captcha

Jūsų klausimas priimtas

Donecko respublikos vadovai paskelbė nepriklausomybę ir prašo Rusijos priimti ją į savo gretas

„Donecko liaudies respublikos“ (DLR) vadovybė paskelbė DLR suverenumą ir kreipėsi į Rusijos Federaciją, prašydama įtraukti ją į Rusijos sudėtį.
S. Maddalena/Sipa USA
S. Maddalena/Sipa USA

„Donecko liaudies respublikos“ (DLR) vadovybė paskelbė DLR suverenumą ir kreipėsi į Rusijos Federaciją, prašydama įtraukti ją į Rusijos sudėtį.

20.25 val. ES vadovas referendumą Ukrainoje laiko neteisėtu ir perspėja Rusiją

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Hermanas Van Rompuy pirmadienį pasmerkė ginčytiną separatistų surengtą referendumą Ukrainos rytuose ir pareiškė, kad Briuselis imsis „toli siekiančių“ veiksmų prieš Rusiją, jeigu šiai nepavyks deeskaluoti krizės.

20.24 val. JAV nepripažįsta neteisėto referendumo Ukrainoje

Jungtinės Valstijos pirmadienį pareiškė nepripažįstančios „neteisėto referendumo“, surengto savaitgalį Ukrainos rytuose, kur siekiama atsiskirti nuo Kijevo.

19.58 val. Rusija ragina Kijevą pradėti derybas su Donecku ir Luhansku

Rusija patvirtino būtinybę nedelsiant surengti plačią diskusiją dėl būsimos valstybinės sąrankos Ukrainoje, dalyvaujant visoms šalies politinėms jėgoms ir regionams.

19.17 val. „Donecko liaudies respublikos“ vadovybė su Luhansko kolegomis ketina aptarti susijungimo klausimą

Vadinamosios Donecko liaudies respublikos (DLR) vadovybė yra pasiruošusi deryboms dėl susijungimo su kolegomis iš Luhansko srities, kuri taip pat paskelbė apie regiono nepriklausomybę, pareiškė vienas DLR vadovų Denisas Pušilinas televizijos „Rossija 24“ tiesioginiame eteryje.

19.07 val. Luhanske per mitingą paskelbtas valstybinis regiono suverenumas

Ukrainos Luhansko sritis po gegužės 11 dieną įvykusio referendumo paskelbė esanti suvereni valstybė.

18.03 val. Vadinamosios Donecko respublikos vadovai paskelbė jos nepriklausomybę ir prašo Rusijos priimti ją į savo gretas

„Donecko liaudies respublikos“ (DLR) vadovybė paskelbė DLR suverenumą ir kreipėsi į Rusijos Federaciją, prašydama įtraukti ją į Rusijos sudėtį.

„Mes, Donecko liaudies respublikos liaudis, pagal 2014 metų gegužės 11 dieną įvykusio referendumo rezultatus ir remdamiesi DLR suverenumo deklaracija, skelbiame, kad nuo šiol Donecko liaudies respublika yra suvereni valstybė“, – pareiškė per spaudos konferenciją pirmadienį Denisas Pušilinas, vienas DLR vyriausybės pirmininkų.

D. Pušilinas, AFP/Scanpix nuotr.

17.51 val. J. C. Junckeris: Ukrainą nuo Europos Sąjungos skiria 10–15 metų

Kandidatas į Europos Komisijos vadovus Jeanas-Claude`as Junckeris pirmadienį perspėjo, kad dėl smurto ir politinės krizės Ukraina dar mažiausiai dešimt metų neprisijungs prie Europos Sąjungos (ES).

16.01 val. Mykolajive nugriaudėjo galingas sprogimas

Pirmadienį Ukrainos Mykolajivo mieste esančiame daugiabutyje nugriaudėjo sprogimas. Kaip skelbia news.pn, sprogimas labiausiai apgadino tris viršutinius devynaukščio aukštus. Liudininkų teigimu, sprogimo būta tokio didelio, kad jį išgirdo net už kelių kilometrų gyvenantys žmonės. Namo nuolaužos išsibarstė keliasdešimties metrų atstumu, sudaužė kelis automobilius.

