captcha

Jūsų klausimas priimtas

Separatistų ultimatumas: pasitrauks tik atsistatydinus Ukrainos vyriausybei

Po keturšalių derybų Ženevoje, kuriose buvo pasiektas susitarimas deeskaluoti situaciją Ukrainos pietryčiuose, nei viena pusė kol kas nesudeda ginklų. Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) praneša nenutrauksianti antiteroristinės operacijos, o iš Donecko separatistų lūpų pasigirdo reikalavimas pasitraukti Ukrainos vyriausybei.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Po keturšalių derybų Ženevoje, kuriose buvo pasiektas susitarimas deeskaluoti situaciją Ukrainos pietryčiuose, nei viena pusė kol kas nesudeda ginklų. Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) praneša nenutrauksianti antiteroristinės operacijos, o iš Donecko separatistų lūpų pasigirdo reikalavimas pasitraukti Ukrainos vyriausybei.

20.35 val. Antiteroristinė operacija pristabdoma

Ukrainos saugumo tarnyba dėl Velykų švenčių ir Ženevoje per aukštų pareigūnų derybas pasiektų susitarimų stabdo aktyvią antiteroristinių operacijų fazę, praneša portalas Delfi.lt.

Apie tai pranešė Saugumo tarybos atstovė spaudai Marina Ostapenko. Jos teigimu, operacija tęsis toliau.

„Antiteroristinė operacija tęsiasi. Kiek ji užtruks, priklausys nuo to, ar teroristai pasitrauks iš mūsų teritorijos. Tačiau dėl Velykų švenčių ir Ženevoje pasiektų susitarimų ji nebus aktyvios fazės“, – pareiškė M. Ostapenko, pridūrusi, kad antiteroristinių operacijų štabas dirba toliau.

19.55 val. J. Tymošenko Donecke kritikavo Ukrainos Radą

Ukrainos partijos „Batkivščyna“ („Tėvynė“) lyderė, kandidatė į prezidentus Julija Tymošenko penktadienį ketina derėtis su žmonėmis, užėmusiais administracinius pastatus Donecke.

„Aš tikrai susitiksiu su tais žmonėmis, kurie atstovauja įvairioms grupėms, kurie dabar užėmė administracines patalpas“, – sakė ji spaudos konferencijoje Donecke, atsakydama į klausimą, ar eis į tuos pastatus.

J. Tymošenko pažadėjo, kad viešai paskelbs derybų rezultatus.

Ji pažymėjo, kad situacijai Rytų Ukrainoje sureguliuoti būtina pirmiausia suprasti piliečių, išeinančių į protesto akcijas, reikalavimus.

„Dabar derybos dėl Ukrainos pietryčių konsolidacijos negali vykti tik tarp Aukščiausiosios Rados sienų. Man atrodo, kad Aukščiausioji Rada labai blogai girdi žmones, kurie gyvena Ukrainos rytuose ir vakaruose. Todėl aš norėčiau pradėti nuo visiško supratimo, kokius reikalavimus šiandien kelia žmonės, dalyvaujantys protestuose“, – pabrėžė ji.

„Batkivščyna“ lyderė mano, kad jeigu ankstesnė Ukrainos vadovybė būtų pradėjusi derėtis su žmonėmis, išėjusiais į Maidaną (Nepriklausomybės aikštę) Kijeve, šaliai galbūt būtų pavykę išvengti tragiškų įvykių.

J. Tymošenko taip pat išreiškė įsitikinimą, kad Ukrainos pietryčiuose nebus surengti referendumai, prieštaraujantys Ukrainos įstatymams.

„Aš kažkodėl tikiu tuo, kad jokių neteisėtų referendumų Donecko, Luhansko ir kitose pietrytinėse srityse nebus. Tam šiandien yra labai stipri elito konsolidacija rytiniuose ir pietiniuose regionuose. Niekas nenori karo savo teritorijoje, niekas nenori skilimo, visi nori taikos“, – sakė J. Tymošenko.

19.45 val. Rusija nepatenkinta Kijevu ir Vašingtonu po Ženevos susitarimo

Rusijos pasiuntinys Europos Sąjungoje (ES) pareiškė, kad Ukrainos valdžia neteisingai interpretavo tarptautinį susitarimą dėl to, kaip išspręsti krizę Ukrainoje, kur rytinėse rusakalbių provincijose kilo maištai.

