captcha

Jūsų klausimas priimtas

P. Porošenka: Rusijos kariai kaunasi separatistų gretose

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pirmadienį apkaltino Rusijos armijos karininkus, kad jie kovoja separatistų pusėje Ukrainos rytuose, ir pranešė, kad prieš Ukrainos vyriausybės pajėgas buvusi panaudota nauja rusų raketinė sistema.
Ukrainos karys, AFP/Scanpix nuotr.
Ukrainos karys, AFP/Scanpix nuotr.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pirmadienį apkaltino Rusijos armijos karininkus, kad jie kovoja separatistų pusėje Ukrainos rytuose, ir pranešė, kad prieš Ukrainos vyriausybės pajėgas buvusi panaudota nauja rusų raketinė sistema.

Taip P. Porošenka kalbėjo susitikęs su saugumo vadovais po savaitgalio, per kurį Ukrainos aviacija bombardavo maištininkų pozicijas netoli sienos, o Maskva apkaltino Kijevą dėl vieno civilio žūties Rusijos teritorijoje nuo artilerijos sviedinio, atskriejusio iš Ukrainos pusės. Žodžių karas tarp Kijevo ir Maskvos bei įnirtingos kovos, kuriose, anot Ukrainos kariškių, separatistai patyrė didelių nuostolių, rodo, kad smarkiai eskaluojamas trijų mėnesių konfliktas, per kurį žuvo keli šimtai Ukrainos kariškių, civilių ir separatistų.

„Patvirtinta informacija, kad kadriniai Rusijos karininkai dalyvauja karinėse operacijose prieš Ukrainos pajėgas“, – sakė P. Porošenka, pridurdamas tai prie sekmadienį pareikštų kaltinimų apie sunkiosios karinės ginkluotės judėjimą į šalį iš Rusijos.

„Per pastarąsias tris dienas prieš Ukrainos ginkluotąsias pajėgas buvo panaudota nauja rusiška salvėmis šaudanti sistema“, – pažymėjo jis.


P. Porošenka, AFP/Scanpix nuotr.

Anksčiau pirmadienį kariškių atstovas Kijeve sakė, kad Rusija telkia pajėgas prie sienos su Ukraina, o separatistai, palaikomi rusų „samdinių“, šaudo į Ukrainos pasieniečius, kad galėtų įsivežti šarvuočių iš Rusijos. Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos atstovas Andrijus Lysenka apkaltino Rusiją, kad ši „perėjo prie konflikto eskalavimo Donbase kurstymo“.

„Pastarąja parą pastebėtas dalinių ir karinės technikos judėjimas priešais Sumų ir Luhansko pasienio būrius. Kovotojai ir rusų samdiniai tęsia mėginimus perdislokuoti į Ukrainos teritoriją automobilinę ir šarvuotąją techniką, apšaudo pasienio dalinių dislokavimo vietas“, – sakė A. Lysenka.

Jis kaltina sukilėlius šaudymu iš pasienio į Rusijos teritoriją, kur, kaip pranešama, sekmadienį žuvo vienas civilis, o Maskva dėl to apkaltino Ukrainos pajėgas.

„Kovotojai sistemingai apšaudo Rusijos teritoriją iš minosvaidžių ir šaunamųjų ginklų; dėl to žuvo Rusijos pilietis. Rusija mėgina tai pateikti kaip Ukrainos kariškių veiksmus. Tačiau šie kaltinimai neturi jokio pagrindo“, – pažymėjo A. Lysenka.

Pasikalbėjusi su V. Putinu A. Merkel pasisakė už tiesiogines Kijevo ir teroristų derybas

Vokietijos kanclerė Angela Merkel mano, kad Ukrainos valdžia privalo kuo skubiau pradėti derybas su Rytų Ukrainoje išpuolius rengiančiais teroristais.

Apie tai po įvykusio A. Merkel ir V. Putino susitikimo Rio de Žaneire pranešė Vokietijos vyriausybės žiniasklaidos tarnyba, rašo UNIAN.

