captcha

Jūsų klausimas priimtas

Jonas Paulius II: mylimas popiežius, kuriam abejingi reformų šalininkai

Popiežius Jonas Paulius II, kuris sekmadienį drauge su Jonu XXIII bus paskelbtas šventuoju, buvo įkvepianti figūra, padėjusi nuversti komunizmą, bet atstūmusi daugelį savo konservatyviomis pažiūromis.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Popiežius Jonas Paulius II, kuris sekmadienį drauge su Jonu XXIII bus paskelbtas šventuoju, buvo įkvepianti figūra, padėjusi nuversti komunizmą, bet atstūmusi daugelį savo konservatyviomis pažiūromis.

Pirmasis per daugiau kaip 400 metų popiežius ne iš Italijos ir pirmasis pontifikas iš Rytų Europos, Karolis Wojtyla buvo nepaprastai populiarus, vengė pompastikos, kuri supo jo pirmtakus, ir siekė kontaktų su paprastais žmonėmis.

2005 metais miręs Jonas Paulius II palaimintuoju buvo paskelbtas 2011 metų gegužę. Po to, kai koks nors žmogus beatifikuojamas, jį galima skelbti šventuoju.

Per beveik 27 popiežiavimo metus Jonas Paulius II daug keliavo, jį dažnai sutikdavo didžiulės minios. Lenkų tautybės popiežius propagavo taiką, smerkė žmogaus teisių pažeidimus ir šiuolaikinio pasaulio dekadansą.

Savo popiežiavimo pabaigoje jis padarė vieną reikšmingiausių savo veiksmų – pabandė apvalyti Katalikų Bažnyčią atsiprašymu už nuodėmes ir klaidas, padarytas per jos 2 tūkst. metų istoriją.

Jonas Paulius II gimė mažame miestelyje netoli Krokuvos Pietų Lenkijoje, 1920 metų gegužės 18 dieną. Jo motina mirė, kai jam buvo aštuoneri, jį užaugino tėvas, kuris jį išmokė kalbėti vokiškai ir žaisti futbolą.

K. Wojtyla studijavo Krokuvos Jogailos universitete, kur susižavėjo teatru ir parašė kelias pjeses. Jis nepriklausė lenkų pasipriešinimui, bet karo metų patirtis paskatino jį pagalvoti apie kunigystę. Tapęs parapijos kunigu jis ėmė nuosekliai kilti Bažnyčios hierarchijos laiptais, kol galiausiai buvo pakeltas į kardinolus. Kai 1978 metų spalį K. Wojtyla buvo išrinktas popiežiumi, jam buvo tik 58 metai.

Sveikatingas sporto mylėtojas, į didelį Vatikano biurokratijos aparatą patekęs iš pašalies, atostogas leisdavo eidamas į žygius, slidinėdamas ar plaukiodamas baidarėmis, ir atsisakydavo būti užsidaręs Vatikane – kartais net slapta iš jo ištrūkdavo.

Pirmasis jo užsienio vizitas buvo į gimtąją Lenkiją. Nepaisant sovietinės Maskvos perspėjimų, komunistų valdžiai nepavyko užkirsti kelio istoriniam popiežiaus 1979 metų vizitui, kurio metu jis į milijonines minias įtaigiai prabilo apie žmogaus teises. Rezultatas buvo didžiulis, atsigavęs antikomunistinis darbininkų klasės judėjimas, „Solidarumo“ gimimas ir laipsniškas sovietų ledyno, kuris buvo nuklojęs centrinę ir Rytų Europą, tirpimas.

„Tikrumo, ne abejonių žmogus“

Nepaisant Jono Pauliaus II didžiulio populiarumo, jo mokymas moraliniais klausimais, pirmiausia – dėl šeimos vertybių, homoseksualumo, gimstamumo kontrolės, eutanazijos ir abortų, daug katalikų atstūmė. Tarp jų yra reformų šalininkai, jaunimas ir Trečiojo pasaulio kongregacijos, susiduriančios su AIDS epidemija ir nusivylusios Jono Pauliaus II atsisakymu nusileisti kontracepcijos klausimu.

