captcha

Jūsų klausimas priimtas

Komercinės aviacijos šimtmetis: kokių priemonių bus imtasi, kad skrydžiai taptų saugesni

Komercinės aviacijos šimtmetis įsimins tragiškais įvykiais, kurie vėl kelia klausimą apie skrydžių saugumą. Taip, lėktuvas tebėra saugiausia transporto priemonė – kad įvyktų katastrofa, teoriškai turėtume 123 tūkst. metų kiekvieną dieną skristi lėktuvu. Bet žuvusiųjų artimųjų tokia statistika neguodžia.  
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Komercinės aviacijos šimtmetis įsimins tragiškais įvykiais, kurie vėl kelia klausimą apie skrydžių saugumą. Taip, lėktuvas tebėra saugiausia transporto priemonė – kad įvyktų katastrofa, teoriškai turėtume 123 tūkst. metų kiekvieną dieną skristi lėktuvu. Bet žuvusiųjų artimųjų tokia statistika neguodžia.

Komercinės aviacijos pradžia galima vadinti 1914 m. sausio 1 dieną. Tada amerikiečių lakūnas Tony Jannusas mažu lėktuvėliu paskraidino buvusį Floridos miesto merą Abramą Pheilą. Už galimybę 23 minutes paskraidyti virš Tampos įlankos keleivis sumokėjo tuo metu didžiulę 400 dolerių sumą.

Lėktuvais skraido pusė žmonijos

Šiandien, praėjus 100 metų, lėktuvų bilietai kur kas pigesni, orlaiviai tapo dešimtis kartų didesni, o ir keleivių skrenda gerokai daugiau. Tarkim, dviaukščiame firmos „Airbus“ lėktuve „A380“ tilptų Lietuvos kaimelis – šiame gigante yra per 800 sėdimų vietų. Iš išorės „A380“ atrodo įspūdingai, tačiau juo skridę keleiviai skundžiasi, kad viduje ankšta ir triukšminga, visur zuja žmonės, lėktuvas skrenda palyginti lėtai, todėl patogumo jame nedaug.

Šio lėktuvo tikrai nepamatysite kiekviename oro uoste, tačiau aviacijos ekspertai pastebi, kad kuo toliau, tuo daugiau bus didelių lėktuvų, kurie gal ir nesutalpins 800 žmonių, bet bent jau pusę tiek – tikrai.

Pasak įmonės „Aeroservisas“ vadovo Beno Laurinaičio, aviacija, palyginti su kitomis pramonės ar transporto rūšimis, yra gana jaunas sektorius, kuriame plėtojamos įvairios tendencijos. Vieni orlaiviai didėja (pvz., „Boeing“), kiti – mažėja, privačiajame sektoriuje įsitvirtina ultralengvieji orlaiviai ir pan. „Anksčiau pigiausias lengvasis reaktyvinis lėktuvas kainavo apie 4,6 mln. dolerių, o dabar jo kaina nukrito beveik dvigubai. Šiuo metu gaminami orlaiviai, kurie atlieka tokias pačias funkcijas, bet jų kaina ir eksploatavimo išlaidos gerokai mažesnės“, – pastebi B. Laurinaitis.

Kiekvieną dieną komercinių oro linijų lėktuvais skraido 8 milijonai keleivių. Daugėja žmonių, užsisakančių skrydžių bilietus – šiemet jų turėtų būti beveik pusė žmonijos – per 3 mlrd. Puikiai suprasdamos, kad šis skaičius tik augs, oro linijos neriasi iš kailio, kad tik pritrauktų kuo daugiau klientų.

Štai neseniai įvykusioje Farnboro aviacijos parodoje Anglijoje susirinko įvairių kompanijų atstovai – vieni demonstravo savo sukurtus naujausius lėktuvų modelius, kiti svarstė – pirkti ar ne. LRT radijo bendradarbis Londone Paulius Kaliačius pasakoja, kad per tokius renginius, kaip šis, įvyksta reikšmingų ir pelningų sandorių.

