captcha

Jūsų klausimas priimtas

Mirė paskutinis komunistinės Lenkijos lyderis W. Jaruzelskis

Lenkijos generolas Wojciechas Jaruzelskis, paskutinis šios šalies komunistinio režimo lyderis, mirė sekmadienį, būdamas 90 metų, pranešė vietos žiniasklaida.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Lenkijos generolas Wojciechas Jaruzelskis, paskutinis šios šalies komunistinio režimo lyderis, mirė sekmadienį, būdamas 90 metų, pranešė vietos žiniasklaida.

Lenkijos naujienų agentūra PAP nurodė gavusi informaciją apie W. Jaruzelskio mirtį iš buvusio šalies prezidento Aleksander'o Kwasniewskio.

Kaip pranešama, W. Jaruzelskis mirė Varšuvos ligoninėje, kur prie jo budėjo duktė.

Prieštaringai vertinamas generolas pateko į Lenkijos istoriją dėl savo nesėkmingų pastangų sutriuškinti pirmąją sovietiniame bloke nepriklausomą profsąjungą, kai 1981 metais įvedė šalyje griežtą karinį režimą, oficialiai galiojusį iki 1983-ųjų.

Profsąjunga „Solidarumas“ išliko veikdama pogrindyje, o W. Jaruzelskis galiausiai tapo pirmuoju iš komunistinio bloko lyderių, sutikusiu surengti derybas su demokratinės opozicijos lyderiais. Tai atvedė prie pusiau laisvų rinkimų 1989 metais ir komunistinio režimo taikaus pasitraukimo. Tie įvykiai buvo pirmasis žingsnis procese, lėmusiame viso sovietinio bloko subyrėjimą.

1990 metais W. Jaruzelskis oficialiai pasitraukė iš prezidento posto, ir „Solidarumo“ lyderis Lechas Walesa galėjo tapti pirmuoju po Antrojo pasaulinio karo demokratiškai išrinktu Lenkijos valstybės vadovu.

„Jis būtų buvęs didis žmogus, jei būtų gyvenęs kitoje epochoje“, – vieną kartą L. Walesa pareiškė AFP ir pridūrė, jog W. Jaruzelskis esąs „labai inteligentiškas žmogus“, kuris buvo „dalis nelaimingo meto kartos“.

„Nežinau, ar jis nuoširdžiai tikėjo komunizmu, ar jis tiesiog leidosi į jį įtraukiamas. Aš jo neteisiu. Tegu tai daro Dievas ir istorija“, – sakė L. Walesa.

W. Jaruzelskis, kurio tvirto lyderio įvaizdį pabrėžė tamsi akiniai ir griežta laikysena, save laikė patriotu, kuris buvo priverstas paskelbti karinę padėtį 1981 metų gruodį, kad išgelbėtų Lenkiją nuo kruvinos Sovietų Sąjungos invazijos.

Tačiau kritikai atsikerta, kad pradėtas politinis susidorojimas tik palaikė jo režimą tuo metu, kai SSRS įsivėlė į konfliktą Afganistane.

W. Jaruzelskis gimė bajorų šeimoje 1923 metais liepos 6 dieną Kurove, rytinėje Lenkijoje.

Sovietai deportavo jo šeimą po to, kai Hitleris ir Stalinas 1939 metais pasidalijo Lenkiją Antrojo pasaulinio karo pradžioje. Jo tėvas mirė Sibire.

Žaibišką karjerą jis pradėjo daryti po to, kai 1943 metais įstojo į Maskvos vadovaujamas lenkų pajėgas kovoti su naciais.

Nuėjęs karo keliu iki pat Vokietijos 1945 metais, jis grįžo namo, kad padėtų sutriuškinti antikomunistinę rezistenciją. 33 metų jis tapo generolu ir ėmė vadovauti armijos politiniam departamentui.

1964 metais W. Jaruzelskis tapo Lenkijos komunistų partijos Centrinio komiteto nariu, o vėliau visą dešimtmetį iki 1983 metų ėjo gynybos ministro pareigas.

„Nemanau, kad jis labai mėgavosi gyvenimu, jo mažais malonumais. Darbas ir politika su didžiąja P visad buvo jo prioritetas“, – savo atsiminimuose rašo jo dukra Monika.

W. Jaruzelskis užėmė griežtą poziciją, kai 1970 metais dėl kainų kilimo prasidėjo protestai laivų statyklose Gdynėje ir Gdanske, kur po dešimtmečio užgimė „Solidarumas“.

Taikant griežtas priemones žuvo mažiausiai 44 žmonės, o dar šimtai buvo sužeisti. Režimui žlugus, jis buvo apkaltintas tuo, kad davė įsakymus šaudyti, bet niekada taip ir nebuvo nuteistas.

1981 metais W. Jaruzelskis perėmė visišką kontrolę: vasarį tapo premjeru, o spalį – partijos lyderiu. Karo padėtis, nukreipta prieš užgimusį „Solidarumo“ judėjimą, šokiravo Vakarus.

Tankų ir kareivių gatvėse vaizdai ir šis uniformuotas generolas, per transliacijas skaitantis įsakymą dėl karo padėties, yra įstrigę į atmintį tiems, kas pergyveno aną skausmingą periodą.

Tūkstančiai „Solidarumo“ aktyvistų buvo įkalinti, tarp jų – L. Walesa. „Solidarumo“ profesinės sąjunga buvo paskelbta už įstatymo ribų, bet išliko pogrindyje.

Karo padėtis oficialiai buvo atšaukta 1983 metų liepos 22 dieną, o tuo laiku, kai po dvejų metų Sovietų Sąjungoje į valdžią atėjo reformuotojas Michailas Gorbačiovas, Maskvos satelitinių režimų dienos jau buvo suskaičiuotos.

1988 metais, kilus naujai streikų bangai, Lenkijos komunistai nusprendė derėtis su vis dar uždraustu „Solidarumu“.

Per 1989 metų Apvaliojo stalo derybas „Solidarumas“ buvo legalizuotas, buvo sudarytos sąlygos pusiau laisviems rinkimams, kurie jau pranašavo komunizmo galą.

Parlamentarai 1989 metų liepą nedidele persvara išrinko W. Jaruzelskį prezidentu, bet 1990 metų rugsėjį jis atsistatydino, kai Lenkijos komunistų partija balsavo už savo veiklos nutraukimą ir sudarė sąlygas laisviems prezidento rinkimams, kuriuos laimėjo L. Walesa.

2006 metais W. Jaruzelskis dėl karo padėties buvo oficialiai apkaltintas nusikalstamos karinės organizacijos įkūrimu. Jam grėsė aštuoneri kalėjimo metai, bet užsitęsusi byla buvo atidėta į šalį, kai 2011-aisiais jam buvo diagnozuotas vėžys.

Gyvenimo pabaigoje, prastėjant sveikatai ir tęsiantis teisinėms problemoms, jis pasitraukė iš visuomenės akiračio, bet pareikšdavo savo nuomonę.

„Gali atrodyti kaip paradoksas, bet aš labai džiaugiuosi matydamas Lenkiją NATO, kuris garantuoja mūsų saugumą, ir Europos Sąjungoje, kuri reiškia didžiulę plėtros galimybę“, – kartą AFP sakė jis.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...