captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lietuvos sankcijos Rusijai: menkos, bet erzinančios

Ru­si­jai ne­ma­ži­nant ap­su­kų dėl konf­lik­to Ry­tų Ukrai­no­je es­ka­la­vi­mo, Lie­tu­va ren­gia na­cio­na­li­nes sank­ci­jas kai­my­nei vals­ty­bei ir pri­rei­kus ža­da jas ak­ty­vuo­ti. Su­pla­nuo­tos pa­ly­gin­ti sim­bo­li­nės po­vei­kio prie­mo­nės, ta­čiau ne­abe­jo­ja­ma, kad Ru­si­ją jos su­pyk­dys, rašo „Lietuvos žinios“.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Ru­si­jai ne­ma­ži­nant ap­su­kų dėl konf­lik­to Ry­tų Ukrai­no­je es­ka­la­vi­mo, Lie­tu­va ren­gia na­cio­na­li­nes sank­ci­jas kai­my­nei vals­ty­bei ir pri­rei­kus ža­da jas ak­ty­vuo­ti. Su­pla­nuo­tos pa­ly­gin­ti sim­bo­li­nės po­vei­kio prie­mo­nės, ta­čiau ne­abe­jo­ja­ma, kad Ru­si­ją jos su­pyk­dys, rašo „Lietuvos žinios“.

Vis aš­trė­jan­tis konf­lik­tas Ry­tų Ukrai­no­je, prie ku­rio es­ka­la­vi­mo pri­si­de­da Ru­si­jos tei­kia­ma tie­sio­gi­nė par­ama gink­luo­tiems se­pa­ra­tis­tams, Ma­lai­zi­jos oro li­ni­jų lėk­tu­vo nu­mu­ši­mas, se­pa­ra­tis­tų del­si­mas bend­ra­dar­biau­ti ti­riant šio tarp­tau­ti­nio nu­si­kal­ti­mo ap­lin­ky­bes ir ne­silps­tan­tis Krem­liaus pro­pa­gan­di­nis puo­li­mas Lie­tu­vos už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jai (URM) ne­pa­li­ko ki­tos iš­ei­ties, kaip tik griež­tai rea­guo­ti į tai. Lie­tu­va su­pla­na­vo sank­ci­jas Ru­si­jos pi­lie­čiams, at­sa­kin­giems už ne­tei­sė­tus veiks­mus, ne­san­tai­kos ir ne­sta­bi­lu­mo kurs­ty­mą.

At­sa­ko­mų­jų veiks­mų nebijo

Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­tras Li­nas Lin­ke­vi­čius pa­tvir­ti­no, kad Lie­tu­va ren­gia na­cio­na­li­nes sank­ci­jas Ru­si­jai ir, jei pri­reiks, jos bus nau­do­ja­mos. Ta­čiau mū­sų ša­lies tiks­las – pa­pil­do­mos po­vei­kio prie­mo­nės Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) ly­giu. „Kad bū­tų eu­ro­pi­nis bal­sas, nes jis rea­liai yra efek­ty­ves­nis, svar­bes­nis. Jei­gu tas pro­ce­sas bū­tų įstri­gęs, bū­tu­me vei­kę ir pa­tys. Da­bar ir­gi esa­me tam pa­si­ruo­šę, jei­gu rei­kės“, – pa­žy­mė­jo mi­nis­tras.

Pir­miau­sia Lie­tu­va mąs­to apie drau­di­mą tam ti­kriems Ru­si­jos pi­lie­čiams, ak­ty­viai pa­lai­kan­tiems Krem­liaus po­li­ti­ką Ukrai­nos at­žvil­giu, – po­li­ti­kams, vers­li­nin­kams, jė­gos struk­tū­rų at­sto­vams, kul­tū­ros vei­kė­jams – at­vyk­ti į mū­sų ša­lį. „Tai vi­si, su­si­ję su konf­lik­tu, su to­kios po­li­ti­kos, vyk­do­mos ag­re­si­jos pa­lai­ky­mu“, – ti­ki­no mi­nis­tras. Ta­čiau kol kas jis ne­no­rė­jo at­skleis­ti, apie ko­kį žmo­nių skai­čių kal­ba­ma.