P. Kaliačiaus teigimu, Farnboro aviacijos paroda yra labiau politiškai ir ekonomiškai svarbus nei populiarus renginys, per kurį didžiausios civilinės ir karinės aviacijos kompanijos pristato naujausius produktus bei technologijas. „Bendra parodos sandorių suma dažniausiai viršija 100 mlrd. litų. Nors ne kiekvienas eilinis britas šios parodos laukia, joje kasmet apsilanko daugiau nei 100 tūkst. civilių“, – sako jis.

Parodos organizatoriai, pastebi LRT radijo bendradarbis, džiaugiasi tarptautiniu susidomėjimu ir savo, kaip didžiausios orlaivių parodos pasaulyje, pozicija, kurią kasmet išlaikyti darosi vis sunkiau: „Vakarų pasaulyje išlaidos tiek karinei, tiek civilinei aviacijai mažėja, nes šalys stengiasi nesivelti į karinius konfliktus, o komerciniai operatoriai turi gerai išplėtotus orlaivių parkus. Todėl pagrindiniai orlaivių pirkėjai šiuo metu yra besivystančios ekonomikos Vidurio Rytuose ir Azijoje.“

Pirmauja „Airbus“ ir „Boeing“

Galima tik įsivaizduoti, kokia konkurencija vyksta tarp lėktuvų gamintojų. O šiose lenktynėse gerokai į priekį išsiveržusios dvi kompanijos – Europos „Airbus“ ir JAV „Boeing“, kurios Farnbore pristatė naujausius keleivinių lėktuvų modelius.

Aviacijos ekspertas, interneto radijo programos „Airplane Geeks“ vadovas Maxas Flightas sako, kad, skrendant naujuose lėktuvuose, mažiau užguls ausis ir labiau norėsis žiopsoti pro langą. Taip pat oro linijos naudoja naujas technologijas, kurios didina našumą, dėl to išleidžiama mažiau pinigų, naujieji lėktuvai išeikvoja mažiau degalų.

„Kartu naudos gauna ir keleiviai. Tai ypač svarbu „Boeing 787“. Šiame lėktuve kur kas didesni langai, kad, skrendant aukštai, keleiviui atsivertų geresnis vaizdas. Jie kai kur pakeitė ir interjerą – kėdes ir pan. „Boeing 787“ taip pat jaučiamas kitoks oro slėgis“, – pasakoja M. Flightas.

Jis primena, kad, kuo aukščiau lėktuvas kyla, tuo jame mažesnis oro slėgis. Kadangi paprastai oro linijų lėktuvai skrenda gana aukštai, žmogus nesijaučia labai maloniai. „Taigi „Boeing 787“ didina oro slėgį skrisdamas žemiau, todėl keleiviai jaučiasi geriau, – pastebi aviacijos ekspertas. – Taip pat jie pakeitė ir drėgnumo lygį. Daugelyje lėktuvų oras gana sausas ir nemalonus, o „Boeing“ komanda pasirūpino drėgnesiu oru, todėl keleiviams dabar patogiau skristi.“

Skrisime ir stovėdami

Specialistai spėja, kad bus įdomu – neilgai trukus dauguma oro linijų savo keleiviams leis naudotis internetu – to norėtų daugelis. Tačiau tą galbūt teks daryti stovint – o tai ne itin maloni staigmena. „Žinoma, tai tiktų trumpesniems skrydžiams. Tu stovi ar remiesi į kėdę, gal sėdi ant kažko panašaus į dviračio sėdynę“, – svarsto M. Flightas.