„Abu jie pritarė, kad būtina kuo skubiau pradėti derybas tarp Ukrainos valdžios ir separatistų. Jos turi vykti vaizdo konferencijos formatu“, – teigiama oficialiame Vokietijos vyriausybės pranešime.

Vokietijos vyriausybės atstovai patikslino, kad šių derybų tikslu turėtų tapti abipusis sutarimas dėl kovinių veiksmų nutraukimo. Kaip teigiama išplatintame pranešime, svarbi kovinių veiksmų nutraukimo sąlyga – veiksminga Ukrainos ir Rusijos sienos kontrolė bei apsikeitimas belaisviais.

Be to, šiame pranešime teigiama, jog liepos 10 d. A. Merkel ir Prancūzijos prezidentas Francois Hollande`as telefoninio pokalbio su V. Putinu metu pabrėžė būtinybę dėti pastangas tam, kad koviniai veiksmai Ukrainoje būtų nutraukti bei būtų rengiamos derybos, kuriose dalyvautų Ukrainos, Rusijos, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) ir separatistų atstovai.

„Rusija privalo panaudoti savo galimybes daryti įtaką“, – patikino Vokietijos vyriausybės žiniasklaidos tarnyba.

Tą pačią dieną A. Merkel kalbėjo telefonu ir su Ukrainos prezidentu Petro Porošenka. Remiantis pranešime patiekiama informacija, tiek A. Merkel, tiek ir P. Porošenka pritarė, jog būtina skubos tvarka imtis derybų, kuriose dalyvautų visos pusės.

Nors A. Merkel pripažino, jog P. Porošenkos veiksmai prieš separatistus yra teisėti, ji vis dėlto paragino atsižvelgti į šių veiksmų būtinumą bei apsaugoti taikius gyventojus.

NATO smerkia Rusiją, kuri vėl telkia kariuomenę prie Ukrainos sienos

NATO pirmadienį pareiškė, kad Rusija padidino savo ginkluotąsias pajėgas prie Ukrainos sienos iki 12 tūkst. karių, kai birželį buvo sumažinusi jas iki vieno tūkstančio, šitaip trukdydama pastangoms sušvelninti krizę.

„Šis žingsnis nėra žengtas teisinga kryptimi. Tai žingsnis tolyn nuo padėties deeskalavimo, – sakė vienas NATO pareigūnas. – Mūsų vertinimu, toje zonoje yra nuo 10 iki 12 tūkst. rusų karių“.

Pasak jo, NATO paragino „Rusiją vėl atitraukti savo pajėgas“, liautis rėmus prorusiškus sukilėlius ir sustabdyti ginklų srautą bei finansavimą.

„Tokia veikla yra itin destabilizuojanti, ir ji turi liautis“, – sakė pareigūnas, kai Kijevas pareiškė, jog Ukrainos karinis lėktuvas, kuriame buvo septyni įgulos nariai ir krovinį lydintis asmuo, virš sukilėlių teritorijos buvo numuštas „matyt“ iš Rusijos.

Įtampa pasienyje padidėjo, kai sekmadienį buvo pranešta, kad iš Ukrainos į Rusijos teritoriją atskriejęs sviedinys užmušė vieną civilį.

Žvalgyba: Rusija karius į Ukrainą įves antradienį

Ukrainos Karinių-politinių tyrimų centro „Informacinis pasipriešinimas“ atstovas Dmitrijus Tymčukas spaudos konferencijos metu pranešė, kad, jų turimais duomenimis, Rusija ketina liepos 15 dieną iš Rostovo srities į Ukrainos teritoriją įvesti kariuomenę, rašo unian.net.

„Savaitgalį mes gavome įtikinamą šios informacijos patvirtinimą ir galime tai sakyti užtikrintai“, – sakė D. Tymčukas spaudos konferencijos metu. Jo teigimu, į Rostovo sritį vyksta Rusijos specialiųjų pajėgų žvalgybinio-diversinio padalinio grupės. D. Tymčiukas sakė, kad į Ukrainą karius ketinama įvesti liepos 15 dieną – ši data ne kartą buvo minima gaunamoje informacijoje.

