoti šiuo noru derėtis“, – sakė jis.

Ministras pridūrė puoselėjantis viltį, jog visi derybų dalyviai „konstruktyviai atliks savo vaidmenį.“

Rusija ir Ukraina susitarė pradėti pagalbos kolonos patikrą

Rusijos ir Ukrainos pasieniečiai bei muitinės pareigūnai susitarė pradėti tikrinti pirmąją grupę sunkvežimių, gabenančių rytų Ukrainai skirtos humanitarinės pagalbos siuntą, sekmadienį pranešė Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus Komitetas (TRKK).

Ta pagalbos kolona įvažiuos į Rusiją iš Ukrainos, prižiūrint TRKK.

Raudonasis Kryžius taip pat nurodė tebelaukiantis rytų Ukrainoje vykstančio konflikto šalių saugumo garantijų, prieš leisdamas pajudėti tai kolonai.

Vokietija: Ukrainos krizei spręsti reikalingas naujas politinis postūmis

Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris sekmadienį ruošdamasis skubiai sušauktoms deryboms Berlyne pareiškė, kad konfliktui Ukrainoje spręsti reikalingas naujas politinis postūmis, nes be jo gresia tolesnė eskalacija.

F.-W. Steinmeieris vėliau sekmadienį planuoja susitikti su Rusijos, Ukrainos ir Prancūzijos užsienio reikalų ministrais.

„Dabar mums skubiai reikalingas naujas politinis postūmis, kitaip gresia pavojus įstrigti, žengti atgal arba patekti į naują, dar blogesnę eskalavimo spiralę“, – sakoma F.-W. Steinmeierio pranešime.

Diplomatijos vadovas pridūrė, kad per susitikimą Berlyne bus ieškoma galimybių iš naujo pradėti politinį procesą, aiškindamas, kad pirmiausiai reikia parengti tvarių paliaubų planą ir sukurti pagrindą veiksmingai sienos kontrolei.

„Tik tokiu būdu galima grąžinti ramybę rytų Ukrainoje, o Kijevui – vėl pradėti nacionalinį dialogą, siekiant tinkamai integruoti žmones rytuose“, – sakė jis.

Grupė Rusijos pagalbos kolonai priklausančių sunkvežimių pajudėjo sienos su Ukraina link

Mažiausiai 16 sunkvežimių, kurie priklauso didelei Rusijos humanitarinės pagalbos kolonai, išvažiavo iš stovėjimo aikštelės pietvakarių Rusijoje, kur jie laukė jau kelias dienas, ir pajudėjo sienos su Ukraina link, pranešė vienas naujienų agentūros „Reuters“ žurnalistas.

Ukrainos vyriausybė šeštadienio vakarą paskelbė, kad pripažįsta tą Rusijos koloną humanitarinės pagalbos misija, iš principo uždegdama žalią šviesą kirsti sieną, prižiūrint Raudonajam Kryžiui.

Rusijos pagalbos koloną sudaro iš viso apie 280 sunkvežimių.

Ukrainos pajėgos užėmė vieną Luhansko milicijos skyrių ir iškėlė nacionalinę vėliavą

Ukrainos vyriausybės pajėgos užėmė vieną milicijos skyrių ir iškėlė ant jo nacionalinę vėliavą rytiniame Luhansko mieste, esančiame netoli sienos su Rusija ir nuo balandžio kontroliuojamame promaskvietiškų separatistų, sekmadienį pranešė vienas kariškių atstovas.

Pasak Andrijaus Lysenkos, milicijos skyrius, esantis šio miesto šiaurės rytų rajone, buvo užimtas po įnirtingo šeštadienio mūšio Didžiosios Vergunkos rajone.

„Vakar po mūšio... gyvenamajame Luhansko rajone pajėgos perėmė Žovtnevio milicijos skyriaus kontrolę ir iškėlė ant jo Ukrainos vėliavą“, – sakė Andrijus Lysenka.