„Jei kalbame apie tai, kaip Ženevos dokumentą interpretuoja dabartinė valdžia Kijeve, tai, deja, jie tai suprato neteisingai“, – Rusijos valstybinei televizijai „Rossija-24“ sakė Vladimiras Čižovas.

„Jų nuomone, tai taikytina tik rytinėms ir pietinėms provincijoms, ir tiems, kurie reikalauja federalizmo, bet netaikytina Kijevui, kur viskas yra legalu, net tebesitęsianti Maidano okupacija, ir šalies vakarams“, – pridūrė V. Čižovas.

Susitarime numatyti konkretūs žingsniai, kaip „atkurti saugumą visiems piliečiams“, o „visos neteisėtos ginkluotos formuotės“ raginamos sudėti ginklus ir atsitraukti iš „užimtų pastatų“.

Rusija penktadienį taip pat pareiškė esanti nusivylusi Jungtinių Valstijų vertinimu dėl tarptautinio susitarimo Ukrainos krizės sureguliavimo klausimu ir nurodė, kad Vašingtono grasinimai naujomis sankcijomis Maskvai yra „visiškai nepriimtini“.

Tuo metu JAV Valstybės departamento atstovė Jen Psaki pareiškė, kad Rusijai gresia padariniai, jeigu Maskva nevykdys Ženevoje sudarytų susitarimų, praneša „Interfax“.

„Mes stebėsime, ar Rusija žengs žingsnius. Jeigu ne, tai bus padarinių“, – sakė J. Psaki per spaudos konferenciją.

Kartu ji pažymėjo, kad Ženevos susitarimų realizavimo terminai nenumatyti.

19.35 val. Atgautos dvi iš šešių separatistų perimtų desanto mašinų

Ukrainos desanto kariuomenės kariškiai penktadienį atgavo dvi kovines desanto mašinas, kurias Kramatorsko mieste šalies rytuose buvo užgrobę prorusiški protestuotojai. Tai pranešė Ukrainos žiniasklaida.

Pasak Gynybos ministerijos atstovo, per operacija nenukentėjo nei civiliai, nei kariškiai.

18.45 val. O. Turčynovas: Rusų kalbą galės būti oficiali kalba

Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkas ir laikinasis šalies prezidentas Oleksandras Turčynovas pareiškė, kad vietinė valdžia turės įgaliojimus pripažinti kitą oficialiąją kalbą savo regione.

„Ukrainos piliečių taikai ir savitarpio supratimui užtikrinti bus suteikta teisė sričių, miestų ir rajonų taryboms priimti sprendimus tam tikro regiono teritorijoje kartu su valstybine ukrainiečių kalba suteikti oficialų statusą rusų ar kitai kalbai, kuria kalba dauguma vietinių gyventojų“, – pareiškė jis kreipdamasis į piliečius per televiziją.

Ministras pirmininkas Arsenijus Jaceniukas pareiškė: „Mes įtvirtiname specialų rusų kalbos statusą ir šios kalbos gynimą, mes įtvirtiname specialųjį statusą bet kuriai kitai kalbai atitinkamos bendruomenės teritorijoje“.

16.35 val. Vėl užėmė Kramatorsko radijo ir televizijos bokštą

Rusų kariai vėl užėmė Radijo transliacijų koncerno Radijo ir televizijos bokštą Kramatorske.

Apie tai unian.net pranešė koncerno spaudos tarnybos atstovas Pavelas Bilonožko.

Kaip rašoma pranešime, rusų kariai atnaujino elektros tiekimą ir ėmėsi priemonių, kad rusų kanalai būtų perjungti ukrainiečių kanalų dažniais.

P. Bilonožko teigimu, „Kramatorsko radijo ir televizijos bokšto darbuotojai laukė, kad atvyktų VRM ir Gynybos ministerijos padaliniai, kurie turėjo saugoti objektą, bet to nebuvo. Niekas neatvyko“.

14.57 val. Separatistai pasitrauks tik po vyriausybės atsistatydinimo

„Sutinkame, kad pastatai turi būti atlaisvinti, tačiau pirmiausia (ministras pirmininkas Arsenijus) Jaceniukas ir (laikinasis prezidentas Oleksandras) Turčynovas turi palikti pastatus, kuriuos jie yra neteisėtai užėmę po valstybinio perversmo“, – žurnalistams sakė Denisas Pušilinas, vienas iš savavališkai paskelbtos Donecko liaudies respublikos lyderių.