At­sa­ko­mų­jų Ru­si­jos žings­nių, jei na­cio­na­li­nės sank­ci­jos bū­tų pri­tai­ky­tos, anot L. Lin­ke­vi­čiaus, ne­bi­jo­ma. Jis pa­brė­žė, kad pa­sta­ro­jo me­to Lie­tu­vos po­li­ti­ka Ry­tų kai­my­nės at­žvil­giu yra aiš­ki. „Jei­gu rei­kė­tų la­bai bai­min­tis, to­kios po­li­ti­kos aps­kri­tai ne­bū­tų. Nie­ko nau­ja ne­da­ro­me, tie­siog nuo­sek­liai lai­ko­mės tos pa­čios po­zi­ci­jos. Ne­ma­tau nie­ko nau­jo, nie­ko pa­pil­do­mo ar ag­re­sy­vaus ne­da­ro­me, ne­pro­vo­kuo­ja­me. Tie­siog tai mū­sų po­zi­ci­jos tų, ku­rie vyk­do ag­re­si­ją ir pri­ima spren­di­mus, at­žvil­giu iš­sa­ky­mas“, – aiš­ki­no mi­nis­tras.

Efek­to ne­bus

Sei­mo vi­ce­pir­mi­nin­kas, Eu­ro­pos rei­ka­lų ko­mi­te­to (ERK) va­do­vas so­cial­de­mo­kra­tas Ge­di­mi­nas Kir­ki­las LŽ tei­gė ne­ma­tąs di­de­lio po­rei­kio im­tis ko­kių nors na­cio­na­li­nių prie­mo­nių prieš Ru­si­ją. „Ma­ny­čiau, jos bū­tų ma­žai veiks­min­gos, var­gu ar su­lauk­tu­me efek­to. Ma­no nuo­mo­ne, ge­riau­sia bū­tų veik­ti kar­tu su ES“, – sa­kė jis.

Anot G. Kir­ki­lo, aki­vaiz­du, kad ES ir JAV šiuo me­tu tai­ko­mos sank­ci­jos tu­ri po­vei­kį Ru­si­jos eko­no­mi­kai. „Ar to­kių prie­mo­nių pa­kan­ka? Pa­kaks, kai liau­sis ka­ras“, – pa­žy­mė­jo par­la­men­ta­ras. Jo gal­va, Lie­tu­vos po­zi­ci­ja šiuo klau­si­mu Ru­si­jai ir taip pui­kiai ži­no­ma.

Bet ko­kioms na­cio­na­li­nėms sank­ci­joms sa­kė pri­tar­sian­tis ERK vi­ce­pir­mi­nin­kas „tvar­kie­tis“ And­rius Ma­zu­ro­nis. „Bū­da­mi ma­ži ko­kio nors gąs­di­na­mo po­vei­kio Ru­si­jai ne­pa­da­ry­tu­me, ta­čiau ki­toms ES ša­lims sa­vo pa­vyz­džiu pa­de­mons­truo­tu­me, kaip ga­li ir tu­ri rea­guo­ti vals­ty­bės, tu­rin­čios pri­nci­pi­nę po­zi­ci­ją“, – LŽ tvir­ti­no par­la­men­ta­ras. „Tvar­kie­tis“ pri­si­pa­ži­no, kad „ma­tant Eu­ro­pos ga­lin­gų­jų buk­sa­vi­mą vie­to­je, ne­su­ge­bė­ji­mą pri­im­ti pri­nci­pin­gų bei tei­sin­gų spren­di­mų“ jį api­ma ne­vil­tis. Anot A. Ma­zu­ro­nio, ka­ras Ukrai­no­je nė­ra lo­ka­lus konf­lik­tas, jis jau pa­lie­tė vi­są pa­sau­lį.

„Ži­no­ma, ga­lė­tu­me pra­dė­ti skai­čiuo­ti, kiek sū­rio, pie­no ar deš­rų par­duo­tu­me Ru­si­jai. Bet man at­ro­do, kad šiuo me­tu tai bū­tų ne­tei­sin­ga. Ne­siim­da­mi sank­ci­jų pa­de­mons­truo­tu­me, kad to­kie veiks­mai ga­li ne­su­lauk­ti pa­sek­mių“, – kal­bė­jo ERK vi­ce­pir­mi­nin­kas.