Luhanskas tapo vienų iš įnirtingiausių susirėmimų arena, o vietos administracija nurodė, kad mieste, kuriame lieka vis mažiau gyventojų, jau 15 dienų nėra elektros ir neveikia vandentiekis.

Nors sukilėliai pastarosiomis savaitėmis nuolat atsitraukdavo iš dalies savo kontroliuojamų teritorijų, jų kovinė galia išliko grėsminga.

Prasiskverbimas į šio 420 tūkst. gyventojų turėjusio pramonės miesto pakraščius būtų svarbus vyriausybės pajėgų pasiekimas po keturis mėnesius trukusių kautynių, per kurias žuvo per 2 100 žmonių, o rytinis regionas atidūrė ant humanitarinės katastrofos slenksčio.

Pasak Luhansko administracijos, po daug savaičių trukusių kautynių padėtis mieste tapo kritinė.

A. Lysenka taip pat sakė žurnalistams, kad per pastarąją parą taip pat buvo pastebėta Rusijos karinių mašinų, įvažiuojančių į Ukrainos teritoriją iš kaimyninės šalies, įskaitant tris salvinės raketų ugnies kompleksus „Grad“.

Be to, Ukrainos oro erdvę 10 kartų pažeidė Rusijos bepiločiai lėktuvai, pridūrė A. Lysenka.

Raudonasis Kryžius tikisi pradėti tikrinti Rusijos pagalbos koloną

Raudonasis Kryžius sekmadienį nurodė, kad jo pareigūnai atvyko į vietovę Rusijoje netoli Ukrainos sienos, kurioje stovi didžiulė humanitarinės pagalbos kolona, tačiau dar laukia, kada galės pradėti oficialią patikrą.

„Mūsų atstovai yra prie kolonos. Jie dar netikrina (siuntos) turinio – tik apžiūri koloną“, – naujienų agentūrai AFP sakė Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto (TRKK) atstovė Maskvoje Viktorija Zotikova.

„Vakar buvo susitarta, kaip bus tikrinama kolona, tačiau oficialios inspekcijos dar neprasidėjo“, – nurodė V. Zotikova, pridūrusi, jog abejoja, ar patikra bus pradėta sekmadienį.

Kijevui ir Maskvai jau kelias dienas nesutariant dėl tos kolonos, maždaug 300 sunkvežimių, kurie, anot Maskvos, veža humanitarinės pagalbos krovinius gyventojams karo nuniokotoje rytų Ukrainoje, tebelaukia netoli sienos nuo ketvirtadienio.

Raudonasis Kryžius šeštadienio vakarą nurodė, kad abi pusės susitarė dėl krovinių patikrinimo procedūros, tačiau vis dar nėra suteiktos „saugumo garantijos“ sunkvežimiais, kurie turėtų kirsti prorusiškų sukilėlių kontroliuojamą teritoriją rytų Ukrainoje.

Vienas Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerijos pareigūnas patvirtino, kad Raudonojo Kryžiaus atstovai „tik apžiūri“ koloną, nors anksčiau buvo skelbta, kad jau pradėtas krovinių tikrinimas.

Ukraina nurodė pasiuntusi apie 60 pasieniečių į Rusijos pusę patikrinti krovinių, Kijevui ir Vakarų šalims baiminantis, kad ta kolona gali būti Maskvos „Trojos arklys“, mėginant suteikti pagalbą sukilėlių pajėgoms, vis labiau spaudžiamoms Kijevo vyriausybės.

Rusijos pagalbos kolona laukia saugumo garantijų

Šimtai Rusijos humanitarinės pagalbos kolonos sunkvežimių šeštadienį laikė netoli Ukrainos sienos, užsitęsus komplikuotoms procedūroms prieš juos įleidžiant į kaimyninės šalies rytinį regioną, kur pagalba turėtų būti suteikta civiliams, nukentėjusiems nuo susirėmimų tarp vyriausybės pajėgų ir prorusiškų separatistų.

Didžiausia kliūtimi tapo saugumo garantijų iš visų konflikto šalių stygius, nurodė Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas (TRKK), atsakingas už pagalbos skirstymą.

