captcha

Jūsų klausimas priimtas

Trys scenarijai, ką Ukrainai daryti su Donecko apskritimi

Diversinė Rusijos invazija paaštrino padėtį keliose Ukrainos srityse. Pačiais didžiausiais Maskvos režimo inspiruoto separatizmo židiniais tapo Luhansko ir Donecko sritys. Ką daryti su Donbasu, svarstoma naujienų portale news.liga.net.
AFP/Scanpix nuotr
AFP/Scanpix nuotr

Diversinė Rusijos invazija paaštrino padėtį keliose Ukrainos srityse. Pačiais didžiausiais Maskvos režimo inspiruoto separatizmo židiniais tapo Luhansko ir Donecko sritys. Ką daryti su Donbasu, svarstoma naujienų portale news.liga.net.

Jėgos operacija

Luhansko ir Donecko srityse ginkluoti kovotojai daugumoje miestų atsisako sudėti ginklus. Nenorėdami ieškoti kompromisų, kovotojai jau pražudė žmonių. Bet kurioje pasaulio šalyje po tokių veiksmų neišvengiama jėgos operacijos.

„Smogikai toliau terorizuoja vietos gyventojus. Mes ne kartą sulaikėme diversantus iš Rusijos. Ukrainos saugumo tarnyba (UST) turi tiesioginių įrodymų, kad Rusijos Federacija prisideda prie provokacijų Ukrainos rytuose. Visi duomenys perduoti mūsų tarptautiniams partneriams“, – teigė UST artimas šaltinis.

Gegužės 2 dieną prie Slovjansko iš zenitinių raketų komplekso numušus du Ukrainos karinius sraigtasparnius ir į specialiąsias pajėgas snaiperiams paleidus ugnį, atsirado papildomų įrodymų: kovinį separatistų branduolį sudaro profesionalūs diversantai ir samdomi asmenys.

Ukrainos pajėgos kiek įmanoma atsargiau stumia smogikus iš užgrobtų teritorijų. Valdžia iki paskutinės minutės vylėsi, kad su smogikais pavyks susitarti taikiai. Šiuo tikslu parlamente buvo įregistruotas įstatymo projektas dėl amnestijos. Tačiau padėtį apsunkina Rusijos režimo specialiųjų tarnybų provokacijos ir nuo Ukrainos sienų neatsitraukiančios Rusijos armijos įsiveržimo grėsmė.

Tačiau norint įsiveržti, diversinių Rusijos pastangų nepakanka – tam reikalingi armijos daliniai, kurių įvedimui turi būti svari priežastis. Pavyzdžiui, masinės žūtys.

„Palaikyti teroristus karinėmis pajėgoms ir politiniais pareiškimais, grasinant įsiveržti į šalį – tai kažkas visiškai nauja tarptautiniuose santykiuose. Ir Rusija dabar demonstruoja šią praktinę patirtį, išrikiuodama savo pajėgas ir reikalaudama nutraukti antiteroristinę operaciją, kurią Ukrainos valdžia vykdo savo teritorijoje“, – sakė Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretoriaus pavaduotoja Viktorija Siumar.

„Jeigu Ukraina nenori prarasti Donbaso ir kitų rytinių sričių, ji turi ryžtis realiai antiteroristinei operacijai, įtraukiant Nacionalinę gvardiją ir savigynos pajėgas. Atskirais atvejais būtų galima pasitelkti ir Ukrainos ginkluotąsias pajėgas“, – sakė karo reikalų ekspertas Valentinas Badrakas.

Jis pabrėžė, kad kuo ryžtingiau specialiosios pajėgos reaguos šalies Rytuose, tuo didesnė tikimybė, kad Vladimiras Putinas atsisakys ketinimų veržtis į Ukrainą.

„Silpnumas ir delsimas Maskvai yra parankus“, – sakė jis.

Atsakydamas į klausimą, kiek atsilaikytų Ukraina, jei prasidėtų tiesioginis ginkluotas susidūrimas su Rusija, V. Badrakas atsakė: „Kyla klausimas, ar mes galėtume pasipriešinti. Jeigu atsakysime, tai galėsime laikytis tiek, kiek reikės. Karas sausumoje – tai realistiškas scenarijus. Tačiau viskas priklauso nuo to, kaip elgsis vadai ir karinė – politinė vadovybė, kuri faktiškai vilkino antiteroristinę operaciją Donbase“.

