captcha

Jūsų klausimas priimtas

Praėjus 10 metų po įstojimo į ES dešimt senų naujokių skaičiuoja pasiekimus

Šiemet gegužės 1 dieną Lietuva ir dar devynios valstybės mini narystės Europos Sąjungoje dešimtmetį. Lygiai prieš dešimt metų Europos Sąjunga (ES) patyrė didžiausią ir staigiausią ekspansiją per savo neilgą istoriją. Prie bloko prisijungė septynios buvusio Rytų bloko šalys (Lenkija, Lietuva, Latvija, Estija, Čekija, Slovakija, Vengrija), dvi Viduržemio jūros salos (Malta ir Kipras) ir iš subyrėjusios Jugoslavijos atskilusi valstybė, Slovėnija.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Šiemet gegužės 1 dieną Lietuva ir dar devynios valstybės mini narystės Europos Sąjungoje dešimtmetį. Lygiai prieš dešimt metų Europos Sąjunga (ES) patyrė didžiausią ir staigiausią ekspansiją per savo neilgą istoriją. Prie bloko prisijungė septynios buvusio Rytų bloko šalys (Lenkija, Lietuva, Latvija, Estija, Čekija, Slovakija, Vengrija), dvi Viduržemio jūros salos (Malta ir Kipras) ir iš subyrėjusios Jugoslavijos atskilusi valstybė, Slovėnija.

ES gyventojų skaičius pernakt padidėjo beveik 75 mln., arba penktadaliu, jos plotas išsiplėtė 740 tūkst. kvadratinių kilometrų arba 18 proc.

Bloko BVP dėl naujų narių padidėjo 8,9 proc., tačiau tiek pat nukrito vidutiniškai vienam gyventojui tenkanti BVP dalis.

ES tapo ir įvairesnė – prie 11 oficialių sąjungos kalbų prisidėjo dar 10.

Per dešitmetį visos naujokės daugiau ar mažiau sėkmingai integravosi į sąjungą. Šešios iš jų priėmė bendrąją valiutą, eurą. Pirmoji tai padarė Slovėnija, po to Kipras ir Malta, o vėliau prie euro zonos prisijungė Slovakija, Estija ir Latvija. Visos, išskyrus Kiprą, yra Šengeno zonos dalis.

„Nors šis padidėjimas prieš jam įvykstant buvo daug kritikuotas – tebėra ir dabar – aš manau, kad žvelgiant iš istorinės perspektyvos, jis buvo būtinas, nes dauguma šių šalių dėl Šaltojo karo nedalyvavo statant Europą ir šis procesas negalėjo tęstis be jų“, – „Euronews“ sakė Belgijos Luveno katalikiškojo universiteto politologas Philippe'as Perchocas.

„Panašu, kad žvelgiant į ekonomiką, kai kurios iš šių šalių padarė neįtikėtiną pažangą. Pavyzdžiui, 2012-aisiais Čekijos BVP vienam gyventojui buvo didesnis nei Portugalijos. Tą patį galima pasakyti apie daugelį kitų naujųjų narių.“

Jis teisus. „Eurostat“ duomenimis, 2004-2012 metais visų naujųjų ES narių, išskyrus Slovėnijos, BVP vienam gyventojui (matuojant pagal perkamąją galą) ženkliai augo, lyginant su ES vidurkiu.

Didžiausią šuolį per dešimt metų atliko Lietuva. 2004-aisiais Lietuvos BVP vienam gyventojui sudarė 52 proc. Europos vidurkio. 2012-aisiais – 72 proc. Ženklią pažangą padarė ir Slovakija (nuo 57 iki 76 proc.), Latvija (nuo 47 iki 64 proc.), Lenkija (nuo 51 iki 76 proc.) ir Estija (nuo 58 proc. iki 71 proc.).
Wikipedia nuotr./Europos Sąjungos ekspansija 2004-ųjų gegužės 1 dieną
Wikipedia nuotr./Europos Sąjungos ekspansija 2004-ųjų gegužės 1 dieną

Kitų šalių BVP Europos Sąjungos vidurkį vijosi lėčiau, bet jos ir pradėjo geresnėse pozicijose. Čekijos rodiklis 2004-aisiais siekė 78 proc., o 2012-aisiais – 81 proc. Kipro – atitinkamai 91 ir 92 proc., Vengrijos – 63 ir 67 proc., Maltos – 80 ir 86 proc.

Tik Slovėnija neaplenkė ES vidurkio augimo – 2004-aisiais jos BVP vienam gyventojui sudarė 87 proc. Europos vidurkio, o 2012-aisiais 84 proc.

Pasak Ph. Perchoco, ES narystės privalumai – ne tik ekonominiai. „ES išsiplėtimas taip pat padėjo stabilizuoti šią žemyno dalį. Vis dar prisimename, kas nutiko Balkanuose, arba matome, kas vyksta Ukrainoje. Tas pats (kaip Balkanuose) galėjo nutikti ir Vengrijoje, kai šitiek vengrų mažumų gyvena kaimyninėse valstybėse, bet nenutiko.“

„Taip pat matome šiose šalyse ryškėjant naujo tipo lyderes, – priduria politologas. – Pavyzdžiui, Lenkija, kuri atliko labai aktyvų vaidmenį įvykių Ukrainoje metu.“

38 mln. gyventojų turinti Lenkija buvo didžiausia iš naujųjų ES narių ir laikoma 2004-ųjų ekspansijos sėkmės istorija. Lenkai sudarė daugiau nei pusę naujųjų ES piliečių, o šiuo metu tai šešta didžiausia bloko ekonomika.

„Tai buvo dešimt sunkių metų, bet šiandien galime užtikrintai tvirtinti, kad Lenkijai tai buvo dešimt gerų metų, – savaitė prieš įstojimo į ES jubiliejų sakė Lenkijos prezidentas Donaldas Tuskas. – Už kelių dešimtmečių 2004-ųjų gegužės 1-oji bus laikoma viena geriausių ir svarbiausių datų mūsų šalies istorijoje.“

Apie „naujųjų“ ES narių integracijos sėkmę liudija ir tai, kad keičiasi žodynas, kuriuo kalbama apie Europą. „Apie kontinentą buvome įpratę galvoti per rytų-vakarų skirtį, – sako Ph.Perchocas. – Bet šiandien matome atsirandant naują, šiaurės-pietų takoskyrą.“

„Tad matyti, kad praėjus 10 metų po 2004-ųjų ES padidėjimo, atsirado nauja Europos dinamika. Nebegalime mąstyti apie „senas nares“ ir „naujas nares“, turime remtis naujomis gairėmis.“

Po 2004-ųjų ekspansijos ES pristabdė plėtrą. Vėliau prie bloko prisijungė dar trys šalys – Rumunija, Bulgarija ir Kroatija – bet šiuo metu manoma, kad bent iki dešimtmečio galo 28 valstybių sąjungos sienos nesiplės. Įsoti į ES tikisi visos vakarų Balkanų šalys, o pirmosios eilėje stovi Juodkalnija ir Serbija. Turkija narystės derybas pradėjo 2005-aisiais, tačiau jų baigtis labai neaiški.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close