Ukrainos pareigūnai susirūpinę, kad šią misiją, kurioje dalyvauja apie 200 sunkvežimių, Rusija gali panaudoti kaip priedangą, siųsdama ginkluotę sukilėliams, kuriuos, kaip teigia Kijevas ir Vakarų šalys, remia Maskva. Tačiau Rusija ir Ukraina pasiekė susitarimą, kad tie sunkvežimiai galės įvažiuoti, lydimi Raudonojo Kryžiaus atstovų, jeigu Ukrainos pasieniečiai ir muitininkai patvirtins, kad krovinys saugus.

TRKK delegacijos Rusijoje vadovas Pascalis Cuttat sakė, kad susitarimas dėl krovinio patikros procedūros buvo pasiektas šeštadienį per kelias valandas trukusias derybas tarp Rusijos ir Ukrainos muitinės bei pasienio apsaugos pareigūnų.

„Pagrindinis iššūkis – jog mums būtinai reikalingos visų susijusių šalių saugumo garantijos prieš pradedant veiksmus“, – P. Cuttat sakė žurnalistams, pridūręs, kad kol kas neaišku, kiek gali užtrukti šis procesas. Jis taip pat sakė, kad laukiama atsakymo iš Ukrainos vyriausybės į oficialų prašymą pradėti krovinio patikrą.

Ukrainos ir Rusijos pareigūnai susitiko Rusijos pasienio miestelyje Donecke, esančiame už maždaug 200 kilometrų į rytus nuo Ukrainos miesto tokiu pačiu pavadinimu. P. Cuttat sakė, kad krovinys būtų tikrinamas toje pasienio perėjoje. Sunkvežimių kolona nuo ketvirtadienio stovi Kamensko miestelyje, esančiame už 28 kilometrų nuo sienos.

Baltieji rūmai nurodė, kad JAV viceprezidentas Joe Bidenas šeštadienį kalbėjosi su Ukrainos prezidentu Petro Porošenka, kuris nurodė, kad separatistai nesutiko užtikrinti, kad Rusijos pagalba gali būti saugiai pristatyta.

Jiedu pritarė minčiai, kad Rusijos pastangos aprūpinti separatistus moderniais ginklais neatitinka Maskvos deklaruojamo troškimo pagerinti humanitarinę padėtį rytų Ukrainoje, sakoma pranešime.

Tuo tarpu rytų Ukrainoje toliau vyko susirėmimai, per kuriuos vyriausybės pajėgos stūmė separatistus iš jų kontroliuojamų teritorijų. Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos atstovas Andrijus Lysenka sakė žurnalistams Kijeve, kad per pastarąją parą žuvo trys kariai.

A. Lysenka patvirtino anksčiau tą dieną prezidento P. Porošenkos pateiktą informaciją, kad Ukrainos pajėgos sunaikino didžiąją dalį rusiškos karinės technikos kolonos, kuri įvažiavo į rytinį regioną ketvirtadienio vakarą.

Rusija griežtai neigė, kad įvyko toks incidentas, o Baltieji rūmai sakė, jog aiškinasi nepatvirtintus pranešimus, jog buvo sunaikintos Rusijos karinės mašinos. Tačiau tie pranešimai sukėlė nerimą pasaulio rinkose ir aptemdė optimizmą dėl pagalbos kolonos.

Nuo balandį vykusių pirmųjų susirėmimų rytų Ukrainoje kautynių mastas smarkiai padidėjo, o daugybės civilių gyvenimo sąlygos tame regione toliau blogėja.

Luhansko miestas yra apsuptas Ukrainos pajėgų ir, kaip pranešama, kenčia dėl elektros, maisto ir vaistų stygiaus.

Doneckas, didžiausias sukilėlių kontroliuojamas miestas, taip pat kenčia dėl kautynių, įskaitant dažnus bombardavimus. Šeštadienio popietę per artilerijos apšaudymą ten žuvo keturi žmonės, sakoma merijos pranešime.

