captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kinija priminė apie Japonijos militaristinę praeitį

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas penktadienį sakydamas kalbą Seule pabrėžė Kinijos ir Pietų Korėjos patirtas bendras kančias dėl Japonijos militarizmo – tuo metu, kai Tokijas paskelbė apie esminį pokytį savo karinėje doktrinoje.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas penktadienį sakydamas kalbą Seule pabrėžė Kinijos ir Pietų Korėjos patirtas bendras kančias dėl Japonijos militarizmo – tuo metu, kai Tokijas paskelbė apie esminį pokytį savo karinėje doktrinoje.

„XX amžiaus pirmoje pusėje Japonijos militaristai vykdė barbariškus agresijos karus prieš Kiniją ir Korėją, prarydami Korėją ir okupuodami pusę Kinijos žemyninės dalies“, – Xi Jinpingas sakė Seulo nacionaliniame universitete.

„Kai karas su Japoniją buvo pasiekęs didžiausią įkarštį, Kinijos ir Korėjos žmonės kartu kentėjo ir padėjo vieni kitiems savo prakaitu ir krauju“, – pridūrė jis.

Kinijos lyderis šią kalbą pasakė antrąją ir paskutinę savo valstybinio vizito Pietų Korėjoje dieną. Ši kelionė vertinamas kaip akibrokštas Pekino sąjungininkei Šiaurės Korėjai, nes Xi Jinpingas nusprendė pirmiau aplankyti Seulą, o ne Pchenjaną.

Tačiau savo kalboje jis beveik neminėjo didelį susirūpinimą keliančių Šiaurės Korėjos branduolinio ginklavimosi ambicijų, tik sakė, jog Korėjos pusiasalis turėtų tapti nebranduoline zoną, ir pažymėjo, jog visos problemos ir nesutarimai turėtų būti sprendžiami dialogu.

Griežčiausia prezidento retorika buvo panaudota primenant apie Japonijos represinį kolonijinį valdymą ir karo metų agresiją. Tokia žinia veikiausiai bus palankiai įvertinta Seule.

Seulo ir Tokijo ryšiai šiuo metu yra atšalę labiausiai per kelerius pastaruosius metus, tęsiantis ginčams, susijusiems su Japonijos valdymu Korėjoje 1910–1945 metais.

Kinija taip pat įsitraukusi į teritorinį ginčą su Japonija, o analitikai sako, kad Xi Jinpingo pastangos pabrėžti bendrus interesus su Pietų Korėja atspindi platesnę diplomatinę strategiją.

Pietų Korėja ir Japoniją yra svarbios JAV sąjungininkės tame regione, o bet kokios jųdviejų nesantaikos išnaudojimas gali padėti Kinijai atremti JAV prezidento Baracko Obamos paskelbtą strateginį „posūkį“ Azijos link.

Xi Jinpingo priminimai apie Tokijo karingą praeitį tapo ypač aktualūs po to, kai Japonijos premjeras Shinzo Abe šią savaitę paskelbė, jog jo šalies kariuomenė turi teisę įsitraukti į kovos veiksmus, gindama sąjungininkus.

Šis perėjimas prie vadinamosios kolektyvinės savigynos politikos žymi vieną iš didžiausių pokyčių pacifistinėje Japonijos doktrinoje, o Pekinas ir Seulas jį vertina itin įtariai.

Dėl Xi Jinpingo, kuris jau dukart susitiko Pietų Korėjos prezidente Park Geun-hye, meilikavimo Seului tenka spręsti sudėtingą diplomatinį uždavinį, ieškant pusiausvyros santykiuose su Pekinu ir Tokiju.

Kinija ir Pietų Korėja jau anksčiau palaikė tvirtus ryšius, o Seulas pageidauja, kad Pekinas pasinaudotų savo didele įtaka Pchenjanui, siekiant apriboti Šiaurės Korėjos branduolines ambicijas.

Tačiau jau 60 metų gyvuojantis Pietų Korėjos karinis aljansas su Jungtinėmis Valstijomis tebėra nacionalinės gynybos politikos kertinis akmuo, o Seulas nori tapti pėstininkų Kinijos ir JAV grumtynėse dėl įtakos Azijoje.

Seulas tikėjosi, kad ketvirtadienį Park Geun-hye ir Xi Jinpingas paskelbs bendrą komunikatą, kuriame Šiaurės Korėja būtų aiškiai perspėta dėl savo branduolinio ginklavimosi planų.

Tačiau galutiniame to pranešimo tekste buvo mažai nauja, išskyrus patvirtinimą, kad abi šalys „tvirtai nusistačiusios prieš“ branduolinio arsenalo plėtrą Korėjos pusiasalyje.

