captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kaista Kinijos ir Vietnamo santykiai: viena kitą apkaltino laivo taranavimu

Kinijai vis atviriau rodant karinius raumenis, kaista teritorinis konfliktas Pietų Kinijos jūroje. Vietnamas apkaltino Pekiną, kad kinų laivai taranuodami paskandino žvejų laivą ginčijamame jūros plote. Kinija atsakė, kad tai Vietnamas imasi pavojingų žingsnių. Tuo metu Japonija sako sunerimusi dėl labai rimtų vienašališkų Kinijos veiksmų.
Giminės neša nuskendusio žvejo karstą, Vietnamas, Reuters/Scanpix nuotr.
Giminės neša nuskendusio žvejo karstą, Vietnamas, Reuters/Scanpix nuotr.

Kinijai vis atviriau rodant karinius raumenis, kaista teritorinis konfliktas Pietų Kinijos jūroje. Vietnamas apkaltino Pekiną, kad kinų laivai taranuodami paskandino žvejų laivą ginčijamame jūros plote. Kinija atsakė, kad tai Vietnamas imasi pavojingų žingsnių. Tuo metu Japonija sako sunerimusi dėl labai rimtų vienašališkų Kinijos veiksmų.

Kariniai laivai ginčijamoje Pietų Kinijos jūroje dažniausiai tik stebi, bet žvejybinių laivų susidūrimų būta ne vienas, ypač kai praėjusią savaitę į ginčijamus vandenis netoli Vietnamo Kinija nutempė naftos platformą. Bet įtampą dar padidino naujausias incidentas, per kurį Vietnamo laivas paskendo už keliolikos jūrmylių nuo platformos. Vietnamas grasina teismu, tvirtindamas, kad naftos paieškų platforma atsidūrė jo ekonominėje zonoje už 240 km nuo kranto, Kinija tikina, kad veikia savo vandenyse už 330 km nuo Hainano salos.

Hanojus teigia, kad 40 Kinijos žvejybos laivų apsupo vietnamiečių žvejų laivelį, vienas iš jų taranavo, ir laivelis nuskendo. 10 žvejų išgelbėjo kiti laivai.

Kinijos versija kaltina Vietnamą – esą jo laivas nuskendo, kai mėgino taranuoti kinų laivą, ir kad Hanojus nuolat mėgina kenkti Kinijai.

Augantis vietnamiečių nepasitenkinimas didžiosios kaimynės agresyvumu prieš kelias savaites jau virto protestais prieš kinų fabrikus, tiesa, daugiausia nukentėjo taivaniečiai.

Įtampa padidėjo prieš kelerius metus, Kinijos laivams pradėjus intensyviau patruliuoti. Naftos platformos atvilkimas aistras dar padidino.

Pekinas savinasi 90 proc. jūros, tačiau pretenzijų į išteklių turtingus vandenis turi ir dar keturios vyriausybės. Kaskart labai irzliai reaguodama į jų mėginimus ieškoti Amerikos užtarimo, Kinija ne tik sparčiai didina laivyną, bet ir ypatingą dėmesį skiria ginklams, kurie neprileistų Amerikos pajėgų.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...