captcha

Jūsų klausimas priimtas

V. Putinas kreipėsi į Rusiją: mes patys visus uždusinsime

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį per valstybinę televiziją atsakinėja į žiūrovų klausimus.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį per valstybinę televiziją atsakinėja į žiūrovų klausimus.

Spėjama, kad daugiausiai dėmesio bus skiriama prieštaringai vertinamai Krymo aneksijai ir sudėtingai situacijai Rytų Ukrainoje, kur gyvena daug rusakalbių.

Vadinamoji „karštoji linija“ tradiciškai trunka kelias valandas. Tiesioginėje laidoje klausimus prezidentui pateikia ir darbo kolektyvai iš provincijos. Ją transliuos televizijos kanalai ir radijo stotys. Piliečiai V. Putino klausinės telefonu arba internetu.

Tai yra jau dvyliktoji tokia V. Putino laida televizijoje.

Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas trečiadienį pranešė, jog V. Putinas joje, be kita ko, išsamiai įvertins JAV ir Vakarų šalių sankcijas Maskvai.

V. Putinas ir toliau tvirtina, kad jokių Rusijos pajėgų Ukrainos pasienyje nėra.

Pirmasis klausimas – kaip V. Putinas vertina tai, kas vyksta rytų Ukrainoje. V. Putinas pasiūlė prisiminti, kas vyko Ukrainoje prieš tai, priminė, kad V. Janukovyčius atsisakė pasirašyti asociacijos sutartį, ir dėl to įvyko antikonstitucinis perversmas. „Kažkam tai patiko, kažkam ne. Pietryčių Ukrainoje žmonės sunerimo dėl savo teisių. Ypač rusakalbių, kuriems šiose teritorijos yra gimtosios“, – aiškino V. Putinas.

Žmonės buvo nepatenkinti Kijevo atsiųstais oligarchais, iškėlė savo lyderius. „Taip išėjo, kad prieš liaudį pasiuntė tankus, – aiškino V. Putinas. – Tikiuosi, pavyks suvokti, į kokią prarają ritasi dabartinė Ukrainos valdžia.“ Pasak jo, reikia kalbėti su žmonėmis, su tikrais jų atstovais, ne statytiniais, suprasti, ko jie nori.

Rusija aiškina, kad turi būti ne parodomasis dialogas su valdžia, o su liaudies atstovais.

Kad Ukrainoje veikia Rusijos padaliniai, V. Putinas neigia. „Skiedalai visa tai“, – pareiškė jis. Žalieji žmogeliukai, pasak jo, yra vietos gyventojai.

„Rusija niekada neplanavo jokių karinių veiksmų Kryme“, – sakė V. Putinas. Sako, kad tikėjosi, jog rusakalbiai galės ten gyventi komfortiškomis sąlygomis. Bet kai situacija pasirodė kitokia – „susimąstėme, ką mums daryti“. Pasak V. Putino, jo poziciją dėl Krymo palaikė visi. Ir viskas buvo įvykdyta nepriekaištingai, greitai.

Viskas Kryme vyko ekspromtu, be ilgų planavimo, bet buvo vykdoma ypač profesionaliai, aiškina Rusijos prezidentas. „Iki paskutinės dienos aš savo kalboje, kurią pasakiau Kremliuje, neįrašiau paskutinės frazės. Kai tapo aiškūs Krymo referendumo rezultatai, tapo aišku, kad tokiomis sąlygomis kitaip pasielgti tiesiog neįmanoma“, – sakė V. Putinas.

V. Putinas: mes patys visus uždusinsime

„Mes patys visus uždusinsime. Ko jūs taip bijote?“ – pareiškė V. Putinas, atsakydamas į skandalingojo žurnalisto Dmitrijaus Kiseliovo klausimą, ką jis mano apie Aljanso plėtrą.

„NATO nusitaikė praryti Gruziją ir netgi Ukrainą. Pasiglemžė mūsų partnerius. O jūs kalbate, jog blokinė sistema jau neveiksminga. Nesutinku. Galima sakyti, jog esu paranojikas. Bet, jeigu jums paranoja, tai dar nereiškia, jog jūsų nepersekioja. Kalbant apie NATO plėtrą – ar yra riba, kurios NATO neperžengtų“, – teigė D. Kiseliovas.

