captcha

Jūsų klausimas priimtas

Karys, kurio misija – patekti į Aušvicą ir atskleisti jo siaubą pasauliui

1940 metų rugsėjo 19-ąją Vokietijos SS pareigūnai sučiupo lenkų karį Witoldą Pileckį ir nusiuntė jį į koncentracijos stovyklą Aušvice.
Aušvico koncentracijos stovykla Lenkijoje, Reuters/Scanpix nuotr
Aušvico koncentracijos stovykla Lenkijoje, Reuters/Scanpix nuotr

1940 metų rugsėjo 19-ąją Vokietijos SS pareigūnai sučiupo lenkų karį Witoldą Pileckį ir nusiuntė jį į koncentracijos stovyklą Aušvice.

Vokiečiams manant, kad jis yra šnipas, viskas vyko pagal jo planą. Kapitono W. Pileckio užduotis buvo pačio siaubingiausio Holokausto simbolio viduje suorganizuoti pasipriešinimą, pasiųsti informaciją sąjungininkams ir istorijos labui užfiksuoti tenai vykstantį siaubą.

W. Pileckis į Aušvicą atvyko rugsėjo 21 dienos vakarą ir tai, ką tenai pamatė, pavadino „visai kita planeta“ – pragaru, kuriame visos sienos buvo padengtos svastikomis ir kuriame visur gulėjo lavonai. W. Pileckis nežmoniškomis sąlygomis išgyveno beveik 1000 dienų ir tapo pirmuoju asmeniu, informavusiu sąjungininkus apie pribloškiančias kalinimo sąlygas ir nacių režimo vykdytą žvėriškumą.

W. Pileckio 1945 metų pasakojimas apie slaptą misiją 2012 metais buvo išleistas anglų kalba. Knyga vadinosi „The Auschwitz Volunteer: Beyond Bravery“ („Aušvico savanoris: už narsumo ribų“).

Tačiau dėl kažkokių priežasčių jo istorija vis dar nėra plačiai žinoma. Norėjau sužinoti daugiau apie šio išskirtinio vyro karjerą, todėl susiradau žmones, kurie neseniai išvertė šią knygą į prancūzų kalbą – buvusią AFP biuro Varšuvoje direktorę Urszulą Hyzy ir istorijos profesorių Patricką Godfardą, svetainėje vice.com rašo Felixas Macherezas.

Knyga anglų kalba pasirodė 2012 metais. Laikraštis „The New York Times“ apibūdino ją kaip „didžiausios svarbos istorinį dokumentą“. Kodėl ji tik dabar buvo išversta į prancūzų kalbą?

W. Pileckis, Wikimedia Commons nuotr.

Urszula Hyzy ir Patrickas Godfardas: W. Pileckis buvo „nerimą keliantis“ asmuo tiek sąjungininkams, kurie ilgą laiką dėjosi nežiną, kas vyksta koncentracijos stovyklose, tiek komunistams, kurie yra atsakingi už jo mirtį 1948 metais. Lenkijoje buvo draudžiama kalbėti apie W. Pileckį, o jo vaikams nebuvo leista siekti aukštesnio išsilavinimo.

„Aušvico savanoris“ liko Lenkų pogrindinio judėjimo studijų fonde (Studium Polski Podziemnej) Londone, kol jį aptiko istorikas ir buvęs kalinys Jozefas Garlinskis, 8-ajame dešimtmetyje parašęs knygą „Kova Aušvice: rezistencijos judėjimas koncentracijos stovykloje“. Knyga Lenkijoje buvo išleista tik po Šaltojo karo pabaigos.

Ką veikė W. Pileckis prieš atvykdamas į Aušvicą?

W. Pileckiui buvo 40 metų, kai jis savo noru sutiko patekti į Aušvicą, prisidengęs Tomaszo Serafinskio slapyvardžiu. Jis buvo jaunas, gerai pasirengęs karys, dalyvavęs Rusijos – Lenkijos kare 1919 – 1920 metais. 1939 metų rugsėjį, prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, jis kovojo prieš vokiečius, vadovaujamas majoro Jano Wlodarkiewicziaus. Kartu su J. Wlodarkiewicziumi jie įkūrė rezistencinį judėjimą – Lenkų slaptąją armiją, kuri greitai plėtėsi per Lenkiją.

