captcha

Jūsų klausimas priimtas

Karas su V. Putinu: Kremliaus ginklas Nr. 1

Rusijos vardas pastarojo meto pasaulio politikoje siejamas su agresija prieš Ukrainą, tačiau Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas savo šalyje maudosi reitingų šlovės spinduliuose ir net sulaukia rėmėjų užsienyje – agresyvią Rusijos politiką Ukrainoje parėmė garsus amerikiečių aktorius Stevenas Seagalas, kuris koncertavo net Lietuvoje.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Rusijos vardas pastarojo meto pasaulio politikoje siejamas su agresija prieš Ukrainą, tačiau Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas savo šalyje maudosi reitingų šlovės spinduliuose ir net sulaukia rėmėjų užsienyje – agresyvią Rusijos politiką Ukrainoje parėmė garsus amerikiečių aktorius Stevenas Seagalas, kuris koncertavo net Lietuvoje.

V. Putinas nesivaržydamas dėsto absurdus apie Maidano kovotojus, neva rengiamus Lietuvoje ar Lenkijoje, prieš separatistus kovojantys ukrainiečiai nevadinami niekaip kitaip kaip tik fašistais. Lietuviams šis vardas prilipdytas dar nuo Sovietų Sąjungos diktatoriaus Josifo Stalino laikų.

Tačiau Pasaulio politikos instituto Vašingtone profesorius, informacinio karo specialistas J. Michaelas Walleris teigia, kad dabar pats metas pradėti kovoti su Rusijos skleidžiama propaganda. Pasak jo, Lietuva turi nuolat pabrėžti datas, kurios liudija, kad Sovietų Sąjunga buvo nacių Vokietijos lyderio Adolfo Hitlerio sąjungininkė, kad patys sovietai buvo nacių draugai.

„Dabar pats geriausias laikas kovoti su šiuo įvaizdžiu. Juk J. Stalinas turėjo pateisinti savo invaziją ir okupaciją, todėl vaizdavo visus lietuvius naciais arba nacių kolaborantais. Tai buvo vienintelis pateisinimas, kurį jis galėjo panaudoti norėdamas užgrobti niekuo dėtą valstybę. Kadangi JAV, Jungtinė Karalystė nepripažino okupacijos, vadinasi, sovietams reikėjo šmeižto kampanijos, kad lietuviai būtų įvardijami kaip nacių kolaborantai. Ir visos tos kvailos statulos, kurios turėjo vaizduoti, kad žmonės pasitiko Raudonąją armiją su gėlėmis kaip išvaduotojus... Alio? J. Stalinas – išlaisvintojas? Egzistuoja ištisas naratyvas ir dabar pats laikas jums jį sutriuškinti“, – interviu DELFI sakė ekspertas.

J. M. Walleris priminė, kad šiemet sukanka 75 metai nuo 1939 m. rugpjūčio 23 d. pasirašyto Molotovo ir Ribbentropo pakto, kuriuo su A. Hitleris ir J. Stalinas pasidalijo Rytų Europos valstybes. Po dvejų metų sueis tiek pat laiko, kai A. Hitleris pradėjo Barbarosos operaciją ir užpuolė savo sąjungininką.

„Jūs turite dvejus metus sutriuškinti rusišką naratyvą –  ir tikrai galite tai padaryti. Jus galite edukuoti jaunus žmones, kurti muziką, pateikti istorinę medžiagą ir taip provokuoti rusus neigti tai, provokuoti atakai. O svarbiausia – mėgaukitės kova, tai svarbiausia. Daug žmonių nemėgsta kovoti, bet raskite tokių, kurie myli kovą, kuriems tai yra smagu“, - teigė profesorius.

Pašnekovas taip pat siūlė kvestionuoti, kodėl Kaliningradas nevadinamas istoriniu Karaliaučiaus vardu. Jo nuomone, Lietuva nėra pajėgi viena priešintis Rusijos informacinėms atakoms, tačiau gali suvienyti savo jėgas su Latvija ir Estija bei prašyti JAV vyriausybės finansuojamų transliuotojų pagalbos.

Rusijos tikslas – nesėkminga Lietuva?

J. M. Walleris teigia, kad pats faktas, jog Lietuva sulaukia daug V. Putino dėmesio, reiškia tik viena – mūsų šalis jam yra kaip ašaka gerklėje.

Kaip žinoma, per beveik valandą trukusią spaudos konferenciją 2014 m. kovo 4 d. V. Putinas pareiškė, esą Lietuvoje ir Lenkijoje buvo ruošiami specialiai apmokyti Maidano kovotojai. Rusijos žiniasklaidos priemonės taip pat ne kartą skleidė nepagrįstą informaciją, esą Lietuvoje specialiai rengiami kovotojai priešintis Ukrainos vidaus reikalų pajėgoms, kurios vaikė Maidano protestuotojus, raginusius tuometinį Ukrainos prezidentą Viktorą Janukovyčių trauktis iš pareigų.