Jis sako, kad oro linijoms rūpi lėktuvu skraidinti kiek įmanoma daugiau žmonių, nes tai mažina išlaidas. Todėl jos tampa itin siauros ir lėktuve išdėstomos tankiau. Vis dėlto tai, kas patrauklu oro linijoms, ne visada malonu keleiviams: „Pats esu kiek skeptiškas, bet yra daug žmonių, mėginančių diegti naujoves ir kurti daugiau vietų lėktuvuose, kartu besistengiančių, kad tai būtų patogu klientams.“

Lėktuvai, mano aviacijos ekspertas, netaps greitesni, nes yra apribojimų. Nors galima sukurti greitesnį lėktuvą, kad ir viršgarsinį, bet tada būtų išeikvojama pernelyg daug degalų. „Daugybė žmonių iš oro linijų tikisi greitesnių lėktuvų ir trumpesnių skrydžių. Bet to nebus, lėktuvai liks ikigarsiniai. Gal ir pamatysime kažką panašaus į „Concorde“, bet apskritai tai nėra tai, ko galime tikėtis“, – kalba M. Flightas.

Lėktuvuose aptarnavimas prastėja

„Tai, kas buvo neįmanoma vakar, pasiekiama šiandien, o rytojus pranašauja neįmanomus dalykus“, – yra sakęs minėtas lakūnas T. Jannusas, prieš šimtą metų susišlavęs 400 dolerių. Šiandien kiekvieną minutę į orą pakyla 52 komerciniai lėktuvai, o oro linijos pernai susižėrė 13 mlrd. JAV dolerių.

Kai kurie keleiviai teigia, kad kompanijos nevertos tokių pinigų. Štai dienraščio „Bussiness Insider“ autorius Alexas Daviesas ilgisi tų laikų, kai lėktuvų aptarnavimas buvo geresnis, sėdimos vietos – platesnės, o tiekiamas maistas turėjo skonį. Jam pritaria ir aviacijos ekspertas M. Flightas, nors pripažįsta, kad kol kas kitaip ir būti negali – šiandien visi nori sutaupyti.

„Anksčiau skrydis lėktuvu būdavo nuostabi kelionė, bet daug dalykų visa tai pakeitė. Oro uostų apsauga, sustiprėjusi dėl emigracijos bangos, irgi sukelia daug nepatogumų keleiviams. Dažnai žmonės renkasi automobilį ar kitą transporto priemonę, nes skrydis – per daug sudėtingas, patiriama per daug vargo. Manau, kad skrydžių pramonė tą supranta, tačiau per mažai paiso žmonių nuomonių“, – kalba M. Flightas.

Jo teigimu, siekdamos sutaupyti, oro linijų sumenkino aptarnavimo lygį, ir maistas – puikus to pavyzdys: „Anksčiau galėdavai tikėtis, kad maistas lėktuve bus valgomas (žinoma, ne toks, kaip namie ar restorane), o dabar dažnai turi pasiimti savo maisto. Taip yra iš dalies dėl to, kad keleiviams labiausiai rūpi bilietų kainos, todėl oro linijos jas mažina, bet teikia prastesnį aptarnavimą.“

Šimtmetis įsimins tragiškais įvykiais

Aviacijos kompanijos girdės dar ne vieną panašų skundą, joms teks sukti galvą, ką daryti, kad skrydžiai būtų patogesni. Specialistų teigimu, civilinė aviacija turėtų dairytis į karinę ir šios srities technologijas mėginti pritaikyti kasdieniams klientų poreikiams – žinoma, jei tik valstybių kariuomenės sutiks atskleisti technologijų paslaptis.

Tam pritaria ir įmonės „Aeroservisas“ vadovas Benas Laurinaitis. Jis sako, kad svarbiausios technologijos šiuo metu yra kariškių rankose: „Jie turi atitinkamą biudžetą ir asignavimą, todėl gali tobulinti technologijas. Tad gal jos iš karinės aviacijos pereis į civilinę aviaciją ir bus taikomos žmonių poreikiams tenkinti. Žinoma, daug užduočių atlieka palydovai, bet klausimas, kas pigiau.“

Karinė ir civilinė aviacija turėtų labiau bendradarbiauti ir dėl kur kas svarbesnio dalyko – saugumo. Tuo įsitikinti nesunku – komercinės aviacijos šimtmetis įsimins tragiškais įvykiais. Ryškiausi – kovo mėnesį be žinios dingęs Malaizijos oro linijų lėktuvas, skraidinęs 239 žmones. Liepos 24 d., kaip manoma, dėl audros sudužo Alžyro lėktuvas su 116 žmonių. O labiausiai aptariama nelaimė, be abejo, įvykis Rytų Ukrainoje. Kaip spėjama, numuštas raketos, sudužo tų pačių Malaizijos oro linijų lėktuvas, žuvo 298 žmonės.