1940 metų vasarą Varšuvoje prasidėjo reidai. Vokiečiai atsitiktinai stabdydavo žmones ir deportuodavo juos į Aušvico koncentracijos stovyklą, kuri buvo ką tik atidaryta. Tokiais reidais buvo siekiama pasėti baimę ir sutelkti vergišką darbo jėgą. Majoras J. Wlodarkiewiczius ir W. Pileckis nusprendė daugiau sužinoti apie šią stovyklą, kur jau buvo patekę du jų organizacijos nariai. Jie troško suorganizuoti pasipriešinimą iš vidaus, ir W. Pileckis apsiėmė tai padaryti.

Ką jis konkrečiai darė, tapęs kaliniu?

Netrukus jis ėmėsi to, ką jie vadino „konspiracija“. 1940 metų rudenį jis subūrė penkių vienas kito nepažįstančių karių tinklą, kad arešto atveju sumažintų nuostolius. Jo pirmoji užduotis buvo pagerinti savo tinklo narių gyvenimo sąlygas: surasti jiems darbą po vienu stogu, kad jie išvengtų sunkių klimato sąlygų, pasistengti, kad jiems nevadovautų žiaurūs prižiūrėtojai, ir kad ligoninėje jie gautų geresnę priežiūrą – civiliai kaliniai buvo prašomi atiduoti jiems vaistus ir vakcinas. W. Pileckis ir jo tinklo nariai buvo infiltruoti į daugumą stovyklos administracijos skyrių.

Kaip jis palaikė ryšį su išoriniu pasauliu ir slaptąja lenkų valdžia?

Pirmuosius pranešimus perdavė į laisvę išėję kaliniai. Vėliau viskas ėmė priklausyti nuo bandymų pabėgti sėkmės. Kai kurie pabėgimai buvo tikrai įspūdingi. Pavyzdžiui, 1942 metų birželio 20-ąją keturi kaliniai, persirengę ir apsiginklavę kaip SS kariai, pačioje dienos šviesoje paliko stovyklą per priekinius vartus, pasinaudodami stovyklos viršininko automobiliu. Informacija buvo skleidžiama ir per civilius gyventojus. Jie būdavo nukreipiami į pogrindinius štabus Varšuvoje, o iš ten informacija pasiekdavo Lenkijos vyriausybę, dirbusią tremtyje Londone.

Vienas didžiausių pasiekimų buvo radijo siųstuvas, surinktas iš stovykloje aptiktų detalių: 1942 metais jis veikė net kelis mėnesius. Siųstuvas buvo paslėptas ligoninėje, į kurią SS vengdavo eiti.
Informacija būdavo siunčiama skirtingu dienos metu, kad nesukeltų įtarimų. Tačiau dėl vieno pernelyg plepaus organizacijos nario siųstuvą galiausiai teko pašalinti. Tarp juo išsiųstų pranešimų buvo esminė informacija apie žiaurų elgesį su žydais.

W. Pileckis vienas pirmųjų prakalbo apie dujų kameras Aušvice II, Birkenau. Jis atskleidė kelias detales apie krematoriumų krosnis. Jis gavo informaciją iš desantininkų, dirbusių Birkenau, ir išplėtė savo tinklą, kad pasiektų naikinimo stovyklą. W. Pileckis taip pat užsiminė apie romų žudynes: „Jie likviduojami Aušvico būdu“. Tai reiškė, kad jie nuodijami „Zyklon B“ dujomis. Jis taip pat paminėjo pirmąjį šių dujų bandymą, surengtą 1941 metų rugsėjį su šimtais sovietų kalinių.

Kokia buvo pirmoji laisvojo pasaulio reakcija?

Deja, niekas juo netikėjo: britų pareigūnai, skaitę jo pranešimus, netikėjo, kad dujų kameros gali egzistuoti. Kam vokiečiams, kurie šaudė ir marino žydus, dėti tokias pastangas? Jie manė, kad tremtyje dirbanti Lenkijos vyriausybė perdeda, siekdama pelnyti daugiau paramos iš anglosaksų sąjungininkų.

Ką jis dar darė, būdamas stovykloje?

W. Pileckio užduotis buvo ne tik sukurti paramos tinklą bei siųsti informaciją, bet ir organizuoti kovą. Pastaroji turėjo daug formų. Pirma, reikėjo nuolat vengti vokiečių spąstų, išgelbėti kiek įmanoma daugiau gyvybių bei pašalinti pavojingiausius SS pareigūnus bei informatorius.

Vokiečiai buvo įsteigę paštą kaltinimams: kaliniams būdavo atlyginama už bet kokius reikšmingus įskundimus. Į šias pašto dėžutes būdavo metama daug laiškų. W. Pileckis ir jo bendražygiai atidarydavo šias dėžes ir atidžiai perskaitydavo laiškus: pavojingiausius sunaikindavo arba patys įskųsdavo piktavališkus tipus.