„Pats faktas, kad Lietuva sulaukia tiek priešiško dėmesio iš rytinės kaimynės, parodo, kas iš tikrųjų laimi. O būdama sėkminga šalimi laimi Lietuva. Tai didžiausia grėsmė žmonėms, kurie šiandien valdo Kremlių, todėl jiems atrodo, kad Lietuva yra pavojinga“, –  sakė J.M. Walleris.

Pasak pašnekovo, Rusija yra didelė neribotus gamtinius išteklius turinti valstybė, todėl pasistengusi galėtų tapti viena turtingiausių pasaulio šalių. Tačiau nepaisant dydžio ir išteklių, ji nepajėgia išsivaduoti iš stagnacijos, bet kartu negali pakęsti Lietuvos pastangų būti sėkminga šalimi.

Tačiau J. M. Walleris teigia, kad sėkmę lengvai gali sužlugdyti sprendimai ar reiškiniai, apsunkinantys užsienio investicijas: biurokratija, aukšti mokesčiai, lėtas sprendimų priėmimas. Kaip pavyzdį jis minėjo amerikiečių kompanijos „Chevron“ pasitraukimą iš skalūnų dujų paieškos konkurso dėl pasikeitusių teisės aktų Lietuvoje.

„Jeigu jūs gąsdinsite dideles kompanijas, kaip „Chevron“, priversdami jas trauktis, tai reiškia, kad nei „Shell“, nei „BP“ ar ExxonMobil“ neateis ir neužims jos vietos. Jos manys, kad „Chevron“ bandė investuoti ir turėjo blogos patirties, todėl net nesiartins prie Lietuvos“, - teigė profesorius, pridurdamas, kad bloga šalies reputacija automatiškai reiškia mažesnes užsienio investicijas ir mažiau darbo vietų.

Kada uždraustas vaisius – saldesnis

J. M. Walleris kritiškai įvertino ir Lietuvos radijo ir televizijos komisijos sprendimus apriboti rusiškų kanalų programos retransliacijas Lietuvoje.

Kaip žinoma, Radijo ir televizijos komisija trims mėnesiams buvo apribojusi kanalų „RTR planeta“, „NTV Mir Lithuania“, „PBK Lithuania“ programų retransliacijas, nes transliuotose laidose kanalai skleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, melagingai pateikė Sausio 13-osios įvykių vertinimą, kurstė tautinę nesantaiką Ukrainoje.

„Draudimai, mano nuomone, neveikia. Tai priverčia žmones dar labiau domėtis tuo, kas draudžiama. Pavyzdžiui, aš nežiūriu RT, nors Amerikoje šis kanalas yra populiarus. Jeigu jis būtų uždraustas, aš norėčiau pažiūrėti, nes man kiltų smalsumas“, – svarstė profesorius.

J. M. Walleris teigė suprantantis, kad Rusija yra daug labiau pajėgi investuoti į pramoginio turinio, aukštos kokybės produkciją, kuri puikiai panaudojama propagandiniams kare, tačiau, jo nuomone, draudimais kaip tik suteikia galios priešininkui.

„Tokiu būdu kaip tik suteikiama galia. Kai kadaise man uždraudė įvažiuoti į Sovietų Sąjungą, tai buvo galinga: aš tuo metu buvau niekas, bet pradėjau manyti esantis kažkas, juk sovietų valdžia draudžia man įvažiuoti į šalį! Aš kaip tik dėl to galėjau surinkti daugiau pinigų – vien dėl to, kad man buvo uždrausta atvykti. Taigi draudimai tik padeda blogiems vyrukams“, –  sakė profesorius.

Abejonės galia ir žala

Pasak pašnekovo, viskas ko reikia norint efektyviai pasipriešinti rusiškai propagandai – aukštos kokybės informacinė produkcija, kuria būtų galima komunikuoti su rusiškai kalbančia populiacija Baltijos šalyse ir galbūt net toliau į Rytus.

„Jūs galite kalbėti rusakalbiams suprantama kalba ir parodyti, kad nesate jų priešai: „Nėra taip, kad mes nekęstume jūsų dėl kalbos ar kultūros, tai jūsų lyderiai kenkia mums, bet mūsų siekiai yra vienodi. Kalbėkimės ir kurkime bendrą visuomenę“, –  svarstė J. M. Walleris.

