captcha

Jūsų klausimas priimtas

Pokyčių virtinė „Donecko liaudies respublikos“ vadovybėje: kodėl dabar?

Apsišaukėliškoje „Donecko liaudies respublikoje“ (DLR) – pokyčiai. Šią savaitę pasitraukė iki šiol save premjeru pasiskelbęs Aleksandras Borodajus, prieš tai – anksčiau „prezidentu“ vadintas Denisas Pušilinas ir vienas iš vadeivų Igoris Bezleras, pravarde „Velnias“. Kokios to priežastys, aiškinasi „BBC Russia“.
A. Borodajus ir A. Zacharčenka, AA/TT/Scanpix nuotr.
A. Borodajus ir A. Zacharčenka, AA/TT/Scanpix nuotr.

Apsišaukėliškoje „Donecko liaudies respublikoje“ (DLR) – pokyčiai. Šią savaitę pasitraukė iki šiol save premjeru pasiskelbęs Aleksandras Borodajus, prieš tai – anksčiau „prezidentu“ vadintas Denisas Pušilinas ir vienas iš vadeivų Igoris Bezleras, pravarde „Velnias“. Kokios to priežastys, aiškinasi „BBC Russia“.

„Aš čia atvykau kaip krizės vadybininkas. Daug nuveikėme pastaraisiais mėnesiais, įkurta „DLR“ valstybė. Dabar savo vietą užleidžiu savo draugui, karo varui Aleksandrui Zacharčenko“, – sakė A.Borodajus, kuris yra Rusijos pilietis. A.Zacharčenko jau po kelių dieną pareiškė, kad nori paliaubų su Ukrainos pajėgomis.

„DLR“ vieną iš vadovaujančių postų užėmė taip pat iš Rusijos atvykęs Vladimiras Antiufejevas, patirties įgijęs Padniestrėje ir per Rusijos karą su Gruzija 2008 m.

Ukrainos kariuomenė vis labiau artėja prie Donecko, kuris yra prorusiškų teroristų bastionas. Todėl kyla klausimas – kodėl šiuo kritiniu metu imtasi keisti „DLR“ vadeivas? Ką reiškia šios permainos ir kokių jų dar galima tikėtis?

„BBC Russia“ žurnalistė Oksana Voždajeva to paklausė ekspertų: politinio konsultanto Stanislavo Belkovskio, karinio analitiko Aleksandro Golco ir žurnalisto Orhano Džemalio.

Stanislavas Belkovskis, politinis konsultantas:

A.Borodajaus pasitraukimas rodo, kad neva „nepripažintos valstybės“, kuri netrukus civilizuoto pasaulio bus pripažinta teroristine organizacija, vadeivai skirtos užduotys yra labai sudėtingos, ir pats A.Borodajus joms tikriausiai nebuvo pasirengęs. Manau, jis sutiko užimti šias pareigas gavęs garantijas dėl Rusijos paramos, tačiau jos nebuvo visiškai išpildytos.

Iš pradžių į „DLR“ vadovybę buvo stumiami vietiniai – tokie, kaip „liaudies gubernatorius“ Pavelas Gubariovas ar anksčiau „prezidentu“ vadinęsis D.Pušilinas. Tačiau juos nepakankamai kontroliavo Rusija, todėl tiesiai iš Maskvos buvo atsiųsti A.Borodajus ir V.Antiufejevas. Taip pat galima ir vertinti Igorio Strelkovo (Girkino) vadovavimą teroristams – jis niekaip iki tol nebuvo susijęs su Donecku.

Dabar – naujų pokyčių banga, o kai kurie buvę vadeivos bijo dėl savo gyvybės. Pirmiausia mes kalbame apie Igorį Bezlerą, kuris įtariamas tiesiogiai susijęs su Malaizijos lėktuvo numušimu.

I.Strelkovui nėra labai didelio pasirinkimo. Kremlius nenori, kad jis grįžtų į Rusiją, kadangi jis viešai yra prisiėmęs atsakomybę už daug teroristų įvykdytų nusikaltimų. Jeigu I.Strelkovas pralaimės karą, už tai jo laukia ir teisinė atsakomybė dėl karo nusikaltimų. Jis negali nei pasiduoti, nei pabėgti.

Iš Maskvos į Donecką atsiųstas V.Antiufejevas – buvęs slaptosios tarnybos agentas, generolas leitenantas – turės sukurti vieningas „DLR“ karines pajėgas. Tai – Rusijos mėginimas stiprinti savo kontrolę separatistiniame judėjime.

Situacija dramatiškai pasikeitė po liepos 17 d., kai buvo numuštas Malaizijos orlaivis. Dabar Maskva vis labiau nori atsiriboti nuo kai kurių teroristų ir jų veiksmų.

Prognozuoti, kaip toliau vystysis situacija, labai sunku. Ukraina atsidūrė ant derybų tarp V.Putino ir Vakarų stalo, todėl labai svarbu, kas kontroliuoja situaciją. Akivaizdu, kad tokie įvykiai kaip Malaizijos orlaivio numušimas yra siejami su faktu, kad Maskva nesugeba pakankamai kontroliuoti teroristų.