Jis vy­lė­si, jog URM „i­ša­na­li­zuos si­tua­ci­ją ir pa­teiks Sei­mui sa­vo siū­ly­mus“.

Bū­ti­na tram­dy­ti

Eu­ro­par­la­men­ta­ras li­be­ra­las Pe­tras Auš­tre­vi­čius įsi­ti­ki­nęs, kad bū­ti­na im­tis na­cio­na­li­nių sank­ci­jų Ru­si­jai tram­dy­ti, nes ES šiuo me­tu esą ne­ga­li su­si­tar­ti dėl bend­rų ir il­ga­lai­kių po­vei­kio prie­mo­nių, įvai­rių sank­ci­jų bei ri­bo­ji­mų. „Pa­vie­nių vals­ty­bių ini­cia­ty­va, jų pa­vyz­dys ga­li pa­veik­ti ir ki­tas Bend­ri­jos na­res. Jos bent jau pa­si­jus ne­pa­to­giai ir tu­rės pa­siaiš­kin­ti“, – LŽ sa­kė po­li­ti­kas.

P. Auš­tre­vi­čiaus tei­gi­mu, Lie­tu­va ga­lė­tų im­tis įvai­rių prie­mo­nių – nuo eko­no­mi­nių iki po­li­ti­nių. „Be jo­kios abe­jo­nės, jei im­si­mės to­kios ini­cia­ty­vos, Ru­si­jos at­sa­kas ne tik įma­no­mas, bet, esu ti­kras, jis ti­krai bus. Ir ne­bū­ti­nai to­se sri­ty­se, ku­rio­se įve­si­me ap­ri­bo­ji­mus. Ru­si­ja ga­li kirs­ti ten, kur skau­džiau­sia. Štai čia ir bus svar­biau­sias tie­sos pa­si­rin­ki­mo mo­men­tas“, – įspė­jo eu­ro­par­la­men­ta­ras. Pa­sak jo, vie­nin­te­lis da­ly­kas, į ką Ru­si­ja rea­guo­ja, ir ga­na irz­liai, yra eko­no­mi­nės sank­ci­jos. Po­li­ti­niai par­eiš­ki­mai tu­ri tik auk­lė­ja­mą­jį po­vei­kį.

Eu­ro­par­la­men­ta­ro nuo­mo­ne, ne­pa­gei­dau­ja­mų Ru­si­jos as­me­nų są­ra­šas tu­rė­tų bū­ti ge­ro­kai iš­plės­tas, į jį rei­kė­tų įtrauk­ti dau­giau šios ša­lies po­li­ti­kų, ka­riš­kių, sank­cio­na­vu­sių ka­rą prieš Ukrai­ną. P. Auš­tre­vi­čius sa­ko, kad ES vals­ty­bių po­zi­ci­jų skir­tu­mą le­mia Eu­ro­pos is­to­ri­ja – skir­tin­ga pa­tir­tis, kai­my­nys­tė, eko­no­mi­niai in­te­re­sai. Šie do­mi­nuo­ja pri­imant po­li­ti­nius spren­di­mus. „E­ko­no­mi­nio veiks­nio įta­kos ne­su­ge­bė­ta su­ma­žin­ti ir per šį ka­rą. De­ja, tik Va­ka­rų Eu­ro­pos gy­ven­to­jų žū­tys su­kre­čia po­li­ti­kus. Tai ver­ti­nu kaip po­li­ti­nę dvi­vei­dys­tę, nes krau­jas yra vie­nos spal­vos – tiek Ry­tų Eu­ro­pos, tiek Va­ka­rų Eu­ro­pos žmo­nių. La­bai gai­la, kad ši ski­ria­mo­ji li­ni­ja ne­iš­ny­ku­si“, – ap­gai­les­ta­vo po­li­ti­kas.

Rei­kia kon­kre­čių bar­je­rų

Po­li­to­lo­gas To­mas Ja­ne­liū­nas ma­no, kad na­cio­na­li­nės sank­ci­jos prieš Ru­si­ją yra bū­ti­nos. Esą ES po­vei­kio prie­mo­nės tė­ra la­biau bend­ro po­bū­džio. Lie­tu­va, kaip Ru­si­jos kai­my­nė, itin jau­tri jos veiks­mams ir su­lau­kia dau­giau tam ti­krų ofi­cia­lių šios vals­ty­bės at­sto­vų, pro­pa­gan­dos vei­kė­jų. To­dėl na­tū­ra­lu, kad tu­rė­tu­me ati­džiau ir spe­ci­fiš­kiau nu­ma­ty­ti tam ti­kras ap­sau­gos prie­mo­nes.