„O kodėl jūs jų taip bijote? Aš tikrai to nedaryčiau“, – klausia V. Putinas. Jis prisimena, kaip NATO žadėjo nesiplėsti į Rytus, o vėliau, kaip tvirtina Rusijos prezidentas, pažadą sulaužė. Prisiminė, jog buvo galima pasiekti dvišalį draugišką susitarimą, Maskva tą ir siūliusi padaryti, tačiau Vakarai atšovė: „Tai ne jūsų reikalas“.

Kalbėdamas apie derybas su JAV dėl priešraketinės gynybos sistemos, V. Putinas pareiškė, jog Rusija iš derybų nesitrauks, tačiau padarys viską, kad apsaugotų savo teritoriją. „Kai priešraketinės gynybos elementai bus išbarstyti po Europą, jau daug kartų apie tai kalbėjome, mums teks kažką daryti, ieškoti atsako. Tai ne kas kitas, o parodomosios ginklavimosi varžybos. Kam to reikia? Žymiai geriau kartu pažvelgti į šią problemą – jeigu tik yra kokių nors raketinių grėsmių, visiems kartu spręsti tuos klausimus. Kartu nustatyti raketų kryptis. Kartu aptarti šios sistemos valdymą, daryti tai kartu“, – teigia V. Putinas.

Krymas

Iš Krymo, Sevastopolio nuskambėjo pirmasis klausimas – kas laukai Juodosios jūros laivyno. „Mes turėjome susitarimus su Ukraina dėl laivyno atnaujinimo, bet viskas vyko vangiai. Šiandien, manau, tokių problemų nebus“, – sakė V. Putinas ir žadėjo aprūpinti laivyną iš Novorosijsko. Rusija jau pateikė užsakymų dėl Krymo laivyno už 5 mlrd. rublių. „Sevastopolis – tai Rusijos karinės jūrų šlovės miestas, tuo mes ir vadovausimės“, – pasakė V. Putinas.

Kita Sevastopolio gyventoja pasakojo, kad jos seserys gyvena Ukrainoje. „Mes nesuprantame vienos kitų daugeliu klausimų. Ką daryti, kad neliktume priešais?“ – klausė moteris. V. Putinas pažėrė psichologinį pamoralizavimą apie meilę – jeigu vieni kitus mylim ir gerbiam, viskas bus gerai. „Jeigu vieni kitus gerbiam, turime pripažinti kitų teisę į savo pasirinkimą. Rusija visada buvo šalia Ukrainos, šalia ir liks“, – pasakė Rusijos prezidentas.

Kai dar vienas krymietis pasakė, kad dabar gali didžiuodamasis vadinti save rusu, aplink stovintys palydėjo jo žodžius plojimais ir šūksniais „Ačiū“.

Kelti pensijas Krymo pensininkams V. Putinas žadėjo laipsniškai iki liepos. Taip pat materialinę gerovę pajus ir Krymo biudžetininkai, ir kariškiai.

Aštri tema – Krymo jaunos mamos. V. Putinas pažadėjo, kad Kryme gyventojai nepraras Ukrainoje turėtų lengvatų, nepaisant to, kad Rusijoje tokių lengvatų nėra.

Dar vienas klausimas – apie laisvosios ekonominės zonos sukūrimą bei pramonės vystymą Kryme. V. Putinas žada kelti Krymo ekonomiką visų pirma per laivų remontą ir statybą, skirti papildomų investicijų ir žemės ūkiui. Bus sprendžiamas ir vandens tiekimo klausimas, ir sanitarijos klausimai.

V. Putinas paaiškino, kaip tokiomis prastomis sąlygomis iki šiol Kryme ilsėdavosi žmonės. „Ai, vis tiek šachtininkai ilsėdavosi, išgeria stiklinę ir – į pliažą. Su Rusijos poilsiautojais taip elgtis negalima“, – aiškino V. Putinas.

V. Janukovyčius – bailys

Į studiją atvyko vadinamųjų Krymo savigynos atstovų. Krymo „Berkut“ vadas pasakojo, kad dirbo Kijeve per Maidano įvykius. „Mus degino, mėtė akmenis, šaudė. Dešimtys karių žuvo, šimtai sužeisti. Jūs seniai bendraujate – ar V. Janukovyčisu seniai buvo toks silpnas ir išdavikas?“

Pasak V. Putino, V. Janukovyčių prislėgė jo „kepurė“, t. y. pareigos. Taip pat Rusijos vadovas negailėjo pagyrų „Berkutui“. „Bet tai, kaip dabar elgiamasi su jūsų kolegomis Kijeve, tai atsisuks prieš Ukrainos valdžią“, – netiesiogiai pagrasino.

