captcha

Jūsų klausimas priimtas

Dėl neramumų Irake gimsta dar viena nauja valstybė

Irako Kurdistano prezidentas Massoudas Barzani pirmadienį pareiškė, kad kurdų regionas sieks formalios nepriklausomybės nuo Irako, praneša CNN.
M. Barzani, AFP/Scanpix nuotr.
M. Barzani, AFP/Scanpix nuotr.

Irako Kurdistano prezidentas Massoudas Barzani pirmadienį pareiškė, kad kurdų regionas sieks formalios nepriklausomybės nuo Irako, praneša CNN.

„Irakas akivaizdžiai skyla, – išskirtiniame interviu Christiane Amanpour teigė Kurdistano prezidentas. – Taip pat akivaizdu, kad federalinė ar centrinė Vyriausybė nebekontroliuoja padėties. Viskas žlunga – kariuomenė, policija“.

„Irakas žlunga ne dėl mūsų kaltės. Dėl žlugimo kalti kiti. Bet mes negalime likti nežinomybės įkaitais“, – teigė M. Barzani per vertėją.

„Atėjo laikas Kurdistano žmonėms apsispręsti dėl savo ateities ir šio sprendimo mes laikysimės“, – pridūrė Kurdistano vadovas.

Irako kurdų nepriklausomybės siekis nėra naujiena, regionas yra autonomiškas daugiau nei du dešimtmečius, tačiau iki šiol nebūdavo viešų pareiškimų, jog nepriklausomybės svajonės bus iš tiesų siekiama.

Tačiau pastarojo meto krizė, kai sunitų ekstremistai perėmė didelės Irako dalies, kuri ribojasi su kurdų teritorija, kontrolę, pastūmėjo kurdus prie apsisprendimo.

„Mes gyvename naujame Irake, kuris visiškai skirtingas nuo Irako, kurį mes žinojome anksčiau, nuo Irako, kuriame gyvenome dar prieš dešimt dienų ar dvi savaites“, – sakė M. Barzani.

„Pastarojo meto įvykiai Irake yra įrodymas, kad kurdai turi griebti galimybę dabar – Kurdistano žmonės turi būtent dabar apsispręsti dėl ateities“, – pridūrė Kurdistano autonominio regiono prezidentas.

M. Barzani teigė, jog savo nuomonę išsakys ir JAV valstybės sekretoriui Johnui Kerry, kuris vieši Irake ir su kuriuo kurdų atstovas susitiks antradienį. JAV yra kurdų sąjungininkė, tačiau priešinasi regiono nepriklausomybei.

„Aš jo ketinu paklausti, kiek ilgai kurdai turės šitaip gyventi? Kurdų tauta kaip niekas kitas turi apsibrėžti savo likimą“, – interviu sakė M. Barzani.

CNN nuotr.

Sutrūkinėję santykiai su Bagdadu

Pasak M. Barzani, susitaikymas būtų įmanomas, jeigu būtų sutarimas tarp šiitų ir sunitų bei jeigu būtų prieita prie tikros partnerystės. Didžioji dauguma kurdų pagal tikėjimą yra musulmonai sunitai, bet jų kalba priskiriama indoeuropiečių kalbų iranėnų grupei, todėl jie sudaro atskirą etninę grupę. Kiti Irako musulmonai sunitai pagal etninę kilmę yra arabai ir kalba arabiškai. Tačiau didžiąją Irako gyventojų dalį sudaro musulmonai šiitai, kurie irgi yra arabai.

„Tačiau situacija labai sudėtinga, o tas, kas už tai atsakingas, turi pasitraukti“, – sakė M. Barzani.

Ch. Amanpour paklaustas, ar tai reiškia, kad pasitraukti turi Irako premjeras Nouri al Maliki, Kurdų lyderis pritarė.

„Žinoma, jis yra vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas, jis kuria kariuomenę, kuri būtų išitikima jam personaliai, o ne visai šaliai. Ir jis monopolizuoja valdžią bei galią. Štai jums rezultatas“, – sakė M. Barzani.

Irako Kurdistano regiono santykiai su centrine Vyriausybe Bagdade yra trūkinėjantys: regionas turi autonomiją ilgiau nei du dešimtmečius.

Kurdistanas netgi turi savo karines pajėgas, vadinamas Peshmerga, kurios šiuo metu kaunasi su ISIS ekstremistais. ISIS yra grupuotė Irake ir Sirijoje, kuris siekia įkurti Islamo valstybę Irake ir Levanto regione. Tai viena stipriausių grupuočių, besikaunančių Sirijoje prieš Basharo al Assado režimą.

Kurdistano karinės pajėgos prieš džihadistus kaunasi drauge su Irako kariuomene, bet pastaroji kaltinama neprofesinalumu.

Paklaustas, ar Irako premjeras prašė Kurdistano pagalbos kovojant su ISIS, M. Barzani sakė, kad situacija priešinga: „Priešingai, jis atmetė visus pagalbos pasiūlymus“.

M. Barzani sako, kad jis įspėjo Irako premjerą apie artėjantį ISIS pavojų dar prieš krentant Irako miestui Mosului, tačiau esą N. al Maliki nepriėmė įspėjimo rimtai.

Pasak kurdų lyderio, ne visi išpuoliai buvo įvykdyti ISIS, bet kadangi ekstremistai yra gerai organizuoti ir turi resursų, jie geriausiai pasinaudoja visuotiniu nepasitenkinimu N. al Maliki.

„Tų regionų žmonės gavo galimybę pasipriešinti neteisingai politikai“, – sakė M. Barzani.

JAV ir kurdų santykiai

Irako Kurdistano ir JAV santykiai iki šiol buvo gana draugiški, dešimtajame dešimtmetyje JAV virš Kurdistano įkūrė neskraidymo zoną, nes siekė apsaugoti kurdus nuo Saddamo Husseino režimo.

M. Barzani tikisi, kad dėl draugiškų santykių ir dėl JAV investicijų regione jis sugebės įtikinti Jh. Kerry dėl nepriklausomybės.

„Jungtinės Valstijos suteikė galimybę visiems irakiečiams sukurti modernią, demokratišką, pliuralistinę, federalinę valstybę. Tačiau, nelaimei, nesugebėjome pasinaudoti šia galimybe“, – sakė M. Barzani.

Neaiški Kirkuko ateitis

Gindamas Irako Kurdistaną nuo ISIS M. Barzani irgi naudojasi galimybėmis. Kurdistano ginkluotosios pajėgos neseniai perėmė Kirkuko kontrolę. Tai naftos turtingas regionas, kurį kurdai laiko savo teritorijos dalimi.

„Mes niekad neabejojome, kad Kirkukas yra Kurdistano dalis“, – sakė jis.

Sprendžiant, kam turi priklausyti Kirkuko regionas, Irako Konstitucija numato labai sudėtingą procesą. Tai apima gyventojų surašymą ir referendumą.

„Per pastaruosius dešimt metų mes laukėme, kol šis straipsnis bus pritaikytas, tačiau iš centrinės vyriausybės nesulaukėme jokių pastangų. O kadangi Irake vyksta nauji procesai, tai reiškia, kad Kirkukas grįžta atgal Kurdistanui“, – sakė M. Barzani.

„Mes dar nesurengėme referendumo, tačiau tikrai surengsime ir gerbsime piliečių teises, netgi jeigu jie nepritars Kurdistano nepriklausomybei“, – pridūrė jis.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close