As­me­nų ke­lio­nių drau­di­mas – pir­ma aki­vaiz­džiau­sia prie­mo­nė. „Lie­tu­vo­je lan­ko­si ne­ma­žai at­li­kė­jų iš Ru­si­jos, tam ti­krų pro­pa­gan­dos spe­cia­lis­tų. Juos vi­sus ga­li­ma lai­ky­ti sa­vo­tiš­kais in­for­ma­ci­nio ka­ro da­ly­viais. Na­tū­ra­lu, kad rei­kia tiks­li­nių kon­kre­čių bar­je­rų už­kirs­ti jiems ke­lią“, – įsi­ti­ki­nęs T. Ja­ne­liū­nas.

Pa­sak eks­per­to, ga­li­mos ir ki­tos spe­ci­fi­nės sank­ci­jos, pir­miau­sia ban­dant už­kirs­ti ke­lią pro­pa­gan­di­niams Ru­si­jos veiks­mams Lie­tu­vo­je. Eko­no­mi­nių, vers­lo spau­di­mo prie­mo­nių Lie­tu­va var­gu ar im­sis, nes tai spren­džia­ma ES ly­giu.

T. Ja­ne­liū­no nuo­mo­ne, sank­ci­jos de­mons­truo­tų mū­sų po­žiū­rį į tai, kas pri­im­ti­na, o kas – ne. Ru­si­ja į sank­ci­jas jos at­žvil­giu rea­guo­ja ne­rvin­gai, im­asi at­sa­ko­mų­jų veiks­mų. Pa­sak po­li­to­lo­go, grei­čiau­siai ne iš­im­tis bū­tų ir ri­bo­jan­čias prie­mo­nes pri­tai­kiu­si Lie­tu­va.

Spau­di­mas ki­tus mo­kan­čiai Lietuvai

Po­li­to­lo­gas Kęs­tu­tis Gir­nius sank­ci­jų tam ti­kriems Ru­si­jos pi­lie­čiams ne­lai­ky­tų la­bai reikš­min­go­mis. Ne­bent jos bū­tų tai­ko­mos „y­pač bjau­riems žmo­nėms“, ku­rie va­ro pik­tą pro­pa­gan­dą, o ne tik dai­ni­nin­kams, ak­ty­viai pa­lai­kan­tiems Vla­di­mi­rą Pu­ti­ną. Ta­čiau eks­per­tas tei­gia, jog to­kių prie­mo­nių efek­tas bū­tų ri­bo­tas, nes dau­gu­ma tų žmo­nių tur­būt nė ne­ke­ti­na at­vyk­ti į Lie­tu­vą.

Vis dėl­to taip bū­tų par­ody­ta, kad mū­sų ša­lis im­asi tam ti­krų žings­nių. „Bu­vo toks įdo­mus ES nu­ta­ri­mas – kai su­nku su­si­tar­ti dėl bend­rų sank­ci­jų, at­ski­ros vals­ty­bės tu­ri tei­sę pa­čios jas įves­ti. Ma­nau, Lie­tu­va jau­čia spau­di­mą tai da­ry­ti, nes iki šiol la­bai mo­ko ki­tas ša­lis, kad rei­kia elg­tis griež­čiau. Bet kai pa­ti griež­čiau ne­sielgs, at­ro­dys, kad Lie­tu­va pu­čia mui­lo bur­bu­lą“, – tvir­ti­no K. Gir­nius.

Jis ne­abe­jo­ja, kad Ru­si­ja rea­guo­tų į bet ko­kias, net ma­žiau­sias mū­sų vals­ty­bės pri­tai­ky­tas sank­ci­jas. Esą kai ku­riuos as­me­nis pa­skel­bus per­so­na non grata, pa­na­šių veiks­mų tam ti­krų Lie­tu­vos pi­lie­čių at­žvil­giu im­tų­si ir kai­my­nė. „Tai ne­bū­tų tra­giš­ka. Ta­čiau įdo­mu, ar Ru­si­ja mė­gin­tų kaip nors la­biau įgel­ti Lie­tu­vai tai­ky­da­ma įvai­rias sank­ci­jas, pa­vyz­džiui, drau­di­mą im­por­tuo­ti kai ku­riuos pro­duk­tus ar su­griež­ti­nu­si ve­žė­jų ti­kri­ni­mą prie sie­nos“, – svars­tė K. Gir­nius.

