captcha

Jūsų klausimas priimtas

Slovėnai balsuoja pirmalaikiuose rinkimuose, kurie stabilumo tikriausiai neatkurs

Slovėnai sekmadienį balsuoja pirmalaikiuose rinkimuose, kuriuos tikriausiai laimės politikos naujokas ir kurie tikriausiai neatkurs stabilumo šioje krizės paveiktoje euro zonos šalyje.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Slovėnai sekmadienį balsuoja pirmalaikiuose rinkimuose, kuriuos tikriausiai laimės politikos naujokas ir kurie tikriausiai neatkurs stabilumo šioje krizės paveiktoje euro zonos šalyje.

Maždaug 1,7 mln. rinkėjų nuo 7 val. (8 val. Lietuvos laiku) gali pareikšti savo valią šiuose rinkimuose.

Tai jau antri pirmalaikiai rinkimai per trejus metus, šalyje, kuri kažkada buvo laikoma pavyzdine Europos Sąjungos (ES) nare, bet nuo 2008 metų finansų krizės vis smunka.

Rinkimus tikriausiai laimės 50 metų Miro Ceraras, įtakingas Liublianos universiteto teisės profesorius, nors jam ir trūksta politinės patirties, o analitikai prognozuoja, kad bet kokia nauja vyriausybė ilgai negyvuos. Tai reikštų tolesnį nestabilumą šioje mažoje, 2 mln. gyventojų turinčioje valstybėje.

Naujausios apklausos rodo, kad Miro Ceraro partija (SMC), kuri buvo įsteigta tik birželį, turėtų gauti maždaug 31 proc. balsų – daugiau nei prognozuojami 23 proc. opozicinei centro dešinės Slovėnijos demokratų partijai (SDS), kuriai vadovauja buvęs premjeras Janezas Janša, praėjusį mėnesį pradėjęs dvejų metų kalėjimo bausmę už korupciją.

Nors M. Cerarui trūksta politinės patirties, slovėnai šį žmogų, kuris 1990 metais padėjo parengti Slovėnijos pirmąją konstituciją ir daugiau kaip 20 metų patarinėjo parlamentui teisiniais klausimais, laiko sveikintina alternatyva besiriejantiems politikams ir korupcijos skandalams.

Slovėnijos lyderiai sutiko liepos 13 dieną surengti pirmalaikius rinkimus, nors šis laikas yra vasaros atostogų pikas. Taip buvo nuspręsta po to, kai premjerė Alenka Bratušek prarado centro kairės partijos „Pozityvi Slovėnija“ (PS) paramą ir gegužę atsistatydino.

Per jos valdymo metus Slovėnija išvengė būtinybės prašyti finansinės pagalbos, kurios buvo labai bijoma, ir rekapitalizavo didžiausius valstybinius bankus.

Tačiau valstybės skola 2013 metais padidėjo iki 70 proc. bendrojo vidaus produkto ir mažai kas buvo padaryta tam, kad būtų sustabdytas paprastų slovėnų gyvenimo kokybės blogėjimas taikant sunkias taupymo priemones ir esant dideliam nedarbui.

A. Bratušek naujai įkurta Aljanso partija (ZaAB) šį sekmadienį turėtų gauti apie 4 proc. balsų – vos vos daugiau nei būtina, norint patekti į parlamentą.

Kad ir kas laimės sekmadienio rinkimus, jam tikriausiai reikės formuoti koaliciją, ir jėgų pasiskirstymas tikriausiai vėl priklausys nuo pensininkų partijos DESUS, kuri, kaip rodo apklausos, yra trečia ir turėtų gauti 11 proc. balsų.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...