Daug dėmesio – lėktuvų stebėjimo sistemų tobulinimui

Pastarieji įvykiai iš naujo kelia klausimą apie skrydžių saugumą. Taip, lėktuvas tebėra saugiausia transporto priemonė – kad įvyktų katastrofa, teoriškai turi 123 tūkst. metų kiekvieną dieną skristi lėktuvu. Bet žuvusiųjų artimųjų tokia statistika neguodžia.

M. Flightas mano, kad po šių įvykių kompanijos turės imtis priemonių ir pagerinti lėktuvų skrydžių stebėjimą. „Daugelis mano, kad skrydžiai, kad ir kur jie vyktų, yra matomi kažkieno radaruose. Tai netiesa. Virš žemės ar kranto linijos lėktuvai yra stebimi, bet, kai skrendi virš vandenyno, tavęs niekas nemato“, – pabrėžia jis.

Aviacijos eksperto nuomone, tai greičiausiai keisis, turėtų būti perduodama daugiau informacijos, kad nebebūtų tokių situacijų, kaip lėktuvo dingimas. „Kalbant apie naujausią įvykį su kitu Malaizijos lėktuvu, kuris greičiausiai buvo numuštas Ukrainoje, manau, kad oro linijos turi skirti daugiau dėmesio skrydžių maršrutams, – kalba M. Flightas. – Visada norima skristi patogiausiu keliu, bet dėl to jie gali tave skraidinti virš karo zonų, kurias įspėjama aplenkti.“

Žinoma, primena jis, oro linijos, skraidindamos žmones 10 km aukštyje, nesitiki, jog kas nors numuš lėktuvą, nes tam reikia ypatingų raketų, kurios pasiektų tokį aukštį – kas ir įvyko šiuo atveju. Vis dėlto, pabrėžia M. Flightas, to galima išvengti – kai kurie kalba apie tobulesnius daviklius lėktuvuose, kurie pastebėtų tokias raketas, ir jas netgi būtų galima atmušti. Tačiau tai kainuoja labai daug, tad oro linijoms, kurios virš pavojingų zonų neskraido nuolat, tai – per brangus reikalas.

„Bet visada galima pakeisti maršrutą ir taip išvengti pavojingų vietų. Kita vertus, niekada negali žinoti, kada ištiks nelaimė. Manau, kad daugybė lėktuvų yra skridę ir iki šiol skrenda virš karo zonų, ir nieko nenutiko. Pastarasis įvykis yra išimtis, bet jis, manau, paveiks žmonių nuomonę apie skrydžių saugumą ir privers oro linijas peržiūrėti savo skrydžių maršrutus“, – svarsto M. Flightas.

Komercinių skrydžių šimtmečiui sukurtoje interneto svetainėje žmonės taip pat rašo, kad tikisi, jog ateityje lėktuvai vietoj degalų naudos saulės elementus, bus greitesni ir erdvesni. Tačiau kol kas keleivinė aviacija nelinkusi klausytis tokių norų, todėl bent jau kol kas teks skristi sausakimšuose lėktuvuose ir tikėtis, kad pavyks atsisėsti prie lango.

Kaip pastebi britų žurnalo „Time“ apžvalgininkas Mattas McAllisteris, kelionės oru nebėra tokios jaudinamos, bet jos vis dar stebuklingos. Todėl skraidysime ir toliau.

 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...