Teigiama, kad po sprogimo atšokusi metalinė balkono konstrukcija lėkė 50 metrų ir nukrito ant Moskvičiaus, išdužo šalia esančio namo ir netoliese stovėjusių automobilių langai. Įvykio vietoje dirba milicijos pareigūnai, medikai ir gelbėtojai. Po sprogimo devintajame aukšte prasidėjo gaisras. Skelbiama, kad įvykio metu nukentėjo vaikas, jo gyvybei pavojus negresia.

Liudininkai matė, kaip gelbėtojai iš namo nešė žmones, tačiau ar jie žuvę, ar sužeisti, neaišku. Jie matė, kaip pagyvenusią moterį ir vaiką medikai išgabeno į ligoninę, teigiama, kad jų sužeidimai – nesunkūs. Žmonės, esantys prie namo, buvo štikti šoko. Viena moteris bandė patekti į vidų, tačiau gelbėtojai jai neleido.

Teigiama, kad sprogimą sukėlė dujų nuotėkis, tačiau į įvykio vietą atvykęs kandidatas į Ukrainos prezidentus Petro Porošenka, kaip tik pirmadienį besilankantis Mykolajive, įtarė, kad sprogimą įvykdė teroristai. Jo teigimu, įtarimų kelia tai, kad nėra dujų kvapo, be to, nuolaužos išsibarstė labai dideliu spinduliu.

15.16 val. Rusija žada nesikalbėti su Ukraina dėl dujų, kol nesumokėtos skolos

Maskva pirmadienį atmetė galimybę surengti naujas derybas su Ukraina dėl kainos, kurią ši moka už Rusijos gamtines dujas, kol Kijevas nėra padengęs esamų skolų.

15.13 val. Skelbia referendumo organizatoriai: už „Luhansko respublikos“ savarankiškumą pasisakė 96 proc. srities gyventojų.

Rytų Ukrainos Luhansko srityje prorusiškų separatistų sekmadienį surengtame referendume dėl regiono statuso už „Luhansko liaudies respublikos“ savarankiškumą pasisakė 96 proc. srities gyventojų, turinčių balsavimo teisę, paskelbė organizatoriai.

14.59 val. Luhansko sritis atsisakė rengti Ukrainos prezidento rinkimus

Gegužės 25 d. Ukrainos prezidento rinkimai „Luhansko liaudies respublikos“ teritorijoje neįvyks. Tai pirmadienį pareiškė „Pietryčių armijos“ spaudos centro vadovas Vasilijus Nikitinas, praneša „Interfax“.

14.48 val. Ukrainoje trečiadienį įvyks pirmoji apskritojo stalo diskusija

Ukrainoje trečiadienį įvyks šalies politinių jėgų ir visuomeninių grupių atstovų apskritojo stalo diskusija, pranešė Vokietijos vyriausybės atstovas spaudai, sveikindamas numatytą susitikimą kaip žingsnį krizės sušvelninimo link.

14.46 val. Antro referendumo dėl „Donecko respublikos“ statuso nebus, sako separatistų atstovas

„Donecko liaudies respublika“ nerengs referendumo antro etapo dėl tolesnio Donecko regiono likimo ir statuso, leidiniui „URA-Inform.Donbass“ sakė „respublikos“ rinkimų komisijos pirmininkas Romanas Liaginas.

14.27 val. Ukrainos Luhansko regionas gali surengti referendumą dėl prisijungimo prie Rusijos

Rytų Ukrainos Luhansko regionas gali surengti referendumą dėl prisijungimo prie Rusijos, pirmadienį pranešė Rusijos valstybinė naujienų agentūra RIA, remdamasi prorusiškų Luhansko separatistų atstovu.

14.19 val. Buvęs Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius pareikalavo Ukrainos valdžios išvesti kariuomenę iš Donecko, Luhansko, Odesos ir kitų sričių.

Viktoro Janukovyčiaus pareiškimą Rusijos agentūra „ITAR-TASS“ pateikia be nuorodos, kada ir kam jis taip sakė, rašo lb.ua.

