captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ką turėtume žinoti apie Ukrainos ir ES Asociacijos sutartį

Birželio 27 dieną Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pasirašys likusią Asociacijos sutarties dalį su Europos Sąjunga (ES). Šio neeilinio įvykio išvakarėse „Reuters“ korespondentai apžvelgia esminius ES Asociacijos sutarties bruožus ir galimas jos pasekmes Ukrainai.
S. Kharchenko/Sipa USA/Scanpix nuotr.
S. Kharchenko/Sipa USA/Scanpix nuotr.

Birželio 27 dieną Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pasirašys likusią Asociacijos sutarties dalį su Europos Sąjunga (ES). Šio neeilinio įvykio išvakarėse „Reuters“ korespondentai apžvelgia esminius ES Asociacijos sutarties bruožus ir galimas jos pasekmes Ukrainai.

Sutarties pasirašymą galima laikyti proeuropietiškų jėgų Ukrainoje pergale, nes, atsisakydamas tai padaryti Vilniuje lapkritį vykusiame ES viršūnių susitikime, prezidentas Viktoras Janukovyčius galiausiai buvo priverstas palikti savo postą ir bėgti iš šalies.

Ukraina už suartėjimą su ES sumokėjo labai brangiai – Rusija faktiškai aneksavo Krymo pusiasalį, o naująja Kijevo valdžia nepatenkinti rytinių regionų gyventojai pradėjo separatistinį sukilimą Donecko ir Luhansko apskrityse, tačiau šie įvykiai nenumalšino naujojo prezidento P. Porošenkos noro susisaistyti su Bendrija. Ukrainos vyriausybės skaičiavimais, atplėšus Krymą, šalis neteko apie 10 mlrd. dolerių vertės ten buvusių resursų, o Asociacija su ES tik iš dalies padengs šiuos praradimus. Tačiau ekonominė ir politinė integracija į Vakarus Ukrainai gali atnešti taip trokštamą stabilumą ir klestėjimą, kokį pasiekė kaimyninė Lenkija.

ES Asociacijos sutartis iš esmės yra Bendrijos įrankis savo politinei ir ekonominei įtakai išplėsti, nepasiūlant narystės 28 šalių bloke. ES sutartį pasirašiusiai šaliai suteikia techninę, materialinę ir ekspertinę pagalbą modernizuojant jos valdymą, teisinę sistemą ir ekonomiką. Mainais už tai reikalaujama ekonominių reformų ir šalies politinio bei teisinio valdymo priartinimo prie ES standartų.

Tinkamai įgyvendinta Asociacijos sutartis Ukrainai, Moldovai ir Gruzijai nutiestų kelią į ekonominę ir politinę modernizaciją ir atvertų bemuitį prekių ir paslaugų eksporto režimą į ES. Preliminariais skaičiavimais, Ukrainos gamintojai kasmet sutaupytų apie 500 mln. eurų vien nemokėdami muitų, o šalies eksporto apimtys į ES padidėtų bent 1 mlrd. eurų per metus.

ES institucijų vertinimu, dėl muitų sąjungos Ukrainos ekonomikos apimtys kasmet augtų po 1 proc., nes Europos šalims atsivertų palankesnės investavimo galimybės. Asociacijos sutartimi Ukraina, Gruzija ir Moldova kurį laiką galėtų taikyti protekcionistines priemones ES atžvilgiu, o aukštesni prekių ir paslaugų teikimo standartai padidintų šių šalių konkurencingumą tarptautinėje rinkoje.

Viena iš priežasčių, kodėl V. Janukovyčius nesutiko pasirašyti Asociacijos sutarties, yra glaudūs Rusijos ir Ukrainos ekonominiai santykiai. Buvusio prezidento teigimu, suartėjusi su ES, Ukraina prarastų 366 mlrd. eurų vertės rinkos dalį Rusijoje, o Bendrijos standartų diegimas kainuotų papildomus 76 mlrd. eurų. Pasirašydama Asociacijos sutartį, Ukraina nebegalėtų būti Rusijos inicijuotos Muitų sąjungos nare, nes Baltarusija ir Kazachstanas nepriklauso Pasaulio prekybos organizacijai (PPO).

ES diplomatai taip pat baiminasi, kad Maskva gali imtis atsakomųjų veiksmų prieš Kijevą, panaikindama iki šiol galiojusius preferencinius prekybos susitarimus, taikydama aukštesnius muitus ukrainietiškoms prekėms arba paprasčiausiai neįleisdama jų į savo teritoriją. Ne mažiau iššūkių kelia ir grandiozinės vidaus reformos, paliesiančios korumpuotus valstybės pareigūnus ir suardysiančios „patogius“ verslo klanų ir vyriausybės pareigūnų santykius.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...