Daug priklausys nuo to, ar V.Putinas netrukus ryšis pradėti derybas su Vakarų lyderiais dėl Ukrainos ateities ir konflikto išsprendimo. Jeigu taip, tai jis turės sumažinti savo paramą separatistams. Jeigu jis atsitrenks į sieną ir Rusijai bus skelbiamos naujos sankcijos, jis gali elgtis priešingai ir dar labiau eskaluoti konfliktą – t.y., dar labiau įvairiomis formomis remti separatistus.

Aleksandras Golcas, karinis analitikas:

Suprantama, kad A.Borodajus – viešųjų ryšių specialistas – yra daugiau ar mažiau bevertis „DLR“ save vadinančioje organizacijoje, kuri dabar turi kautis mieste. Todėl tokie žmonės ir traukiasi.

Tiems, kurie save vadina kovotojais, blogai baigiasi. Aš netikiu, kad šitas konfliktas baigsis artimiausiu metu. Užsitęsus bet kokioms kovoms ir sukilėliai, ir vietos gyventojai ima uždavinėti klausimus tiems, kurie juos įvėlė į mūšius. Taigi, viena iš protingų išeičių jiems – pabėgti, kaip ir daro šie vyrai.

Neaišku, ar visai operacijai vadovauja kažkas iš aukščiau. Ir A.Borodajus, ir I.Strelkovas yra gerai žinomi, dažnai rodosi žurnalistams. Jie gali būti kontroliuojami netiesiogiai – aš abejoju, kad saugumo agentai tiesiogiai į juos kreipiasi.

V.Antiufejevas – kitoks žmogus. Jis turi daugiau patirties saugumo pajėgose. Galima manyti, kad jis buvo atsiųstas siekiant sustiprinti vadovavimą „DLR“.

Tačiau tai neturi jokios vertės kaunantis mieste. Sprendimus priiminėja konkretūs vadeivos – ar tęsti kovą tame rajone, ar trauktis, ar pasiduoti. Tikėtina, kad jie rengiasi ilgam pogrindiniam karui, ir V.Antiufejevas atsiųstas tam, kad juos paruoštų tokioms kovoms.

Aš laikausi nuomonės, kad pagrindinis Rusijos tikslas – kuo ilgiau išlaikyti chaosą pietryčių Ukrainoje. Manau, tai bus ilgas pogrindinis karas. Tos pergalės, kurias pasiekia Ukrainos kariuomenė dabar, mano nuomone, yra abejotinos. Per visą istoriją nė viena reguliarioji kariuomenė nesugebėjo laimėti prieš sukarintas organizacijas.

Net ir žymiai geriau pasirengusios kariuomenės, pavyzdžiui, amerikiečiai Somalyje 1993 m., turėjo susirinkti daiktus ir išvykti. Manau, ši antiteroristinė operacija – tragiška Ukrainos valdžios klaida.

Orhanas Džemalis, žurnalistas:

Iš pradžių pripažinkime akivaizdų dalyką – A.Borodajus nebuvo vienas iš svarbiausių asmenų. Jis buvo ištikimas karinio diktatoriaus I.Strelkovo pavaldinys, kuris nuvyko į Maskvą ir išsprendė kelias problemas. Donecke jis atrodo esantis ne vietoje – kaip koks kaspinas ant šautuvo vamzdžio.

Planas Rytų Ukrainoje buvo toks – pakankamai didelės karinės grupuotės kausis su Ukrainos kariuomenės daliniais. Tam, kad kažkaip pavyktų koordinuoti situaciją, buvo reikalingas A.Borodajus, pavadintas „premjeru“. Tačiau iš tikrųjų jis tebuvo jungiamoji grandis tarp I.Strelkovo ir vadų Maskvoje.

Dabar planas keičiasi. Viskas eina ta linkme, kad Ukrainos kariuomenė sunaikins grupuotes. Bent jau sunaikins jas ta prasme, kokios jos yra dabar. Ir joms lieka vis mažiau laiko. Labiausiai tikėtina, kad jos virs pogrindinėmis teroristinėmis grupėmis – panašiomis į esančias Kaukaze. Šios nedidelės maždaug 10-15 žmonių grupelės galės slaptai veikti – atlikinėti nedidelius reidus ir puolimus. O tam reikia kitokių žmonių nei iki šiol vadovavę asmenys.

Manau, Maskva suprato A.Borodajaus norą pasitraukti iš žlugusio projekto. I.Strelkovas – kitoks. Jis neturi, kur eiti. Jo niekas nelaukia. V.Antiufejevas, turintis didelę patirtį KGB ir Padniestrės konflikte, jį tarsi pabalnos.

Kiek ilgai galės pogrindyje egzistuoti teroristai – priklausys nuo Ukrainos politikos. Jau dabar daugeliui žmonių bus sunku grįžti į normalų gyvenimą. Jie dalyvavo susirėmimuose, o dabar turėtų grįžti į normalų darbą ir toliau dirbti padavėju, angliakasiu ar taksi vairuotoju?

Daug žmonių yra susitepę krauju. Jie negali grįžti į Rusiją. Ukrainoje yra jų daug – jie turi kovinės patirties, tačiau neaišku, kam turi paklusti.

Viskas priklausys nuo ukrainiečių. Jeigu jie pažemins rytinį šalies regioną – Luhanską, Donecką – taip, kaip tai įvyko Kaukaze, neramumai gali tęstis metus ir dešimtmečius. Jeigu Ukrainos valdžia sudarys sąlygas jiems grįžti į normalų taikų gyvenimą – kovos gali baigtis per kelerius metus.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...