V. Janukovyčiaus teigimu, kruvina chunta jau išžudė Ukrainoje daugiau nei 300 taikių gyventojų.

„Dabar galiu pripažinti savo padarytas strategines klaidas, bet, mano giliu įsitikinimu, niekada nė viena valdžia, jokia karjera ar finansinė sėkmė nėra verta žmogaus gyvybės, – pabrėžė V. Janukovyčius. – O kruvina chunta jau pražudė daugiau nei 300 taikių piliečių. Iki šiol nežinoma, kiek iš tiesų žuvo vaikų, kuriuos neteisėtai mobilizavo. Juos būtina nedelsiant sustabdyti. Raginu jus – sustokite. Visas pasaulis pamatė, kiek žmonių atėjo į referendumą. Galite ignoruoti jo rezultatus, bet nei jūs, nei Europa, nei kitos valstybės negali nepripažinti, kad nėra jokių teroristų, jūs kovojate prieš savo tautą.“

13.33 val. Rusija: gerbiame Ukrainos referendumuose pareikštą valią

Rusija atidžiai stebėjo pasirengimą referendumams dėl savivaldos Ukrainos rytinėse Donecko bei Luhansko srityse ir gerbia juose pareikštą gyventojų valią, kuri turi būti įgyvendinta taikiomis priemonėmis, sako Kremlius.

Prorusiški sukilėliai paskelbė, kad sekmadienį Luhansko ir Donecko regionuose jų organizuotuose referendumuose triuškinama dauguma balsavusių rinkėjų pasisakė už nepriklausomybę nuo Kijevo.

Ukrainos laikinasis prezidentas Oleksandras Turčynovas šį balsavimą pirmadienį pavadino „propagandos farsu be jokio teisinio pamato“, kuriuo siekiama paslėpti rimtus nusikaltimus.

V. Putino atstovas D. Peskovas, AFP/Scanpix nuotr.

„Maskvoje su pagarba žiūrima į Donecko ir Luhansko sričių gyventojų valios pareiškimą, remiantis tuo, kad referendumų rezultatų praktinis įgyvendinimas vyks civilizuotai, be jokių prievartos recidyvų, per dialogą tarp Kijevo, Donecko ir Luhansko atstovų“, – rašoma Rusijos prezidento spaudos tarnybos išplatintame pareiškime.

„Tokio dialogo organizavimo interesais yra sveikintinos bet kokios tarpininkavimo pastangos, įskaitant ESBO (Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos)“, – pažymima jame.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, kuris praėjusią savaitę atsiribojo nuo šių balsavimų paragindamas separatistus juos atidėti, dar nekomentavo referendumų, kurie vyko regione tęsiantis kovoms, stumiančioms Ukrainą galimo pilietinio karo link.

Tačiau Kremlius akcentavo „didelį gyventojų aktyvumą nepaisant mėginimų sužlugdyti balsavimą“.

„Smerkiame jėgos panaudojimo atvejus, įskaitant sunkiosios ginkluotės panaudojimą prieš taikius gyventojus, pareikalavusį žmonių aukų“, – teigiama Kremliaus pareiškime.

Kai kurie prorusiški rinkėjai sekmadienio balsavimą dėl savarankiškumo vertina kaip žingsnį sąjungos su Rusija link. Maskva neigia, kad turi kokių nors ambicijų absorbuoti daugiausia rusakalbių gyvenamą pramoninę Rytų Ukrainą į Rusijos Federaciją, po kovo mėnesį įvykdytos Krymo aneksijos.

Kremliaus pareiškime nepateikiama jokių detalių dėl to, kaip jis planuoja veikti dėl minimų referendumų rezultatų.

11.45 val. Kremlius kaltina Vakarus dėl smurto Ukrainoje

Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas pirmadienį atmetė Vakarų kaltinimus Rusijai dėl Ukrainos krizės ir sakė, kad Vašingtonas ir Briuselis nepakankamai stengiasi užkirsti kelią smurtui šioje šalyje.

Interviu laikraščiui „Kommersant“, kuris jį išspausdino pirmadienį, Dmitrijus Peskovas JAV ir Europos Sąjungos (ES) kaltinimus, kad Rusija kursto neramumus Rytų Ukrainoje, pavadino „visiška nesąmone“.

Balsavimo apylinkė per referendumą Slovjanske, AFP/Scanpix nuotr.

„Kodėl Vakarai negalėtų užkirsti kelio šarvuočių naudojimui Slovjanske ir Kramatorske, ir išvengti šaudymo į taikius žmones? Jie nepasinaudojo savo įtaka ir su niekuo (dėl to) nesusiduria, bet Rusija lieka kalta“, – sakė jis.