Per vėliau surengtą bendrą spaudos konferenciją Pietų Korėjos lyderė kalbėjo griežčiau, sakydama, kad susitarė su Xi Jinpingu naudoti „visas įmanomas priemones“, kad Šiaurės Korėja atsisakytų branduolinių bombų.

Tuo metu Xi Jinpingas pabrėžė susitarimą stengtis atgaivinti nuolat stringančias šešiašales derybas su Šiaurės Korėja, kurias Seulas ir Vašingtonas yra žadėję tęsti tik tuo atveju, jeigu Pchenjanas prisiims reikšmingus įsipareigojimus dėl branduolinio nusiginklavimo.

Kinija kasdien skelbs Japonijos karo nusikaltėlių prisipažinimus

Kinija ketvirtadienį pradėjo skelbti 45 nuteistų Japonijos karo nusikaltėlių „prisipažinimus“, pranešė pareigūnai.

Dokumentai, ranka parašyti japonų, kurie buvo nuteisti Kinijos karinių teismų po karo, bus skelbiami vienas po kito 45 dienas Valstybinės archyvų administracijos (VAA), sakoma jos tinklalapyje paskelbtame pranešime.

Pirmasis iš tų dokumentų – 38 puslapių rankraštis – buvo surašytas Keiku Suzuki, Japonijos generolo leitenanto, vadovavusio 117-ajai divizijai. Jis prisipažino įsakęs pulkininkui Taisuke „sudeginti apie 800 namų ūkių pastatus ir nužudyti tūkstantį kinų valstiečių per valymo operaciją“ Tangšano vietovėje, sakoma oficialiame vertime.

Tarp kitų nusikaltimų, kurių aukomis tapo tūkstančiai žmonių, generolas taip pat prisipažino „žiauriai nužudęs 235 kinus valstiečius, ieškojusius prieglobsčio viename kaime netoli Ludziaju (įskaitant pilvų perpjovimą tarp jų buvusioms nėščioms moterims)“.

Kariškis taip pat nurodė „įsakęs Epidemijų prevencijos ir vandens atsargų būriui paskleisti choleros sukėlėjus trijuose ar keturiuose kaimuose“.

Dokumentas, kuriame dažnai minimi „japonų imperialistai“, atrodė parašytas žmogaus, kuriam japonų kalba buvo gimtoji, sakė vienas su juo susipažinęs Japonijos žurnalistas.

Tačiau kai kurie sakiniai buvo labai ilgi ir painūs, o tai veikiausiai rodo, kad „prisipažinimas“ buvo kelis kartus perrašytas.

Kol kas neaišku, ar K. Suzuki ir kiti dar nepaskelbti prisipažinimai, susiję su 45 Kinijoje nuteistais karo nusikaltėliais, anksčiau buvo viešai prieinami.

Anksčiau paskelbti Kinijos dokumentai rodo, kad K. Suzuki buvo sučiuptas Sovietų Sąjungos pajėgų Antrojo pasaulinio karo pabaigoje ir perduotas Kinijai 1950 metais. Jis buvo nuteistas kalėti 20 metų ir buvo paleistas 1963-aisiais.

„Šlykštūs nusikaltimai“

Šie prisipažinimai bus skelbiami tuo metu, kai Tokijas ir Pekinas yra įsitraukę į teritorinį ginčą dėl salų Rytų Kinijos jūroje.

Be to, Pekinas argumentuoja, kad šią savaitę Tokijo paskelbta nauja Japonijos pacifistinės konstitucijos interpretacija gali atverti kelią pakartotiniam militarizavimui šalyje, kurią Kinija laiko nepakankamai atgailaujančią dėl savo veiksmų per Antrąjį pasaulinį karą.

Kinija neretai kaltina Japoniją nesugebant deramai įvertinti savo agresijos Azijoje istoriją, o tokia kritika paaštrėjo, kai premjeras Shinzo Abe, atėjęs į valdžią po 2012 metų gruodį vykusių rinkimų, ėmėsi vykdyti ryžtingesnę gynybos ir užsienio politiką.

Istorikai pripažįsta, kad Japonija kalta dėl daugelio žiaurumų Kinijoje, įskaitant Nandzingo žudynes 1937 metais, taip pat bakteriologinio ginklo ir kitokius brutalius bandymus, vykdytus liūdnai pagarsėjusio 731-ojo dalinio su nelaisvėje laikytais kinais.