Šis popiežius, kurį persekiojo skandalas dėl kunigų pedofilų, JAV vyskupų prašymu pritarė naujoms priemonėms bausti lytinius nusikaltimus įvykdžiusius dvasininkus, bet – tik po ilgos tylos. Jo atsisakymas pasmerkti pedofilą Marcialą Macielą, „Kristaus legiono“ įkūrėją, sulaukė daugelio kritikos.

Prieštaringai vertinamoje jo asmeninių užrašų knygoje „ Esu visas Dievo rankose. Asmeniniai užrašai, 1962–2003 metai “ ( Jestem bardzo w rękach Bożych. Notatki osobiste 1962-2003 ), kuri šiemet buvo išleista prieš jo valią, paminimi nusidėję katalikų dvasininkai, bet seksualinio išnaudojimo krizė tiesiogiai neminima.

„Argi vyskupų ir kunigų nuodėmės neuždeda Kristui didesnio kryžiaus nei kitų (nuodėmės)?“ – rašė jis 1981 metų kovą.

Tais metais Jonas Paulius II vos išvengė mirties per bandymą jį nužudyti, kai Šv. Petro aikštėje į jį iš arti šovė turkų dešiniųjų ekstremistas Mehmetas Ali Agca. Viena kulka perskrodė popiežiui pilvą, o kita vos nepataikė į širdį. Nors to pasikėsinimo motyvai niekada taip ir nepaaiškėjo, tarp sąmokslo teorijų yra versija, kad tai buvo KGB užsakyta bulgarų slaptosios tarnybos operacija, ir tvirtinimas, kad radikalieji islamistai bandė pašalinti žinomiausią krikščionių lyderį.

Popiežius sakė, kad jo gyvybę išgelbėjo Švč. Mergelė Marija. Vieną jam kliuvusių kulkų jis įdėjo į deimantais puoštą Fatimos Švč. Mergelės Marijos Portugalijoje karūną.

Jis buvo susitikęs praktiškai su visais svarbiais pasaulio šalių lyderiais. JAV, Sovietų Sąjunga, paskui – Rusija, buvusio sovietinio bloko šalys, Meksika, Izraelis, Jordanija, Palestinos išvadavimo organizacija (PIO) jam popiežiaujant užmezgė diplomatinius santykius su Vatikanu.

Jonas Paulius II buvo pirmasis popiežius, pasimeldęs sinagogoje, Romoje. Jis pirmasis iš popiežių įžengė į mečetę islamiškoje šalyje – tai nutiko Damaske Sirijoje. Ir jis pirmasis vadovavo visų didžiųjų pasaulio religijų vadovų susitikimui 1986 metais.

„Jis buvo tikrumo, ne abejonių žmogus. Mistikas, abiem kojomis stovintis ant žemės“, – sakė vienas artimiausių jo bendradarbių kardinolas Giovanni Battista Re.

Jonas Paulius II mirė būdamas 84 metų amžiaus, 2005 metų balandžio 2 dieną.

Jonas XXIII: tradicijas laužęs popiežius, kaip Pranciškus

Popiežius Jonas XXIII, kuris sekmadienį drauge su Jonu Pauliumi II bus paskelbtas šventuoju, nustebino daugelį inicijuodamas atviresnius Katalikų Bažnyčios santykius su pasauliu. Kai „gerasis popiežius Jonas“, būdamas 77-erių metų amžiaus, 1958-ųjų spalio 28-ąją, ėmė vadovauti Katalikų Bažnyčiai, daugelis galvojo, kad jis bus paprasčiausiai laikinas lyderis. Tačiau jis buvo ryžtingas ir atviras pažangioms reformoms, o Vatikano stebėtojai dabar jį lygina su panašiai nusiteikusiu dabartiniu popiežiumi Pranciškumi.

Po išrinkimo praėjus mažiau nei trims mėnesiams, Jonas XXIII paskelbė apie pasirengimą Vatikano II Susirinkimui – pasaulio katalikų vyskupų konsultacijoms, kurios prasidėjo 1962 metų spalį.

Priversdamas sunerimti įtakingą Vatikano konservatorių stovyklą, jis, sakydamas savo garsiąją kalbą Šv. Petro aikštėje susirinkusioms minioms, stengėsi užmegzti ryšį su žmonėmis ir kalbėjo apie savo troškimą panaikinti atotrūkį tarp Bažnyčios ir tikinčiųjų.