„Jiems nerūpi, kaip įgyvendinami susitarimai, ar vykdomas dialogas, ar šaudymas buvo sustabdytas. (...) Svarbiausia jiems yra surengti rinkimus ir nutraukti teisinį klausimą dėl perversmo, kurį jie organizavo, teisėtumo“, – tvirtino D. Peskovas.

Ukraina rengiasi pirmalaikiams prezidento rinkimams gegužės 25 dieną, nes protestai vasario mėnesį nuvertė promaskvietišką prezidentą Viktorą Janukovyčių.

D. Peskovas sakė, kad V. Putinas paskelbs viešą komentarą dėl sekmadienį Rytų Ukrainoje sukilėlių surengtų referendumų, kai tik paaiškės jų galutiniai rezultatai. Promaskvietiški sukilėliai rytiniuose Luhansko ir Donecko regionuose „referendumus“ surengė nepaisydami V. Putino netikėto praėjusios savaitės prašymo juos atidėti.

D. Peskovas nurodė, kad V.Putinas ne prašė, o tik „rekomendavo“ sukilėliams atidėti balsavimus, ir sakė, kad jie iš esmės dėl susidariusios situacijos buvo priversti surengti referendumus.

„Net atsižvelgiant į Rusijos prezidento autoritetą buvo sunku jo (prašymo) paisyti“, – sakė D. Peskovas.

11.05 val. L. Linkevičius: Rytų Ukrainoje vyksta Rusijos remiamas maištas

Rytų Ukrainoje vyksta Rusijos remiamas maištas, pirmadienį pareiškė Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, atvykęs į Europos Sąjungos (ES) susitikimą Briuselyje.

„Nematome pozityvių veiksmų ir nematome pastangų, ypač iš Rusijos, deeskaluoti situaciją. Susiduriame su Rusijos remiamu maištu, kuris tęsiasi“, – žurnalistams sakė L. Linkevičius.

Pasak ministro, ES, veiksmus koordinuodama su Jungtinėmis Valstijomis, Maskvai turi pasiųsti aiškų signalą. Žurnalistų paklaustas, ar Rusijai sužlugdžius gegužės 25 dieną planuojamus prezidento rinkimus, ES gali įvesti ekonomines sankcijas, L. Linkevičius atsakė, kad „tai nėra atmetama“.

ES ministrai pirmadienį gali išplėsti sąrašą asmenų, kuriems bus taikomos sankcijos dėl krizės Ukrainoje.

Separatistas plėšo laikinojo prezidento O. Turčynovo portretą užimtame Lugansko administracijos pastate, AFP/Scanpix nuotr.

Vakarai paskelbė nepripažįstantys sekmadienį vykusių vadinamųjų „referendumų“ Rytų Ukrainoje dėl nepriklausomybės. Ukrainos valdžia teigia, kad už balsavimų slypi Kremliaus ranka. Nepriklausomi šaltiniai pranešė negalintys patvirtinti prorusiškų aktyvistų teiginių, esą už Donecko srities nepriklausomybę balsavo 89 proc. rinkėjų.

Ketvirtadienį JAV viešosios nuomonės tyrimo instituto „Pew Research Centre“ paskelbti apklausos rezultatai rodė, jog 70 proc. ukrainiečių rytiniame regione norėtų likti vieningoje šalyje, o atsiskyrimui pritaria tik 18 procentų.

Kita vertus, anot šios apklausos, rytuose vos 24 proc. gyventojų pasitiki centrine vyriausybe Kijeve.

11.01 val. Prie Ukrainos Slovjansko miesto girdisi sprogimai ir šūviai

Prie Rytų Ukrainos Slovjansko miesto, iš kurio Kijevas stengiasi išstumti promaskvietiškus sukilėlius, pirmadienį girdėjosi keli sprogimai ir šaudymas, iš įvykio vietos pranešė AFP reporteris.

Mūšis kilo netoli Slovjansko esančiame kaime, miesto apsiausties „fronto linijoje“, sakė sukilėlių atstovė. Kijevas prie Slovjansko, kuriame gyvena mažiausiai 110 tūkst. žmonių, vykdo „antiteroristinę“ operaciją.