D. Tymčukas taip pat teigė, kad šiuo metu sprendžiama, kokiu būdu šios grupės bus įvedamos į Ukrainą. Vienas iš būdų – mėginti šiuos karius pristatyti kaip „taikos palaikymo grupes Ukrainoje“.

D. Tymčukas tai pavadino „teroristų agonijos Donbase nuojauta“ ir Rusijos bandymu bet kokiu būdu išgelbėti situaciją.

Anksčiau „Informacinis pasipriešinimas“ pranešė, kad pastaruoju metu Rusijos vyriausybė pradėjo itin dažnai kalbėti apie galimos tiesioginės karinės agresijos prieš Ukrainą galimybę.

„Grad“, Reuters/Scanpix nuotr.

Kremliaus šaltinis: mūsų kantrybė nėra beribė

Kremliui artimi šaltiniai „Kommersant“ korespondentus informavo, kad Rusija planuoja „tikslinius atsakomuosius smūgius“ Ukrainoje, skelbia „Ukrinform“.

„Mūsų kantrybė nėra beribė“, – teigė Kremliaus šaltinis.

Neįvardijamo pareigūno teigimu, Rusija neplanuoja plataus masto karinės operacijos, tačiau gali imtis kovinių veiksmų prieš vietoves Ukrainoje, iš kurių apšaudoma Rusijos teritorija. Anksčiau panašią idėją išreiškė ir Rusijos senatorius Jevgenijus Bušminas.

Tuo metu Ukrainos prezidento spaudos tarnyba pranešė, kad šalies ginkluotosios pajėgos perėmė Luhansko oro uosto kontrolę.

„Prezidentui Petro Porošenkai pranešta, kad Ukrainos kariuomenė pasiekė Luhansko oro uostą ir jį iš esmės atblokavo“, – rašoma pranešime.

Numušė ukrainiečių lėktuvą

Luhansko srities Krasnodonsko rajone pirmadienį, liepos 14 dieną, maždaug 12 val. 30 min. vietos laiku separatistai numušė Ukrainos lėktuvą. Jo pilotas katapultavosi.

Apie tai naujienų agentūrai UNIAN pranešė visuomeninės organizacijos – Pilietinės iniciatyvos „Prava sprava“ – vadovas Dmitrijus Snegiriovas. Jis patikino, kad informaciją jam perduoda įvykio vietoje esantys jo organizacijos nariai, tapę įvykių liudininkais, rašo unian.net.

D. Snegiriovas nurodė, kad „Krasnodosko rajone netoli šachtos „Vostočnaja“ kovotojai miške leido ugnį iš kilnojamų zenitinių raketų komplekso. 12 val. 30 min. jie numušė Ukrainos lėktuvą, pilotas katapultavosi“.

Estijos ambasadorius Kijeve netiki, kad Rusija puls Ukrainą

Estijos ambasadoriaus Kijeve Sulevo Kannike nuomone, Rusijos perspėjimai apie atsakomuosius smūgius Ukrainai tėra „jėgos žaidimo“ dalis, skelbia „Eesti Rahvusringhaaling“.

Estijos ETV televizijos laidoje kalbėjęs diplomatas teigė, kad pastaroji Rusijos retorika buvo skirta daugiau tarptautinei bendruomenei ir žiniasklaidai, o ne Ukrainai, kadangi Kremliaus vadovui Vladimirui Putinui reikėjo „amunicijos“ susitikimui su Vokietijos kanclere Angela Merkel prieš finalines Pasaulio futbolo čempionato varžybas Brazilijoje.

Sekmadienį Rusijos teritorijoje sprogęs artilerijos sviedinys pražudė moterį, o Maskvos pareigūnai netruko paskelbti, kad sprogmuo buvo paleistas iš Ukrainos teritorijos. Kijevo vyriausybė tokius kaltinimus kategoriškai atmetė, o Rusiją apkaltino provokacijų rengimu.

Ukrainos karinės pajėgoms ruošiantis galutiniam šturmui Donecko ir Luhansko miestuose, S. Kannike teigė netikintis didelių mūšių miestų gatvėse scenarijumi, juolab, kad prezidentas P. Porošenka anksčiau atmetė tokią galimybę.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
Šaltinis www.15min.lt Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...