Ukraina ir Rusija ketvirtadienį sutarė imtis atsargių žingsnių įtampai prie bendros sienos sumažinti, kuri smarkiai išaugo prieš daugiau nei mėnesį.Tačiau D. Pušilinas, kalbėdamas separatistų užimtame vietos administracijos pastate Donecke, sakė, jog susitarime aiškiai nurodoma, jog turi būti atlaisvinti visi neteisėtai užimti pastatai, o jis mano, kad vyriausybė Kijeve užima valstybinius pastatus neteisėtai.

„Tai pamatuotas susitarimas, tačiau pastatus turėtų atlaisvinti visi, įskaitant A. Jaceniuką ir O. Turčynovą“, – pabrėžė jis.

Ukrainos vyriausybė ir ultradešinysis nacionalistų judėjimas „Pravyj sektor“ („Dešinysis“ arba „Teisusis sektorius“), kurio aktyvistai yra užėmę Kijevo miesto rotušę ir sostinės kultūros centrą, nekomentavo raginimų atlaisvinti pastatus Kijeve. D. Pušilimas taip pat pakartojo separatistų raginimą surengti referendumą, kuris, pasak jo, „leis žmonėms patiems apsispręsti“.

                                                                                                       O. Turčynovas (viršuje) ir A. Jaceniukas, AFP/Scanpix nuotr.

13.16 val. Ukraina žada tęsti „antiteroristinę operaciją“ ir po susitarimo Ženevoje

Ukrainos pastangos pasitelkus karinę galią pažaboti prorusiškus separatistus šalies rytuose bus tęsiamos nepaisant keturšalio susitarimo, kuris buvo pasiektas ketvirtadienį Ženevoje, penktadienį pareiškė SBU.

„Antiteroristinė operacija tebevyksta, kiek ji tęsis – priklausys nuo to, kiek teroristai bus mūsų šalyje“, – žurnalistams sakė SBU atstovė spaudai Marina Ostapenko.

Ženevos susitarime, kurį pasirašė Rusija, Ukraina, Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga, reikalaujama, kad „visos neteisėtos ginkluotos formuotės“ sudėtų ginklus.

11:34 val. Ukrainos premjeras žada amnestiją ginklus sudėjusiems protestuotojams

Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas pareiškė, kad Kijevas pažadėjo suteikti amnestiją taikiems protestuotojams, kurie sutiks nusiginkluoti.

„Tokie žmonės nebus persekiojame – išskyrus tuos, kurie įvykdė sunkių nusikaltimų, pirmiausiai žmogžudysčių. Už tokiu nusikaltimus niekam negali būti atleista jokiomis aplinkybėmis“, – A. Jaceniukas sakė per vyriausybės posėdį ketvirtadienio vakarą.

10.10 val. Kramatorske aidėjo šūviai

Balandžio 17 d. apie 19 val. Sergejevkos kaime (apie 17 km nuo Kramatorsko) šaudė. Ukrainos kovotojai apšaudė postą, tarp separatistų yra sužeistų, informuoja glavcom.ua. Prieš šaudant virš kaimo skraidė sraigtasparnis ir išsodino desantą. Prasidėjo pasipriešinimas. Išvažiuojant iš Kramatorsko į įvykių vietos pusę užsidegė padangos.

Po 22 val. padėtis kaime stabilizavosi. Ukrainiečių kovotojai atkovojo karinį dalinį, o šarvuotus automobilius nutempė. Antiteroristinė operacija vyko siekiant atlaisvinti kelią karinei technikai, kuri greitai vyks į Slavianską vykdyti kito operacijos etapo, rašo „Novosti Donbassa“.

Į Zaporožę gabenami Putino turistai

Ukrainos Zaporožės srityje gali prasidėti provokacijos, tokią nuomonę savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ išsakė Karinių ir politinių tyrimų centro vadovas Dmitrijus Tymčiukas, skelbia naujienų agentūra UNIAN.

Žurnalistas taip pat pranešė, jog yra nemenka tikimybė, jog Zaporožėje iš Krymo atvežti vadinamieji Putino turistai gali pridaryti nemenkai žalos, rengti provokacijas.