Sukilėliai kone kasdien puola miesto televizijos bokštą, išprovokuodami trumpus susišaudymas su miestą apsupusia armija.

Ukrainos vidaus reikalų ministras Arsenas Avakovas savo oficialiame „Facebook“ puslapyje parašė, kad sukilėliai „vėl pradėjo šaudyti į televizijos bokštą Slovjanske“.

Jis pranešė, kad separatistai, kurie pasirodė esantys gerai ginkluoti ir gerai parengti, paleido į bokštą 14 minosvaidžio sviedinių, o armija atsakė šūviais.

Kariškiai nuostolių nepatyrė, nurodė ministras. Apie sukilėlių nuostolius taip pat nepranešama.

10.30 val. O. Turčynovas: Ukrainos sukilėlių balsavimas yra „farsas be teisinio pamato“

Ukrainos laikinasis prezidentas sukilėlių surengtą „referendumą“ dviejuose rytiniuose regionuose pirmadienį pavadino „propagandos farsu be jokio teisinio pamato“, kuriuo siekiama paslėpti rimtus nusikaltimus.

„Šis farsas, kurį teroristai separatistai vadina referendumu, yra niekas kitas, tik propaganda (siekiant) nuslėpti nužudymus, pagrobimus, smurtą ir kitus rimtus nusikaltimus“, – Ukrainos parlamentui sakė Oleksandras Turčynovas.

O. Turčynovas, Sipa USA/Scanpix nuotr.

Vienintelis sekmadienio referendumų „teisinis efektas“ bus patraukimas atsakomybėn tų, kurie juos surengė, sakė laikinasis prezidentas.

Tačiau jis pakartojo savo troškimą „tęsti dialogą su tais Rytų Ukrainoje, kurių rankos nėra suteptos krauju ir kurie yra pasirengę ginti savo tikslus teisėtu būdu“.

Prorusiški sukilėliai dviejuose Rytų Ukrainos regionuose – Luhansko ir Donecko – sekmadienį surengė referendumus dėl nepriklausomybės, kuriuos Vakarai vadino farsu ir kurie kelia nuogąstavimų, kad dabar šalis gali priartėti prie pilietinio karo.

Sukilėliai Donecke rezultatus paskelbė kelios valandos po balsavimo pabaigos, nurodydami, kad beveik 90 proc. žmonių balsavo už nepriklausomybę ir kad rinkėjų aktyvumas buvo 75 procentai.

Luhansko srityje, promaskvietiškų separatistų teigimu, už regiono federalizaciją pasisakė beveik 96 proc. rinkėjų, o rinkėjų aktyvumas sudarė 81 procentą.

09.16 val. Galutiniai Donecko „referendumo“ rezultatai bus paskelbti dar negreitai

Ukrainos separatistų savavališkai paskelbtos „Donecko liaudies respublikos“ Centrinės rinkimų komisijos vadovas Romanas Liaginas abejoja, ar komisijai artimiausiu metu pavyks parengti oficialų sekmadienį regione vykusio referendumo rezultatų protokolą.

R. Liaginas siūlo orientuotis į anksčiau jo paskelbtus pirminius balsavimo rezultatus, remiantis kuriais, už Donecko srities savarankiškumą pasisakė 89,7 proc. balsavusiųjų.

„Mes planavome iki 15 val. vietos laiku parengti referendumo rezultatų protokolą, pasirašytą visų Centrinės rinkimų komisijos narių, tačiau dėl įtemptos situacijos Donecko srityje artimiausiu metu to veikiausiai nepavyks padaryti“, – sakė R. Liaginas pirmadienį telefonu agentūrai „Interfax“.

„Dėl šios priežasties mes sąmoningai paskelbėme pirminius balsavimo rezultatus, į kuriuos ir orientuosimės: 89,7 proc. – už Donecko srities savarankiškumą, 10,19 proc. – prieš, 0,74 proc. balsalapių sugadinti“, – aiškino R. Liaginas.

Jis nenurodė, per kiek laiko gali būti parengtas oficialus referendumo protokolas.

„Biuletenių pristatymas iš balsavimo vietų gali užtrukti savaitę, tačiau tikslių terminų negaliu nurodyti“, – sakė jis.