Pri­bren­do lai­kas griež­tin­ti toną

Nors ES ir ki­tų vals­ty­bių, pa­vyz­džiui, JAV, Ka­na­dos, sank­ci­jos vis griež­tė­ja, Ru­si­ja sa­vo veiks­mų Ukrai­nos at­žvil­giu ne­kei­čia. T. Ja­ne­liū­no nuo­mo­ne, iki šiol ES tai­ky­tos po­vei­kio prie­mo­nės bu­vo men­kos, grei­čiau sim­bo­li­nės, nors ti­kė­ta­si, kad jų už­teks Ru­si­jai su­stab­dy­ti nuo to­les­nio konf­lik­to es­ka­la­vi­mo. „Ta­čiau to ne­įvy­ko. Da­bar lai­kas im­tis to­kių sank­ci­jų, ku­rios tu­rė­tų rea­lų, la­bai ap­čiuo­pia­mą po­vei­kį eko­no­mi­kai ir as­me­nims, tie­sio­giai pri­si­de­dan­tiems prie spren­di­mų pri­ėmi­mo Krem­liu­je“, – pa­žy­mė­jo jis.

T. Ja­ne­liū­no įsi­ti­ki­ni­mu, sank­ci­jos tu­rė­tų bū­ti griež­ti­na­mos, kad ir ko­kį ne­igia­mą jų po­vei­kį pa­jus­tų ES vals­ty­bių eko­no­mi­ka. „Kai vyks­ta konf­ron­ta­ci­ja, ji ple­čia­si ir pe­rei­na nuo po­li­ti­nių par­eiš­ki­mų prie veiks­mų. Na­tū­ra­lu, kad ta­da dau­giau ar ma­žiau ken­čia abi ša­lys. Ta­čiau tai ir yra vi­sa eko­no­mi­nių sank­ci­jų pra­smė, kai net su­pran­tant, su­si­tai­kant su nuo­sto­liais ban­do­ma pri­vers­ti ki­tą vals­ty­bę pa­keis­ti sa­vo po­li­ti­ką“, – pa­brė­žė po­li­to­lo­gas.

K. Gir­nius su­ti­ko, jog kol kas ES sank­ci­jos Ru­si­jai nė­ra pa­vei­kios. Klau­sia­mas, ko­dėl ne­sii­ma­ma griež­tes­nių veiks­mų, jis pa­žy­mė­jo, kad 28 Bend­ri­jos vals­ty­bės tu­ri skir­tin­gus in­te­re­sus, tad pa­pil­do­mos sank­ci­jos Ru­si­jai vie­nas ša­lis pa­veik­tų la­biau nei ki­tas. Esą su­nku ras­ti to­kias spau­di­mo prie­mo­nes, ku­rios tu­rė­tų vie­no­dą po­vei­kį vi­soms vals­ty­bėms.

Pa­vyz­džiui, dėl griež­tų fi­nan­si­nių sank­ci­jų la­biau­siai nu­ken­tė­tų Lon­do­nas, o bri­tų po­li­ti­kai ga­lė­tų bū­ti kal­ti­na­mi tuo, kad ne­ap­gy­nė Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos in­te­re­sų. „Ne tik to­kios ša­lys kaip Ita­li­ja, Is­pa­ni­ja, bet ir Veng­ri­ja, Slo­va­ki­ja, gal net Če­ki­ja ma­no, jog dar ne­prib­ren­do lai­kas im­tis griež­tų sank­ci­jų. Kai jos ne­ro­do en­tu­ziaz­mo, ne­leng­va ras­ti kon­sen­su­są“, – kal­bė­jo K. Gir­nius. Ta­čiau jis ma­no, kad griež­tė­jant ES sank­ci­joms Ru­si­jos el­ge­sys Ukrai­nos at­žvil­giu pra­dės keis­tis tei­gia­ma link­me.

Šaltinis www.lzinios.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...