Sunkiausia būdavo pašalinti SS agentus, nes jų nebuvo galima žudyti. Organizacija ligoninės laboratorijoje išaugino utėlių koloniją, apkrėstą dėmėtąja šiltine. Šia liga pavyko infekuoti SS agentus ir keli iš jų mirė tokiu būdu.

W. Pileckis taip pat buvo sukūręs ištisą planą, kaip stovykloje surengti sukilimą. 1942 metų pabaigoje W. Pileckis buvo įsitikinęs, kad jo tinklas, kurį tuo metu sudarė jau daugiau kaip 1 tūkst. kalinių, kuriam laikui galėtų perimti centrinės stovyklos kontrolę. Tačiau jis tikino, kad masiškas pabėgimas būtų įmanomas tik padedant Lenkų pogrindinei armijai bei sąjungininkų desantininkams. Jis laukė nurodymų iš savo vadovybės Varšuvoje, bet ji tylėjo. Jis nežinojo, kad sąjungininkai neturi jokių ketinimų rengti kokią nors operaciją Aušvice. Jis taip pat nežinojo, kad lenkų rezistencijos lyderiai Varšuvoje bet kokią išlaisvinimo operaciją laikė savižudiška, nes vokiečiai tame regione turėjo tūkstančius vyrų.

Kaip jam pavyko pabėgti?

Jis nusprendė pabėgti, kad toliau galėtų siekti savo tikslų su slaptąja armija. Be to, jam pradėjo kilti įtarimų, kad SS sužinojo apie jo tinklą: jie jau buvo sučiupę kelis jo narius, ir, bijodami sukilimo, daugelį lenkų nusprendė perkelti į kitas stovyklas.

Jis pabėgo 1943 metų naktį iš balandžio 26-osios į balandžio 27-ąją su dar dviem kaliniais – Janu Redzejumi ir Edwardu Ciesielskiu. Jiems pavyko pasiekti, kad būtų paskirti į naktinę pamainą vienoje kepykloje, kuri buvo įsikūrusi už stovyklos. Sargyboje budėjo du SS kariai. J. Redzejus iš šviežios duonos jau buvo pasidaręs durų kablį laikančios veržlės atspaudą ir trijulė pasirūpino, kad turėtų reikiamą veržliaraktį jai atsukti. Po dryžuotomis uniformomis W. Pileckis ir E. Ciesielskis vilkėjo civiliais drabužiais. Jie taip pat pasiėmė tabako, kurį barstė paskui save, kad jų nesusektų šunys pėdsekiai.

Jie palaukė, kol dviejų SS karių dėmesys nukryps kur nors kitur, tuomet atsidarė duris ir pabėgo. Vienas karys pradėjo į juos šaudyti, bet veltui. Visai prieš pat pabėgimą kažkas nupjovė telefono laidus. Trijulė bėgo, kol pasiekė Vistulą. Krante plūduriavo valtys, bet jos buvo prirakintos grandinėmis. Dvi iš grandinių buvo surakintos užraktu su veržle. Neįtikėtinas sutapimas: jai tiko tas pats veržliaraktis, kuriuo jie atsidarė duris.

Tuomet bėgliai ėjo dešimtis kilometrų per mišką. Kad paslėptų plikai nuskustas galvas, jie pasiėmė kepykloje dirbusių civilių asmenų kepures. Vienas ūkininkas juos pamaitino ir suteikė pastogę nakvynei. Gegužės 1 dieną jie susidūrė su vokiečių kariais, kurie paleido į juos ugnį. W. Pileckis buvo sužeistas į ranką. Galiausiai gegužės 2-ąją jie pasiekė savo kelionės tikslą – vieno Aušvico kalinio įtėvių namus.

W. Pileckis rašė: „Jeigu kalbėsime, ką jaučiame, tai padės žmonėms suprasti, kas iš tikrųjų įvyko“. Ar juo taip ilgai buvo netikima dėl tokio subjektyvaus Gonzo stiliaus? Ar galime abejoti jo pasakojimų tikrumu?

Nėra jokių abejonių jo pranešimų tikrumu. Juos patvirtina kiti šaltiniai ir istorikų darbas Aušvico muziejuje. Tačiau galima aptikti kai kurių faktinių netikslumų, pavyzdžiui, neteisingas datas.

„Aušvico savanoris“ nėra karinio, administracinio pobūdžio knyga. W. Pileckis manė, kad iš tikrųjų svarbu aprašyti savo jausmus. Jis norėjo atskleisti tiesą, tuo pačiu išlikdamas neutralus ir objektyvus. Dėl šios priežasties jo istorija yra tokia sukrečianti.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...