captcha

Jūsų klausimas priimtas

Pretendentė į pamainą C. Ashton: kas ji?

„Mėgstu keliauti (bet kur, bet kada, bet kokiu būdu)“, – taip Italijos užsienio reikalų ministrė Federica Mogherini rašo savo tinklaraštyje „Blogmog“.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

„Mėgstu keliauti (bet kur, bet kada, bet kokiu būdu)“, – taip Italijos užsienio reikalų ministrė Federica Mogherini rašo savo tinklaraštyje „Blogmog“.

Pastarosiomis dienomis kalbama, kad ši politikė pretenduoja tapti naująja Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadove.

Šiuo metu šį postą užima Catherine Ashton. Tai, jog F. Mogherini mėgsta keliauti, neabejotinai rodo jos atvirumą – ši savybė iš tikrųjų diplomatui labai reikalinga. Tačiau šiandieninės ES užsienio politikos kontekste vien atvirumo nepakanka – būtinas sugebėjimas tinkamai vadovauti.

Kaip rašo „The Wall Street Journal“, mokėjimo vadovauti prasme 41-erių F. Mogherini kelia abejonių. Šios politikės įkopimas į Europos politikos aukštumas – tai tipinis jos kartos centro kairiųjų politikų sėkmės pavyzdys. Kaip ir daugelis kolegų, F. Mogherini iš radikalios kairiosios perėjo į valdančiąją daugumą. Internete paviešinta nuotrauka, kurioje F. Mogherini stovi šalia buvusio palestiniečių vado Yassero Arafato. Jos kaklą puošia ryškiai raudona skarelė, o veidą – romi šypsena. Kitoje 2008 m. nuotraukoje matyti, jog F. Mogherini radikalų įvaizdį iškeitė į marškinėlius su JAV prezidento Baracko Obamos atvaizdu.

F. Mogherini mokėsi teisingose mokyklose, studijavo teisingus dalykus, dalyvavo teisingose stažuotėse, priklausė teisingoms socialistų jaunimo organizacijoms, tačiau šios politikės gyvenimo aprašyme nerasime nieko, kas galėtų paliudyti, jog ji geba sėkmingai vadovauti. F. Mogherini nerimtumas atsiskleidžia ir jos tinklaraštyje, iš kurio Italijos žiniasklaida dažnai nepraleidžia progos pasišaipyti. Laikraštyje „Il Giornale“ buvo rašoma, kad F. Mogherini tinklaraščio įrašai primena savimi pasitikinčios paauglės dienoraštį.

Tai, jog F. Mogherini pretenduoja į ES užsienio politikos vadovo postą, sukėlė Kremliaus pavojų jaučiančios Europos žemyno periferijos politikų pasipiktinimą dėl F. Mogherini negriežtos pozicijos Rusijos atžvilgiu. „Mes neremsime Italijos užsienio reikalų ministrės kandidatūros“, – liepos 15 d. per visuomeninio transliuotojo televizijos kanalą LRT pareiškė Lietuvos ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė situaciją komentavo ne taip konkrečiai. Anot jos, šiuo metu C. Ashton postą užimsiančio politiko pozicija, ypač Ukrainos klausimu, neturėtų būti siaura ar labai kontroversiška. Šie žodžiai – tai dar vienas būdas pareikšti, jog F. Mogherini pozicija Maskvos atžvilgiu, kurios laikosi taip pat ir Italijos ministras pirmininkas Matteo Renzi, nėra priimtina žmonėms, kuriems dar visai neseniai teko vaduotis iš Rusijos priespaudos.

Trečiadienį D. Grybauskaitė perspėjo, kad kai kurie pretendentai į Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovo pareigas išsako „atvirai prokremlišką“ politiką, todėl yra visiškai nepriimtini.

Trečiadienį paskelbtame interviu prezidentė sakė, kad Baltijos šalims ir Lenkijai ypač svarbu, jog ES vyriausiasis įgaliotinis laikytųsi neutraliai konfliktų atžvilgiu.

„Matome, kad dabar kai kurie pretendentai labai atvirai pasisakinėja savo prokremliškas pozicijas. Be jokios abejonės, mūsų grupei šalių toks kandidatas visiškai nepriimtinas (...). Mėginsime apsaugoti būsimą postą nuo individualistinių požiūrių, o ypač prokremliškų politikų“, – sakė prezidentė. Jos interviu, duotą Lietuvos radijui ir televizijai, trečiadienį paskelbė prezidentės spaudos tarnyba.

D. Grybauskaitė viešai atsisakė įvardyti pavardę, tačiau, pasak diplomatų, Baltijos šalys ir Lenkija priešinasi Italijos užsienio reikalų ministrės kandidatūrai. Kandidatai bus aptariami vėliau trečiadienį prasidėsiančiame ES viršūnių susitikime.

Dažna viešnia Maskvoje

Būtų daug paprasčiau atmesti šiuos priekaištus, pavadinus juos Baltijos valstybių paranoja, jei šį mėnesį Italijai perėmus pirmininkavimo ES vadžias F. Mogherini nebūtų nuvykusi į Rusiją. Maža to, šiam jos vizitui teigiamų įvertinimų nepagailėjo Rusijos valstybės valdoma naujienų agentūra „Itar-Tass“.

„Italija laikosi pozicijos, jog Ukrainos krizė gali būti išspręsta pasitelkus politinį sprendimą“, – Rusijos užsienio reikalų ministrui Sergejui Lavrovui sakė F. Mogherini, praneša „Itar-Tass“. „Italijos pirmininkavimo ES laikotarpiu padarysime viską, ką galime, kad padėtume rasti abiems pusėms priimtiną sprendimą“, – patikino ji.

Ši pozicija siutina Ukrainos, Baltijos valstybių bei Lenkijos vadovus, nes tokiu būdu Rusijos prezidento Vladimiro Putino užimtos suverenios Europos valstybės teritorijos likimas jau nebesvarstomas, o bet koks ryškesnis nepasitenkinimas, įskaitant ir eurointegracijos klausimą, turi būti malšinamas raginant gerbti visų pusių interesus – būtent taip F. Mogherini kalbėjo per Maskvoje įvykusį susitikimą su S. Lavrovu. Italijos Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai atsisakė komentuoti šį naujienų agentūros „Itar-Tass“ paskelbtą straipsnį.

Maskvoje viešėjusi F. Mogherini pareiškė, kad tikslingai Ukrainos teritoriją aplenkiančio dujotiekio „South Stream“ projektas labai svarbus tiek Italijos, tiek ir visos Europos energetinei nepriklausomybei. Ukraina savo ruožtu tokią Italijos poziciją vertina kaip ES pasiūlytos didesnės ekonominės integracijos išdavystę. Ukraina bei Baltijos valstybės mano, kad Italija išnaudoja pirmininkavimą ES savo interesų įgyvendinimui, o ne bendro saugumo užtikrinimui.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...