Pasak A. Lysenkos, Ukrainos pajėgos nenaudoja artilerijos arba aviacijos prieš Luhanską arba Donecką. Vyriausybė dėl tų bombardavimų kaltina sukilėlius, bet separatistai tvirtina, kad civilius taikinius apšaudo Kijevo pajėgos.

Kol Rusijos pagalbos kolona laukia įstrigusi netoli sienos, Ukraina organizavo mažesnę, bet reikšmingą pagalbos misiją rytiniuose regionuose, iš kurių neseniai buvo išstumti sukilėliai.

Sunkvežimiai, pasiųsti iš šiaurės rytinio Charkovo miesto, penktadienį buvo iškrauti sandėliuose Starobilsko mieste, kur Raudonasis Kryžius išrūšiuos tas siuntas ir nugabens jas toliau. Starobilskas yra už 100 kilometrų į šiaurę nuo Luhansko.

Kita Ukrainos pagalbos siuntos dalis buvo nugabenta į Lysyčansko miestą, atkovotą iš separatistų praeito mėnesio pabaigoje – tačiau ten šią savaitę dar vyko pavieniai susirėmimai.

Kijevas prašo ES ir NATO karinės paramos

Ukrainos vyriausybė kovoje su prorusiškais separatistais šalies Rytuose tikisi Vakarų pagalbos. Skubiai būtina ir karinė, ir politinė parama situacijai suvaldyti, sekmadienį interviu Vokietijos radijui pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Pavlas Klimkinas. Pasak jo, „jei tokia pagalba būtų gauta, daliniams būtų lengviau veikti vietoje“, praneša agentūra „Reuters“.

Ministro įsitikinimu, Rusijos invazija yra reali. Beveik kasdien Ukrainos daliniai apšaudomi iš Rusijos teritorijos. Be to, į šalį iš Rusijos gabenami samdiniai ir ginklai.

Penktadienį Ukrainos vyriausybė paskelbė atakavusi Rusijos šarvuočių koloną, kuri kirto sieną. Šis pranešimas sukėlė būgštavimus dėl tiesioginių karinių veiksmų tarp kaimyninių valstybių. Visgi šios informacijos nepriklausomi šaltiniai nepatvirtino. Maskva neigia, kad jos karinė technika kirto sieną.

P. Klimkinas interviu ragino NATO keisti savo strategiją Ukrainos atžvilgiu. Jo šaliai be pagalbos daliniams esą reikalinga ir didesnė politinė parama. Tačiau klausimas dėl NATO narystės, pasak ministro, šiuo metu nediskutuojamas. Dabar esą šalyje dėl to nėra sutarimo.

Ukrainos užsienio reikalų ministras sekmadienio vakarą Berlyne susitiks su kolega iš Rusijos Sergejumi Lavrovu. Pokalbiuose dalyvaus ir Vokietijos bei Prancūzijos diplomatijos vadovai Frankas-Walteris Steinmeieris ir Laurentas Fabiusas.

Susitikime bus kalbama ir apie Maskvos įtaką separatistams. Kovotojai šeštadienį pirmą kartą viešai prabilo apie paramą iš Maskvos. Į Ukrainą vyksta karinis pastiprinimas iš Rusijos, vaizdo įraše, kurį paskelbė separatistams artimas interneto portalas, teigė kovotojų lyderis Donecke Aleksandras Zacharčenka. Tai esą yra 30 tankų, 120 šarvuočių ir 1 200 Rusijoje apmokytų kovotojų.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel pareikalavo Rusijos pasiaiškinimo dėl separatistų vado teiginių.

Ukrainos separatistai numušė vyriausybės pajėgų naikintuvą MiG-29

Prorusiški separatistai praeitą naktį numušė vieną Ukrainos pajėgų naikintuvą MiG-29 rytinėje Luhansko srityje, sekmadienį pranešė kariuomenės atstovas.

Lėktuvo pilotas katapultavosi ir buvo rastas per paieškų operaciją, nurodė atstovas Oleksijus Dmytraškivskis.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Ukraina po prezidento rinkimų

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...