captcha

Jūsų klausimas priimtas

EŽTT nustatė, kad Lenkijoje veikė slaptas CŽV kalėjimas

Prancūzijos mieste Strasbūre įsikūręs Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) ketvirtadienį pripažino, kad JAV centrinė žvalgybos valdyba (CŽV) buvo įsteigusi slaptą kalėjimą Lenkijos teritorijoje.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Prancūzijos mieste Strasbūre įsikūręs Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) ketvirtadienį pripažino, kad JAV centrinė žvalgybos valdyba (CŽV) buvo įsteigusi slaptą kalėjimą Lenkijos teritorijoje.

Ši nutartis didina spaudimą Vašingtonui ir jo sąjungininkams atskleisti tiesą apie didelio masto įtariamų teroristų kalinimo programą.

Jungtinės Valstijos yra pripažinusios, kad naudojo įtariamų teroristų „nepaprastojo perdavimo“ schemą kelerius metus po 2001-ųjų rugsėjo 11-osios išpuolių Niujorke ir Vašingtone, tačiau neatskleidė, kuriose šalyse veikė slapti kalėjimai.

Vašingtonui tampa sunkiau dangstyti tiesą – ypač po ketvirtadienį paskelbtos Strasbūro teismo nutarties, taip pat JAV Senato komitetui ruošiantis paskelbti dalį svarbios įslaptintos ataskaitos apie nepaprastojo perdavimo programą.

EŽTT nagrinėjo ieškinį, pateiktą Saudo Arabijoje gimusio Abu Zubaydah ir Saudo Arabijos piliečio Abd al Rahimo al Nashiri, kurie teigė buvę atskraidinti į CŽV vadovaujamą slaptą kalėjimą atokiuose Lenkijos miškuose. Ten jie buvo tardomi, naudojant kankinimams prilygstančius šiurkščius metodus.

Abu ieškovai, kurie dabar yra laikomi Kuboje esančioje JAV karinėje Gvantanamo įlankos bazėje įkurtame sulaikymo centre, apskundė Lenkiją, kad jos vyriausybė neužkirto kelio jų neteisėtam kalinimui ir kankinimui, taip pat nevykdė už tai atsakingų asmenų teisminio persekiojimo.

EŽTT nutarė, kad Lenkija pažeidė Europos žmogaus teisių konvencijos straipsnius, susijusius su kankinimais, teise į laisvę ir teise nukentėjusiems gauti veiksmingą kompensaciją už prieš juos padarytus nusikaltimus.

Lenkija buvo įpareigota sumokėti Abd al Rahimui al Nashiri 100 tūkst. eurų (345 tūkst. litų), o Abu Zubaydah – 130 tūkst. eurų (449 tūkst. litų) kompensaciją.

Teismo nutartis netaikoma Jungtinėms Valstijoms, nes ta šalis nepatenka į EŽTT jurisdikciją.

Dėl ketvirtadienį paskelbto sprendimo Lenkijos vyriausybė atsidūrė nepatogioje padėtyje: Varšuva palaiko glaudžius saugumo ryšius su Jungtinėmis Valstijomis, o lenkų pareigūnai visuomet neigdavo egzistavus kokius nors CŽV kalėjimus šalies teritorijoje.

Lenkijos užsienio reikalų ministerija sakė kol kas negalinti komentuoti šios nutarties, nes jos teisės ekspertai dar turi peržiūrėti tą 400 puslapių dokumentą.

Tačiau prezidentas Bronislawas Komorowskis pažymėjo, kad EŽTT sprendimas „užtraukė gėdą“ Lenkijai ir taps „našta finansams bei įvaizdžiui“.

Lenkijos naujienų agentūra citavo buvusį Lenkijos prezidentą Aleksandrą Kwasniewskį, vadovavusį šaliai tuo metu, kai joje esą veikė slapti CŽV kalėjimai, kuris sakė: „Gerbiu nepriklausomų tribunolų sprendimus, tačiau jų nekomentuosiu.“

Lenkija 2008 metais pradėjo tyrimą dėl elgesio su tais sulaikytaisiais, tačiau jis tebėra nebaigtas, o tokią padėtį pasmerkė prieš kankinimus kovojanti Jungtinių Tautų (JT) institucija.

Įtariamiesiems atstovavę žmogaus teisių gynėjai sveikino EŽTT nutartį.

„Tai istorinė nutartis Europos Žmogaus Teisių Teisme, kuris tapo pirmuoju teismu, patvirtinusiu slaptų CŽV kankinimų centrų egzistavimą Lenkijos teritorijoje 2002-2003 metais, kai mūsų klientas Abd al Rahimas al Nashiri buvo laikomas ir kankinamas“, – sakė žmogaus teisių organizacijos „Open Society Justice Initiative“ vyriausiasis teisinis konsultantas Amritas Singhas.

„Teismo išvadose smerkiama JAV karinių komisijų sistema, kurioje mūsų klientas dabar gali būti nuteistas myriop, taip pat smerkiama pati mirties bausmė“, – pridūrė jis.

Ši nutartis taip pat gali sukelti padarinių kitoms Europos Sąjungos (ES) šalims, kuriose, kaip įtariama, veikė CŽV kalėjimai.

Panašūs kaltinimai Strasbūro teisme yra iškelti Rumunijai ir Lietuvai.

2012 metų gruodį EŽTT pasmerkė Makedoniją byloje, kurioje Libane gimęs Vokietijos pilietis Khaledas al Masri skundėsi, jog buvo suimtas Makedonijoje 2003 metų pabaigoje ir išgabentas į CŽV kalėjimą Afganistane, kur buvo slapta laikomas penkis mėnesius.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...