V. Putinas neigia, kad V. Janukovyčius pabėgo – jis tik išvažiavo, o tada opozicija užėmė valdžią.

„Jis sutiko su išankstiniais rinkimais, manau, būtų sutikęs su bet kuo, ir su išankstiniais prezidento rinkimais. Bet ne, jie nuėjo toliau, įvykdė valstybinį perversmą klasikine prasme.

Kaip būčiau elgęsis aš? Mano pirmoji darbo vieta buvo KGB, ten mane mokė absoliutaus atsidavimo savo valstybei“, – pabrėžė V. Putinas.

Rusija ir Kinija

Ar dabartinėje situacijoje įmanomas Rusijos suartėjimas su Kinija? „Santykiai su Kinija – beprecedentiškai aukštame pasitikėjimo lygmenyje“, – sakė V. Putinas.

„Mes – natūralūs kaimynai ir natūralūs sąjungininkai. Nemanau, kad galima kalbėti apie karinius-politinius sąjungininkus, blokų sistema apskritai atgyvenusi, – sakė V. Putinas. – Prieš ką nukreiptas NATO, į kur jis plečiasi?“

Kinija palaipsniui tampa vis svarbesne ekonomine Rusijos partnere, ji neabejotinai taps ekonomikos lydere. „Rusijos ir Kinijos santykiai esmingai darys įtaką pasaulio politinei architektūrai“, – pareiškė Rusijos prezidentas.

Propaganda mokyklose

Iškeltas klausimas apie ideologinį auklėjimą mokyklose, ką padaryti, kad tarp jaunimo vėl taptų „madinga mylėti Tėvynę“.

„Tai gal jūsų aplinkoje nemadinga, – atšovė V. Putinas. – Žiūrėkite, kaip Kryme – pasirodo, patriotizmas yra neatskiriama mūsų tautos esmė“.

Tačiau V. Putinas sutiko, kad būtų galima peržiūrėti normatyvinę ir teisinę bazę, ir koreguoti mokymo programas.

Pietryčių Ukraina – Novorusija

„Bet kuriuo atveju, jūs laimėtojas. Kas laimėjo karą, tas gali jį užbaigti. Ukrainoje žmonės kankinasi nuo karo tarp savų. Europa ilsisi – pagrindinis dialogas vyksta tarp Rusijos ir JAV. JAV skiria pinigus, kad įvyktų rinkimai, Rusija pirma nori referendumo. Jeigu nepavyks susitarti – niekam nebus gerai“, – samprotavo moteris studijoje. Ar gali Rusija pasiūlyti kompromisinį variantą?

„Kompromisas turi būti rastas pačios Ukrainos viduje, – pasakė V. Putinas. – Tik tai mes galime palaikyti ir tai lydėti“.

Esminis klausimas – kaip užtikrinti rusakalbių teises pietų ir rytų Ukrainoje, aiškino V. Putinas. Tie regionai, pasak jo, yra „Novorusija“. Pagrįsdamas savo teiginį jis pateikė ir „istorijos pamokėlę“.

„Krymo nacionalinė sudėtis skiriasi nuo pietryčių Ukrainos. Maždaug 50/50 proc. Sprendimas prisijungti Krymą priimtas tik po referendumo rezultato. Mes siekiame užtikrinti, kad pietryčių Ukrainoje gyventojai galėtų išreikšti savo valią“, – sakė V. Putinas ir pridūrė, kad labai tikisi, jog neprireiks Ukrainos prezidento V. Janukovyčiaus jam suteikta teise įvesti į Ukrainą Rusijos ginkluotąsias pajėgas.

Padniestrėje V. Putinas taip pat sako pasirūpinsiantis, kad gyventojai galėtų išreikšti savo nuomonę.

„Rusija neprijungė Krymo jėga – ji tik sudarė sąlygas gyventojams išreikšti valią referendume“, – sakė V. Putnas. Bet jėgos elementas tarptautiniuose santykiuose visada buvo ir bus.