08.56 val. V. Putino nuomonė apie Ukrainos referendumus neaiški

Rusijos prezidento spaudos tarnybos sekretorius Dmitrijus Peskovas „Komersant“ laikraščiui tvirtino, kad Vladimiras Putinas savo nuomonę apie Donecko ir Luhansko referendumų rezultatus pareikš vėliau.

Anot D. Peskovo, kalbėti apie Rusijos prezidento reakciją kol kas dar anksti. Laikraščio korespondento paklaustas, ar V. Putino pozicijai turės įtakos jo prašymas, kad Ukrainos separatistai atidėtų apsisprendimą dėl rytinių šalies regionų nepriklausomybės, prezidento atstovas patikslino – „ne prašė, o rekomendavo“.

„Paisyti rekomendacijos buvo sunku, net ir atsižvelgus į Rusijos Federacijos prezidento prestižą. Turint galvoje realiai vykstančius kovinius veiksmus, vietos gyventojai turėjo elgtis pagal savo planus ir esamą situaciją“, – aiškino D. Peskovas.

JAV ir Europos Sąjunga (ES) jau anksčiau pareiškė nepripažinsiančios separatistinių Ukrainos referendumų rezultatų ir pagrasino imtis naujų sankcijų prieš Maskvą, jei ši ir toliau reikš paramą Donecko bei Luhansko sukilėliams, ir nepalaikys išankstinių gegužės 25 dienos prezidento rinkimų. D. Peskovas tokią Vakarų poziciją pavadino „visiškai kvaila“.

„Kodėl Vakarai negalėjo užkirsti kelio šarvuočių naudojimui Slovjanske ir Kramatorse? Jie nenaudoja savo įtakos, tačiau dėl visko kaltina Rusiją“, – pabrėžė Kremliaus atstovas.

08.10 val. ES nepripažins Ukrainos referendumų rezultatų

Europos Sąjungos (ES) diplomatinė tarnyba pranešė, jog Bendrija nepripažins separatistinių Donecko ir Luhansko regiono referendumų rezultatų, skelbia „Reuters“.

„Taip vadinamieji referendumai Donecko ir Luhansko regionuose buvo neteisėti ir mes nepripažinsime jų rezultatų. Referendumus organizavę asmenys tam neturėjo jokios teisės“, – „Reuters“ pranešė ES vyriausiosios užsienio reikalų įgaliotinės Catherine Ashton atstovė.

Anot ES diplomatinės tarnybos pranešimo, referendumai kertasi su Ženevoje pasiekto keturšalio susitarimo tarp JAV, ES, Ukrainos ir Rusijos nutarimais, o regionų vaidmuo šalyje turėtų būti sprendžiamas Kijevo vyriausybės vedamu nacionaliniu dialogu ir konstitucine reforma.

Ukrainos vyriausybė praėjusią savaitę skelbė apie pasirengimą sėsti prie derybų stalo su rytinių regionų pareigūnais, o ne su „ginkluotais teroristais“, skaldančiais šalį.

07.49 val. Sukilėliai skelbia, kad Donecko srityje už savivaldą per referendumą pasisakė 89 proc. rinkėjų

Anot sukilėlių rinkimų komisijos, iš viso 89 proc. rinkėjų pasisakė už Donecko srities, vieno iš dviejų regionų, kurių teritorijose buvo rengiami „referendumai“ savivaldą, o prieš nepriklausomybę balsavo 10 proc. gyventojų.

Savavališkai susikūrusios „rinkimų komisijos“ vadovas Romanas Liaginas srities centriniame Donecko mieste sakė, kad rinkėjų aktyvumas buvo 75 procentai.

„Tai gali būti laikoma galutiniais rezultatais“, – pažymėjo jis per spaudos konferenciją, surengtą praėjus mažiau nei dviem valandoms po balsavimo pabaigos.

Kol kas nepranešama apie balsavimo rezultatus iš Luhansko —kitos srities, kurioje vyko panašus referendumas.

Tačiau, kaip spėjama, čia balsavimo rezultatai arba bus panašūs į Donecko, ar net pranoks juos.

Abiejuose regionuose gyvena 7 mln. žmonių; visoje Ukrainoje yra 46 mln. gyventojų.

