captcha

Jūsų klausimas priimtas

Potvynis Balkanuose slūgsta vienuose regionuose, bet kelia naują grėsmę kituose

Balkanuose didžiausias iki šiol registruotas potvynis, nusinešęs jau 38 gyvybes, slūgsta vienuose regionuose, bet kelia naują grėsmę kituose. Serbijoje gali tekti išjungti didžiausią elektrinę, tiekiančią pusę šalies energijos, o Bosnijoje tūkstančiai nuošliaužų užgriuvo kaimus ir privertė evakuoti vietos gyventojus. Pagalbos tarnybos stebi padėtį visame regione nuo pietų Lenkijos iki Bulgarijos.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Balkanuose didžiausias iki šiol registruotas potvynis, nusinešęs jau 38 gyvybes, slūgsta vienuose regionuose, bet kelia naują grėsmę kituose. Serbijoje gali tekti išjungti didžiausią elektrinę, tiekiančią pusę šalies energijos, o Bosnijoje tūkstančiai nuošliaužų užgriuvo kaimus ir privertė evakuoti vietos gyventojus. Pagalbos tarnybos stebi padėtį visame regione nuo pietų Lenkijos iki Bulgarijos.

Antradienį padėti nuo potvynių kenčiančiai Bosnijai ir Hercegovinai  šių šalių prašymu išvyks ir Baltijos šalių 19 ugniagesių gelbėtojų komanda su savo įranga, tarp jų – 5 lietuviai.

Kas dedasi Serbijos mieste Obrenovace, šalies ministras pirmininkas vadina katastrofa. Gelbėtojai čia aptiko keliolikos žuvusiųjų kūnus, bet visi baiminasi, kad daugiau aukų ras tik vandeniui nuslūgus. Savos upė, pakilusi tris metrus, dabar kiek atslūgo, bet laukiama naujos potvynio bangos.

Reuters/Scanpix nuotr.

„Labai prašau visų geros valios žmonių, turinčių bent kiek daugiau, negu jiems reikia, pasidalyti, nes yra žmonių, kurie praleis mėnesius ir metus be nieko, jei visi jiems nepadėsime“, – sako Serbijos prezidentas Tomislavas Nikoličius.

Kaimuose, į kuriuos gelbėtojams jau pavyko patekti, vaizdai kraupūs: žmonės po kelias dienas laukė palėpėse ir ant stogų, gatvėse – purvo, nuolaužų ir pūvančių gyvulių košė. Tokių potvynių dar nebuvo nuo tada, kai XIX-ojo amžiaus pabaigoje pradėti matavimai, o Serbijos vyriausybės vadovas sako, kad nelaimė tokio masto, kokia smogia kartą per tūkstantmetį.

Visą naktį kariai ir vietos gyventojai pylė smėlio maišų pylimus aplink Kostolaco jėgainę, gaminančią penktadalį Serbijos elektros, ir netoliese esančias anglies kasyklas, tiekiančias kurą elektrinėms. Du pylimus Mlavos upės vanduo jau įveikė. Didžiausiai Serbijoje Nikolos Teslos elektrinei, tiekiančiai pusę šalies energijos, irgi kilo grėsmė, kai vanduo įveikė maždaug šimto metrų ilgio pylimo dalį. Dalį teko išjungti, bet pareigūnai praneša, kad padidinus energijos importą vartotojai elektros stygiaus neturėtų pajusti, juolab kad teko išjungti elektrą ištisiems kaimams, užlietiems potvynio.

Bosnijos serbai sako, kad nuostolių potvyniai pridarė tiek, kiek jie nepamena net per kruviną karą prieš du dešimtmečius. Namus čia turėjo palikti iki pusės milijono žmonių – kaip per karą. Per tris dienas čia prilijo tiek, kiek prilyja per tris mėnesius.

„Kas valandą mums praneša apie naujas nuošliaužas. Mūsų rajone jų pusantro tūkstančio, vien Tuzloje šeši šimtai. Tai milžiniška nelaimė, šimtams namų kilusi grėsmė. Apgadinti keliai, sugadintas vandentiekis“, – teigia Tuzlos meras Jasmini Imamovičius.

Vanduo iškėlė Balkanų karo minas ir nunešė ženklus, žyminčius minų laukus, tad laukia ypač pavojinga gelbėjimo operacija. Tiesa, potvynis, regis, vienija buvusias Jugoslavijos respublikas – Serbija ir Bosnija sulaukė pagalbos iš Makedonijos ir Juodkalnijos. Lėktuvus su gelbėjimo technika ir pirmąja pagalbą siunčia Rusija ir Turkija, taip pat keturiolika Europos Sąjungos šalių.

Reuters/Scanpix nuotr.

„Deja, potvynių rizika yra pavojingiausia klimato rizika Europoje, ir klimatui keičiantis, ji tik didėja. Todėl greta atstatymo darbų turime daugiau daryti mažindami potvynių riziką ir didindami bendruomenių ir valstybių atsparumą“, – tvirtina Europos Komisijos narė, atsakinga už humanitarinę pagalbą Katalina Georgieva.

Kroatijoje potvynių apimti plotai mažesni, ir ten vanduo ima slūgti, bet dar baiminamasi naujos Savos upės potvynio bangos, o keliolika tūkstančių žmonių tebėra evakuoti. Pylimai kai kuriose vietose jau leidžia vandenį, ir neaišku, ar nesugrius, kol vandens lygis labiau sumažės.

Patvino upės po liūčių ir Lenkijos pietryčiuose, bet kol kas nepasitvirtino būgštavimai, kad čia pasikartos katastrofiški ketverių metų senumo Vyslos potvyniai.

Potvynio banga ritasi į pietus Dunojumi. Rumunijoje upė užliejo kelis pakrantės miestelius ir sienos perėjimo punktus. Ūkininkai sako netekę didžiosios dalies pasėlių.

Gelbėjimo tarnybos atidžiai stebi Dunojaus lygį ir Bulgarijoje. Nors jis smarkiai pakilęs ir toliau auga, pareigūnai sako potvynių grėsmės kol kas nematantys.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...