Antrasis kelias: skyrybos

Pagal antrąjį scenarijų Donbasas galėtų taikiai atsiskirti nuo Ukrainos. Teoriškai Kijevas Aukščiausioje Radoje gali rasti politiškai priimtiną variantą ir leisti dviem regionams surengti sąžiningus referendumus su tarptautiniais stebėtojais. Svarbiausias klausimas: ar Luhanskui ir Doneckui likti Ukrainos sudėtyje, ar ją palikti ir įkurti atskirą respubliką. Vienintelis keblumas – šį sąžiningą referendumą separatistai gali triukšmingai pralaimėti, nes dauguma Ukrainos piliečių Donbase nepritaria šalies suskaldymui.

Kalbėdamas apie tai, ar įmanomos taikios Ukrainos ir Donbaso „skyrybos“, Euroatlantinės partnerystės instituto mokslo direktorius Aleksandras Suško pabrėžė, kad pasaulyje yra panašių pavyzdžių.

„Pavyzdžiu gali būti Čekija ir Slovakija. Tačiau tam būtinos civilizuotos prielaidos ir atitinkamas elgesys. Pas mus viskas panašiau į Jugoslaviją“, – teigė jis.

Be to, įmanomas ir Abchazijos variantas, pagal kurį Donbasas galėtų atsiskirti ir įkurti atskirą respubliką.

„Tokiu atveju pasaulio žemėlapyje atsirastų eilinė nepripažinta respublika su žlugusia ekonomika“, – sakė A. Suško.

Jis įsitikinęs, kad vienintelis būdas išvengti šalies subyrėjimo – visos Ukrainos mastu surengti referendumą su griežta klausimo formuluote: „Jūs – Ukraina ar ne?“.

A. Suško mano, kad Maskvos režimo tikslas yra užsitęsusi ir varginanti priešprieša Ukrainoje. „Siekiama ne atplėšti Donbasą. Jis V. Putinui nereikalingas. Donbaso jam reikia kaip instrumento, kuriuo apskritai būtų didinama įtampa Ukrainoje“, – įsitikinęs A. Suško.

Taigi taikios skyrybos smogikų ir diversantų viršūnių nedomina. Referendumas, Rusijos valdžios supratimu, turėtų vykti kaip Kryme – turint iš anksto parengtą rezultatą ir kontroliuojant ginkluotiems diversantams bei kovotojams.

Tikimybė, kad toks scenarijus išsipildytų, yra maža. Vienintelė populiari idėja Donbase – federalizacija, tačiau per visuotinį Ukrainos referendumą ir ji nesulauktų palaikymo.

Dialogas Ukrainos sudėtyje

Pats palankiausias scenarijus būtų abipusės nuolaidos. Valdžia įvykdytų gyventojų, bet ne teroristų, reikalavimus. Jeigu separatistai sudėtų ginklus, visiems, nežudžiusiems žmonių, būtų garantuota amnestija. Iš esmės Kijevas yra pasirengęs surengti regioninius ir visuotinius referendumus visais probleminiais klausimais – tiek dėl įgaliojimų praplėtimo, tiek dėl decentralizacijos. Tačiau ginkluoti smogikai trokšta daugiau.

Svarbi detalė: anot sociologinių apklausų, vykusių Donbase šiomis kritinėmis savaitėmis, piliečiai palaiko idėją praplėsti vietos valdžios įgaliojimus, kad būtų galima kontroliuoti regiono procesus nesižvalgant į Kijevą. Tačiau dauguma abiejų sričių gyventojų smerkia separatizmą ir ginkluotą valdžios organų užgrobimą.

Atmesti taikaus varianto daugumoje Donbaso miestų vis dar nereikėtų, tvirtina ekspertai. Tačiau nuolatinės Rusijos provokacijos su žmonių žūtimis Donbase gali nutraukti taikų dialogą su šiuo regionu ir priversti Ukrainos valdžią imtis jėgos ne tik Slovjanske. Akivaizdu, kad Ukrainai pats palankiausias scenarijus neatitinka tų interesų, kuriuos puoselėja V. Putino režimas Maskvoje, siekiantis kuo labiau destabilizuoti padėtį šalies rytuose.

Tačiau bet kokių centrinės valdžios – tiek politinių, tiek jėgos – žingsnių nepakaks. Padėti nuraminti ginkluotus separatistus turi pats Donbasas. Kaip tai padaryti, kai vietos milicija yra parsidavusi, o Kijevas nuolat vėluoja, parodė Odesos gyventojai, kuriems atsibodo kęsti „tituškų“ ir prorusiškų smogikų prievartą. Odesos tragedija rodo, kad delsimas ir neryžtingumas tik padidina aukų skaičių ir sustiprina Maskvos režimo scenaristų parengtų provokacijų išradingumą.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Situacija Ukrainoje

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...