„Čia šįvakar atstovaujama visam pasauliui, net Mėnulis atskuba pasižiūrėti šio spektaklio. Kai parvyksite mano, apkabinkit ir pabučiuokit savo vaikus ir pasakykit jiems: „Tai popiežiaus apkabinimas ir pabučiavimas“, – sakė jis.

Popiežius Jonas nesulaukė Vatikano II Susirinkimo pabaigos ir mirė 1963 metų birželio 3 dieną nuo komplikacijų, susijusių su skrandžio vėžiu. Jis mirė praėjus mažiau nei dviem mėnesiams po to, kai parašė garsiąją encikliką „Pacem in Terris“ („Taika Žemėje“).

Ji buvo skirta „visiems geros valios žmonėms“, ne vien katalikams, ir iš dalies buvo reakcija į įsivyravusią politinę situaciją Šaltojo karo įkarštyje.

Vatikano II Susirinkimas nulėmė dideles reformas Bažnyčioje, tarp jų – didesnį pasauliečių dalyvavimą liturgijoje ir galimybę aukoti mišias ne lotynų kalba.

„Noriu atverti bažnyčios langą, kad pamatytume, kas vyksta lauke, o pasaulis galėtų matyti, kas vyksta viduje“, – rašė Jonas XXIII.

Jo buvęs asmeninis sekretorius, kardinolas Lorisas Capovilla, sakė, kad jo sėkmė yra „tradicinis, bet dinamiškas pėdsakas, tariamas paradoksas tarp griežto konservatizmo ir evangelinio atvirumo“.

„Išskėstos rankos pasauliui priimti“

Žmogus, kuris vėliau tapo popiežiumi Jonu XXIII, gimė kaip Angelo Giuseppe Roncalli 1881 metų lapkričio 25 dieną Soto il Monte Šiaurės Italijoje. 1904 metais jis buvo įšventintas į kunigus, o 1921-aisiais buvo pakviestas į Romą vadovauti misionieriškai veiklai Italijoje. Po ketverių metų paskirtas vyskupu jis pradėjo diplomatinę karjerą, kuri buvo nuvedusi jį į Bulgariją, Turkiją ir Prancūziją.

Jam priskiriami nuopelnai dėl tūkstančių žydų išgelbėjimo Antrojo pasaulinio karo metais, įskaitant krikšto pažymėjimų išdavimą Vengrijos žydams.

Viename dokumente Holokausto memoriale „Yad Vashem“ sakoma, kad A. G. Roncalli yra „tarp žmonių, labiausiai įsijaučiančių į žydų tragediją ir energingiausiai (dalyvaujančių) gelbėjimo pastangose“.

1953 metais jis tapo kardinolu ir Venecijos patriarchu, o dar po penkerių metų, mirus Pijui XII, buvo išrinktas popiežiumi.

Kaip popiežius jis labai stengėsi gerinti santykius tarp Katalikų Bažnyčios ir kitų krikščioniškų denominacijų, pirmiausia – anglikonų, ortodoksų ir protestantų.

Popiežius Jonas XXIII palaimintuoju buvo paskelbtas 2000 metų rugpjūtį, remiantis italų vienuolės Caterinos Capitani išgijimu, kuris buvo paskelbtas stebuklu, kai medikų komisija nusprendė, kad jam nėra mokslinio paaiškinimo.

C. Capitani buvo atlikta skrandžio vėžio operacija ir nebuvo tikimasi, kad ji gyvens, bet staiga ji pasveiko – melsdama popiežiaus Jonu XXIII užtarimo.

Jį beatifikavo tuometinis popiežius Jonas Paulius II, kuris Jono XXIII pastangas bendrauti su žydais pratęsė istoriniu apsilankymu prie Raudų sienos Jeruzalėje 2000 metų kovą.

Jonas Paulius II per Jono XXIII beatifikaciją sakė, kad jis pademonstravo „nepaprastą sielos gerumą“ ir „visų atmintyje paliko besišypsančio veido ir išskėstų rankų visam pasauliui priimti paveikslą“.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close