„Mūsų turimais duomenimis, vakar į Krymo Sakų aerodromą atskrido lėktuvų su vadinamaisiais Putino turistais. Jie buvo susodinti į autobusiukus su Zaporožės srities valstybiniais numeriais. Tai nereiškia nieko gero“, – teigia D. Tymčiukas.

JAV siųs karinę pagalbą Ukrainai

Jungtinės Valstijos pasiųs šalmų, medicinos priemonių ir kitokios neletalinės karinės pagalbos Ukrainai, baimindamosi galbūt gresiančios kitos Rusijos invazijos į šią šalį, Pentagono vadovas Chuckas Hagelis pareiškė ketvirtadienį.

Gynybos sekretorius sakė informavęs Kijevą, jog prezidentas Barackas Obama „patvirtino papildomą neletalinę karinę pagalbą medicinos ir gerovės priemonėmis, taip pat kitokiomis atsargomis“.

Ukrainos karius planuojama aprūpinti medicinos atsargomis, šalmais, miegamaisiais kilimėliais ir vandens valymo aparatais, o pasieniečius – palapinėmis, elektros generatoriais ir rankinėmis degalų pompomis.

Tačiau šiame pakete veikiausiai nebus jokios kovinės ekipuotės, tokios kaip neperšaunamos liemenės arba naktinio matymo prietaisai.

Kovo pabaigoje Vašingtonas pasiuntė Kijevui apie 300 tūkst. maisto davinių.

„Jungtinės Valstijos toliau palaiko Ukrainą“, – Ch. Hagelis sakė per bendrą spaudos konferenciją su viešinčiu Lenkijos gynybos ministru Tomaszu Siemoniaku.

Ši pagalba yra tik dalis ilgo reikalingų priemonių sąrašo, kurį Kijevas pateikė Vašingtonui pastarosiomis savaitėmis, prastai aprūpintoms Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms mėginant atremti prorusiškų jėgų sukilimą šalies rytuose, taip pat didėjant grėsmei, kad Maskva aneksuos dar vieną didelę jos teritorijos dalį po Krymo atplėšimo praeitą mėnesį.

„Jungtinės Valstijos toliau vertins papildomą pagalbą, kurią galime suteikti Ukrainai“, – pažymėjo Ch. Hagelis.

Keli JAV įstatymų leidėjai, tarp jų veteranas respublikonų senatorius Johnas McCainas, griežtai išpeikė Vakarų šalių vangią reakciją į Ukrainos krizę.

J. McCainas, 2008 metais pralaimėjęs kovą dėl Baltųjų rūmų B. Obamai, trečiadienį viešėdamas Lietuvoje pareiškė, kad žingsniai, kuriuos iki šiol atliko JAV ir Europos Sąjunga (ES), yra „beveik išjuoktini“.

Jis ir kiti JAV Kongreso nariai ragino Vašingtoną suteikti Ukrainai karinę pagalbą, įskaitant aprūpinimą lengvaisiais ginklais ir priešlėktuvinės gynybos priemonėmis.

Ch. Hagelis stengėsi padrąsinti NATO nares – Baltijos šalis ir Lenkiją – susirūpinusias dėl savo saugumo Rusijos veiksmų Ukrainoje fone.

Vašingtonas yra „visiškai“ pasiryžęs užtikrinti, kad šių šalių teritorija būtų neliečiama, kaip numato NATO įsipareigojimai, sakė Pentagono vadovai.

Vakarai „nenusileidžia“ dėl Krymo

Vakarai „nenusileidžia“ dėl Krymo, pareiškė JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry ketvirtadienį, po Ženevoje vykusių derybų su kolegomis iš Rusijos, Ukrainos ir Europos Sąjungos.

„Nenusileidžiame, tačiau į Ženevą atvykome kalbėti ne apie Krymą“, – sakė jis apie strateginį Ukrainos pusiasalį, kurį praėjusį mėnesį aneksavo Rusija.

„Krymo klausimo niekas nepamiršo“, – pridūrė J. Kerry.

Susitarimą dėl Ukrainos vertina atsargiai

Rusija, Ukraina ir Vakarai ketvirtadienį netikėtai pasiekė svarbų susitarimą, kuriuo siekiama sušvelninti rimčiausią Rytų ir Vakarų santykių krizę nuo Šaltojo karo laikų, tačiau JAV prezidentas B. Obama įspėjo, kad neaišku, ar Maskva jo laikysis.