Kijevas šį balsavimą pavadino „kriminaliniu farsu“, neturinčiu teisinės galios. Pasak jo, šį referendumą „įkvėpė, organizavo ir finansavo Kremlius“.

Vakarai taip pat atmetė referendumą dėl apsisprendimo, būgštaudami, kad šie ginčijami balsavimai gali paspartinti buvusios sovietinės respublikos subyrėjimą ir išprovokuoti pilietinį karą Europos rytiniame pakraštyje.

Švedijos užsienio reikalų ministras Carlas Bildtas savo oficialioje „Twitter“ paskyroje rašė: „Duomenys iš suklastotų referendumų Rytų Ukrainoje veikiausiai bus suklastoti. Jokių galimybių sužinoti bent jau aktyvumą“.

Nepriklausomi šaltiniai balsavimo rezultatų negali patvirtinti. Sukilėliai neleido užsienio žiniasklaidai stebėti balsų skaičiavimo proceso. Pats balsavimas taip pat vyko nedalyvaujant nešališkiems stebėtojams, rinkėjų sąrašai buvo nepilni, o nesistemiška registracijos sudarė sąlygas balsuoti ne vieną kartą.

Prieš balsavimo duomenų paskelbimą Donecko sukilėlių lyderis Denisas Pušilinas davė interviu naujienų agentūrai AFP, kuriame išdidžiai tvirtino, kad plebiscito rezultatai „sukurs pirmąją liaudies vyriausybę“.

„Už tai mes kovojome – kad dauguma spręstų regiono likimą, ir mes pasiekėme šį tikslą“, – sakė jis.

Referendumai vyko tvyrant įtampai Rytų Ukrainoje, kur armija tęsia puolimą prieš promaskvietiškus sukilėlius.

Kai kuriuose miestuose buvo pavienių smurto atvejų. Laisvai samdomas fotografas, kuris dirba AFP, matė, kaip ginkluotas vyras iš Kijevo šalininkų grupės šaudė į prorusiškų aktyvistų minią Krasnoarmijsko mieste, sunkiai sužeisdamas mažiausiai du žmones.

Susišaudymas anksti ryte taip pat įvyko Slovjansko pakraščiuose, kur sukilėliai bandė atsiimti televizijos bokštą.

Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga (ES) mato Rusijos prezidento Vladimiro Putino ranką neramumuose, kurie Rytų Ukrainoje vyksta nuo balandžio pradžios. Jos mano, kad jis siekia pakartoti scenarijų, kuris baigėsi Krymo aneksija kovo mėnesį.

V. Putinas trečiadienį paragino atidėti balsavimus dėl nepriklausomybės, bet Vakarų įtarimų tai neišsklaidė.

Klausimai dėl balsavimo teisėtumo ar geopolitinių pasekmių, regis, nerūpėjo tiems, kas sekmadienį laukė eilėse, kol galės atiduoti savo balsą.

35 metų gėlininkė Tatjana, kuri balsavo regiono centre Donecke, AFP sakė: „Jei būsime nepriklausomi, iš pradžių bus sunku, bet bus geriau, nei būti su fašistais“.

„Fašistais“ separatistai ir Rusijos valstybinė žiniasklaida vadina Vakarų remiamą Ukrainos vyriausybę.

Nuotaikos prieš Kijevą buvo stiprios po įnirtingo susišaudymo tarp armijos ir sukilėlių, per kurį penktadienį žuvo iki 21 žmogaus.

Drauge su kruvinais susirėmimais ir gaisru Odesoje, kuris prieš savaitę pareikalavo 42 žmonių gyvybių, tai paskatino daugelį dar dvejojusių rusakalbių ukrainiečių apsispręsti balsuoti prieš vyriausybę.

Tačiau kiti griežtai nepritarė sukilėliams ir referendumams.

Ketvirtadienį JAV viešosios nuomonės tyrimo instituto „Pew Research Centre“ paskelbti apklausos rezultatai rodė, jog 70 proc. ukrainiečių rytiniame regione norėtų likti vieningoje šalyje, o atsiskyrimui pritaria tik 18 procentų.

Kita vertus, anot šios apklausos, rytuose vos 24 proc. gyventojų pasitiki centrine vyriausybe Kijeve.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
Šaltinis www.15min.lt Šaltinis www.delfi.lt Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Situacija Ukrainoje

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close