Nors Kinija uoliai primena iš Japonijos patirtas skriaudas, Pekinas būdavo daug mažiau linkęs pripažinti valdančiosios Komunistų partijos vaidmenį vidaus tragedijose, tokiose kaip Mao Zedongo vadovautas „Didysis šuolis į priekį“ ir jo nulemtas badas, pražudęs dešimtis milijonų žmonių.

Pekinas niekada nėra leidęs istorikams visapusiškai įvertinti 1966–1976 metais vykdytos Kultūrinės revoliucijos arba 1989 metais vykusias žudynes Tiananmenio aikštėje.

Kiniją įtūžo, kai pernai gruodį Sh. Abe aplankė Tokijuje esančią Jasukunio šventyklą, kuriame pagerbiami karuose žuvę japonai, įskaitant aukšto rango pareigūnus, kuriems po Antrojo pasaulinio karo buvo įvykdytos egzekucijos dėl karo nusikaltimų.

„Tie archyvai yra tvirti įrodymai apie šlykščius nusikaltimus, įvykdytus Japonijos imperializmo prieš kinus“, – valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“ citavo SAA direktoriaus pavaduotoją Li Minghua.

„Japonijos premjeras Shinzo Abe, atmesdamas istorinį teisingumą ir žmogiškąją sąžinę, nuo savo kadencijos pradžios atvirai įtikinėjo, kad juoda yra balta, klaidindamas visuomenę ir aukštindamas Japonijos agresiją bei jos kolonijinę istoriją“, – pridūrė jis.

SAA nurodė, kad tie dokumentai bus skelbiami incidento ant Marco Polo tilto 77-ųjų metiniu, kurios bus minimos pirmadienį, proga.

Tas Kinijos ir Japonijos karių susirėmimas netoli Pekino laikomas Kinijos pasipriešinimo karo prieš Japonijos agresiją pradžia. Konfliktas baigėsi 1945 metais, Japonijai pralaimėjus Antrąjį pasaulinį karą.

Japonija atkirto

Japonija penktadienį atkirto Kinijai ir Pietų Korėjai, pavadindama pasiūlymus joms drauge paminėti japonų per karą vykdytas skriaudas „visiškai nenaudingais“.

Tokie komentarai buvo pareikšti po to, kai Kinijos prezidentas Xi Jinpingas ir Pietų Korėjos prezidentė Park Geun-Hye per ketvirtadienio susitikimą, kaip pranešama, aptarė galimybes drauge kitais metais minėti 70-ąsias Japonijos nugalėjimo Antrajame pasauliniame kare metines.

Įtampai dėl istorijos keičiant aljansus Rytų Azijoje, Japonijos vyriausybės vyriausiasis sekretorius Yoshihide Suga per eilinę spaudos konferenciją Tokijuje sakė, kad tokie žingsniai skaldo.

„Bet koks Kinijos ir Pietų Korėjos bandymas koordinuotai be reikalo kapstytis po praeities istoriją ir daryti tai tarptautiniu klausimu yra visiškai nenaudingas taikos kūrimui ir bendradarbiavimui regione“, – sakė jis žurnalistams.

Ir Kinija, ir Pietų Korėja 20-ajame amžiuje patyrė Japonijos imperialistinę agresiją. Kinijos valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“ citavo Xi Jinpingo žodžius, kad Pekinas ir Seulas galėtų „bendrai vykdyti memorialinę veiklą“.

„Japonija mano, kad tokie klausimai neturėtų būti laikomi diplomatiniais klausimais“, – Tokijuje žurnalistams sakė Japonijos užsienio reikalų ministras Fumio Kishida, pasigirdus pasiūlymams, kad Pekinas ir Seulas taip pat galėtų koordinuoti tyrimus dėl karo metų sekso vergijos.

Maždaug 200 tūkst. moterų, daugiausia – iš Korėjos, bet taip pat – iš Kinijos, Taivano, Indonezijos ir kitų šalių, buvo priverstos dirbti viešnamiuose „paguodos moterimis“ ir aptarnauti japonų karius, žygiavusius per Aziją prieš ir per Antrąjį pasaulinį karą.

Nors vyraujantis Japonijos požiūris yra tas, kad kalta karo metų vyriausybė, maža, bet matoma politinės dešinės dalis, įskaitant premjerą Shinzo Abe, ir toliau reiškia abejones, teigdama, kad tuose viešnamiuose dirbo profesionalios prostitutės.

Šis išsisukinėjimas erzina Seulą, kuris tai vertina kaip Japonijos neatgailavimo požymį.

Kinijos ir Pietų Korėjos viršūnių susitikimas įvyko po to, kai Pekinas pradėjo skelbti 45 nuteistų japonų karo nusikaltėlių „prisipažinimus“.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...