Susitarime numatyti konkretūs žingsniai, kaip „atkurti saugumą visiems piliečiams“, o „visos neteisėtos ginkluotos formuotės“ raginamos sudėti ginklus ir atsitraukti iš „užimtų pastatų“.

Nors susitarime tai aiškiai neįvardijama, veikiausiai turimi galvoje prorusiški separatistai, perėmę savo kontrolėn kai kuriuos rajonus neramiuose Ukrainos pietryčiuose.

Susitarimas žymi akivaizdų Rusijos tono pasikeitimą po kiek anksčiau ketvirtadienį Kremliaus vadovo Vladimiro Putino aiškiai išsakytos pozicijos, kad jis neatmeta ginkluotos intervencijos į Ukrainą galimybės.

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Ban Ki-moonas sakė, kad jį padrąsino tai, jog keturšalėse derybose pavyko pasiekti susitarimą, ir išreiškė viltį, kad visos šio proceso šalys „parodys savo rimtą ketinimą“ jį įgyvendinti.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris taip pat sveikino susitarimą, pavadinęs jį „pirmu svarbiu žingsniu“.

Tuo tarpu B. Obamos reakcija į Ženevos susitarimą buvo kur kas santūresnė. „Nepasikliausime, kol neįsitikinsime“.

„Nemanau, kad šiuo metu galime būti dėl ko nors užtikrinti. – Manau, yra galimybė, perspektyva, kad diplomatija gali deeskaluoti situaciją“, – sakė prezidentas žurnalistams.

Tuo pat metu B. Obama sakė, jog tariasi su Europos šalių lyderiais dėl griežtesnių sankcijų Maskvai, kurios bus įvestos, jei artimiausiu metu nebus akivaizdžios pažangos deeskaluojant situaciją.

„Turime būti parengę papildomus padarinius, kuriuos galėsime sukelti Rusijai, jei nematysime realaus situacijos pagerėjimo“, – sakė B. Obama.

Jungtinės Valstijos ir ES  jau anksčiau ėmėsi tikslinių sankcijų prieš įtakingus rusų bei ukrainiečių politikus ir verslininkus, tarp jų grupę V. Putino artimos aplinkos žmonių.

Didžiosios Britanijos vyriausybės vadovas Davidas Cameronas ketvirtadienį po pokalbio telefonu su B. Obama, kuris buvo surengtas pasibaigus deryboms Ženevoje, paskelbė, kad papildomai skirs 1 mln. svarų stebėjimo misijai Ukrainoje.

„Jungtinė Karalystė papildomai skirs 1 mln. svarų paremti misijos išplėtimą ir padėti jai vykdyti savo mandatą“, – rašoma Dauning Strito paskelbtame pareiškime.

Jame priduriama, kad „ES ir JAV turi tęsti parengiamąjį darbą dėl galimų papildomų sankcijų“ Rusijai.

Ukraina prašo TBT ištirti tariamai šalyje įvykdytus nusikaltimus

Ukraina pasiūlė Tarptautiniam Baudžiamajam Teismui (TBT) pradėti tyrimą dėl sunkių tarptautinių nusikaltimų, kurie galėjo įvykti šalies teritorijoje 2013-ųjų pabaigoje ir 2014-ųjų pradžioje, sakoma teismo pareiškime, kuriuo remiasi „Reuters“.

Pasiūlyme, kuriame sutinkama su teismo jurisdikcija lapkričio 21 – vasario 22 dienos laikotarpiu, neprašoma teismo atlikti tyrimą dėl Rusijos oficialaus karinio įsikišimo Ukrainos Krymo regione, kuris prasidėjo nuo vasario 27 dienos.

Ukrainos parlamentas šių metų pradžioje paprašė TBT ištirti nusikaltimus, kuriuos, kaip įtariama, įvykdė buvęs prezidentas Viktoras Janukovyčius, bandydamas nuslopinti protestus, per kuriuos galiausiai jis buvo pašalintas iš valdžios ir priverstas sprukti į Rusiją. Teismo prokurorams nebuvo pavesta atlikti šį tyrimą.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
Šaltinis www.delfi.lt Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Situacija Ukrainoje

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...