Pasak profesoriaus, svarbiausia reikia įsisąmoninti, kad informaciją iš rusiškų šaltinių gaunantiems žmonėms reikia paprasčiausio iššūkio, paneigiančio tai, kas jiems kalama į galvą. Jo nuomone, jeigu rusiškai propagandai nėra atsako, ji priimama kaip tikrovė. Tačiau žmonės nuomonę susidaro vertindami informacijos visumą ir gali persigalvoti. Kitaip tariant, pasak J. M. Wallerio, užtenka žmonių mintyse sukelti abejonę ir pusė darbo jau bus padaryta.

„Jeigu rusiškai propagandai nėra atsakymo, ji laimi. Pavyzdžiui, jeigu kažkas sako, kad Ukrainoje stebime ne Rusijos invaziją, o pilietinį karą, galima paklausti: kaip jūs paaiškintumėte Rusijos specialiuosius dalinius, kurie ten yra? Kaip paaiškintumėte Rusijos reaktyvinius naikintuvus? Kaip paaiškinti, kad kai kurie neva ukrainiečiai kalba maskvietišku akcentu? Tiesiog reikia duoti iššūkį jų idėjoms klausimais“, –  sakė pašnekovas.

„Abejonė yra nuostabus dalykas, kai ji gerose rankose, bet ją galima panaudoti ir piktam. Pavyzdžiui, Lietuvos atveju bandoma sukelti abejonę Lietuva, kaip šalimi, bandoma abejoti jos sėkmės istorija. Jei egzistuoja abejonė, kyla klausimas: kodėl turiu ten vykti? Kodėl turiu ten investuoti? Kodėl turiu Lietuvą ginti? Kodėl turiu laikyti jus sąjungininkais, jeigu esate niekam tikę ir turite baisią istoriją? Taigi kita pusė nerodo jokių faktų, jie tiesiog sukuria abejonę“, –  sakė J. M. Walleris.

Kodėl S. Seagalas ir G. Depardieu remia V. Putiną

Klausiamas, kaip vertina kai kurių garsių aktorių paramą V. Putinui, profesorius vienareikšmiškos nuomonės neturėjo.

Kaip žinoma, amerikiečių kovinių filmų aktorius S. Seagalas yra pareiškęs, kad V. Putino siekis apsaugoti rusus Kryme ir Juodosios jūros bazę Sevastopolyje buvo labai protingas, o Vakarų politiką Ukrainos atžvilgiu pavadino idiotiška. Jis sakė, kad mielai pasektų prancūzų aktoriaus Gerard`o Depardieu pavyzdžiu ir priimtų Rusijos pilietybę.

„Rusijoje galima klestėti, jeigu esi atletas arba įžymybė, bet mes vis dar turime ir tokių žmonių kaip Garis Kasparovas, kuris siekia tapti Pasaulio šachmatų federacijos prezidentu. Taip pat turime V. Putino remiamą kandidatą, kuris turi užtikrinti, kad G. Kasparovas susimaus. Kremlius moka šachmatų federacijoms Meksikoje, Venesueloje, Nigerijoje ir bet kur kitur, tai daroma tam, kad balsuotų už Kremliaus remiamą kandidatą, nes jie bijo G. Kasparovo pavyzdžio“, –  sakė J. M. Walleris.

Jis taip pat paminėjo, kad, pavyzdžiui, aktorė Mila Kunis yra ukrainietė, nors pripažino, kad ji nėra žymi savo kilmės šalies ikona.

„Esama ir mokestinių priežasčių. Europoje mokesčiai labai aukšti, amerikietiški – ne tokie aukšti, bet jeigu esi labai labai turtingas, Rusijoje gali nemokėti mokesčių iš viso. Tai lemia kai kurių žmonių apsisprendimą“, –  sakė J. M. Walleris.

Kaip žinoma, G. Depardieu Rusijos pilietybės paprašė po to, kai Prancūzija paskelbė turtingiesiems ketinanti taikyti 75 proc. pajamų mokestį.

V. Putino prisibijo ir Vakarai?

J.M. Walleris pripažįsta, kad JAV vyriausybės dėmesys Rytų Europos regionui yra susilpnėjęs. Jo teigimu, viena vertus, amerikiečių politikai apie Rusiją mąsto remdamiesi „wishful thinking“ kategorijomis, antra vertus, JAV kai kuriais aspektais buvo ir yra priklausoma nuo V. Putino.

„Visa mūsų karinė parama Afganistanui keliavo per Rusiją, Kazachstaną, Uzbekistaną – tai Rusijos kontroliuojama oro erdvė. Geležinkelio linija iš Rygos į Afganistaną irgi ėjo per Rusiją. Taigi mums reikėjo V. Putino paramos. V. Putinas buvo laimingas pagelbėti, nes mes mokėjome didelius pinigus už teisę vežti geležinkeliu. Mes taip pat kovojome su žmonėmis, kurie galbūt kurią nors dieną būtų kovoję prieš Rusiją. Taigi jiems tai buvo naudinga. Dabar šis karas iš esmės yra baigtas, todėl V. Putinas nemato reikalo būti mums draugiškas“, –  sakė profesorius.

Pasak pašnekovo, JAV itin priklausoma nuo Rusijoje gaminamų raketų variklių eksporto. Rusijos vicepremjeras Dmitrijus Rogozinas jau yra grasinęs uždrausti MK-33 ir RD-180 raketų variklių eksportą į JAV, šiais varikliais į kosmosą gabenami palydovai.

„100 proc. mūsų karinės paskirties ir žvalgybos palydovų yra priklausomi nuo iš Rusijos perkamų raketų variklių eksporto. Mums tai yra grėsmė. Būtent todėl, kad tapome priklausomi ir nebevystėme gebėjimų šioje pramoninėje srityje, turėjome ignoruoti daug dalykų, kuriuos darė Rusija“, – sako J. M. Walleris.

Profesoriaus manymu, JAV prezidentas Barackas Obama ne itin supranta pavojų iš Rusijos, tačiau, jo nuomone, prezidento trūkumus kompensuoja viceprezidentas Joe Bidenas, kuris yra puikiai susipažinęs su regiono situacija ir labai domisi Baltijos šalimis.

J. M. Wallerio teigimu, Vašingtonas tik neseniai suprato, kad V. Putinas nėra geras asmuo, be to, Vakaruose jo prisibijoma, mat jis daro tai, ką sako.

„Jo prisibijo, nes jis daro tai, ką pasako, arba tai, ką Vladimiras Žirinovskis sako, kad V. Putinas darys. Jis taip pat tapo mažiau priklausomas nuo oligarchų ir labiau priklausomas nuo paprastų žmonių, kuriems negali pasiūlyti nieko kito, kaip surasti priešų. O demoralizuotai populiacijai tai suteikia malonumą: tie niekšai lietuviai stengiasi mus demoralizuoti, pavergti slavus, taigi kovokime su jais! O kovoti su priešais yra malonu, tai džiugina, nesvarbu, ar priešas būtų Gruzija, Ukraina ar bet kas kitas. Jūs galite tai sustabdyti turėdami rusiškai kalbančią žiniasklaidą, kuri būtų pasiekiama šio regiono rusakalbiams, bet tai užims daug laiko“, - sakė profesorius.

Pašnekovo manymu, bandydama kovoti su rusiška propaganda Lietuva galėtų bendradarbiauti su JAV vyriausybės finansuojamais žiniasklaidos kanalais kaip Radio Free Europe/Radio Liberty, britų BBC ar kitais.

Kaip atrodo V. Putinas iš amerikietiškų pozicijų

Klausiamas, kodėl per krizę Ukrainoje V. Putino populiarumas Rusijoje augo kaip ant mielių, nors rusai nėra neišsilavinusi ar kitomis kalbomis nekalbanti tauta, J. M. Walleris teigė, kad V. Putinas laikosi pozicijos būti aukščiau konflikto.

„Pirmiausia, taip yra dėl to, kad V. Putinas tiesiogiai nėra šios krizės dalis. Jis nėra vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų, kurios įsiveržia į kitą šalį, vadas. Jis yra šalies prezidentas, kuris neva rūpinasi rusakalbiais kitos šalies piliečiais. Todėl jis atrodo kaip esantis virš viso šito. Tai ir yra didžioji politika. V. Putinas nenusileidžia iki tiek, kad pasakytų: „Aš remiu nereguliarias separatistų pajėgas“. Jis yra virš viso šito. Antra, jis atrodo kovojantis už rusų žmones, rusakalbius. Jeigu aš būčiau rusas, aš juo žavėčiausi. Aš norėčiau taip žavėtis savo prezidentu, bet aš nematau jo kaip stipraus lyderio. Nematau jo kaip žmogaus, kuris seka principais. O kai aš pažvelgiu į V. Putino propagandą, aš galiu pasakyti, kad tai cool. Tai savas žmogus. Jeigu aš būčiau normalus rusas, aš tikrai žiūrėčiau į jį ir manyčiau: „Šitas žmogus kalba už mane. Jis gali nepadėti duonos ant mano stalo, gali nesugebėti pasiūlyti man darbo, bet jis gina žmones, tokius kaip aš, ir verčia mane didžiuotis būnant rusu“, – teigė J. M. Walleris.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...