„Kai atsiranda jėgos balansas, atsiranda ir noras derėtis“, – mokė V. Putinas.

Kaip Rusijai įrodyti, kad Ukrainos pasienyje nėra sutelktos pulti pasiruošusios armijos, ar galima pakviesti ten apsilankyti visus norinčius?

Pasak V. Putino, nuolat norima kiršinti Ukrainą su Rusija, nors visada Rusija ir Ukraina buvo viena tauta. „Bet taip nutiko, kad dabar gyvename skirtingose valstybėse“, – apgailestavo jis.

Nacionalizmas Ukrainos vakaruose

Sergejus Lukjanenka – rašytojas, rusų nacionalistas, klausia: „23 metus Ukraina buvo priešinama Rusijai, netgi šūkis buvo, kad Ukraina – ne Rusija. Siaubingiausia, kad mūsų, rusų balsas negirdimas nei Vakaruose, nei vakarų Ukrainoje. Ar galim priversti Vakarus mus išgirsti?“

„Negaliu sutikti, kad Ukraina – prakeikta žemė. Ukraina – daug iškentėjusi žemė, sudėtinga bendruomenė. Nacizmas iškyla vakarų Ukrainoje, o šitos dalys buvo Čekoslovakijoje, Vengrijoje, Vokietijoje, ir niekada nebuvo pilnateisiais piliečiais tose šalyse. Kad jie buvo antrarūšiai žmonės, dabar užsimiršo, bet likę pasąmonėje. Iš čia – nacionalizmas“, – įsitikinęs V. Putinas.

Jie sovietmečiu buvo sujungti su rytų ukrainiečiais. Reikia padėti jiems suprasti vieniems kitus, mano V. Putinas. „Gero kaimyno, artimiausio giminaičio vaidmuo“ čia yra svarbus.

Ar Rusija pripažins Ukrainos prezidento rinkimų rezultatus?

V. Putinas nepripažįsta dabartinės valdžios legitimumo, bet sako, kad bendrauja su visais.

Prezidento rinkimų kampanija, pasak jo, vyksta nepriimtinu būdu, ir jeigu taip vyks toliau, Rusija nepripažins jų rezultatų. Jeigu kandidatai iš Rytų bus toliau mušami, apliejami rašalu.

„Jeigu jie nori, kad rinkimai būtų teisėti, reikia konstituciją pakeisti, nes V. Janukovyčius yra gyvas“, – sako V. Putinas.

Dabartinio rinkimų lyderio Porošenkos verslo dalis – Rusijoje, J. Tymošenko pasirašinėjo sutartis su Rusija, su ja anksčiau buvo geri dalykiniai santykiai. „Mes suprantam, kokie tai žmonės, ir dirbsim su visais“, – sako V. Putinas.

Kviesti rytų Ukrainos „vietinius“ sudėti ginklus V. Putinas neketina – pirmiausiai reikia išgirsti jų nuomonę, ir atitraukti Ukrainos armiją, mano V. Putinas.

Kur Rusija sustos?

Turim atsižvelgti į realijas. Reikia blaiviai vertinti situaciją. Mums kažkada žadėjo, kad po Vokietijos suvienijimo nebus NATO plėtros į rytus, bet po to vyko jo plėtra, ir Baltijos šalių sąskaita.

„Kam jūs tai darote, manote, kad juos kažkas užpuls? Pakaktų sudaryti draugystės sutartį. Mums sako – tai jūsų neliečia“, – sako V. Putinas.

„Tai verčia mus imtis atsakomųjų veiksmų“, – sako Rusijos prezidentas. Jis pripažino, kad jo elgesys Kryme iš dalies buvo susijęs ir su tuo. Kad NATO laivų neatsirastų Rusijos karinės šlovės mieste Sevastopolyje ir jie nepastatytų ten savo raketų.

„Bijoti nieko nereikia, bet mes visada atsižvelgsime į šitas aplinkybes ir atitinkamai reaguoti“, – sakė jis. NATO priešraketiniai skydai, pasak jo, ne gynybiniai, o puolamieji. Rusija netiki pasakymais, kad tie skydai – ne prieš Rusiją, JAV netgi nenori pasirašyti dokumentų, patvirtinančių, kad tai ne prieš Rusiją.

„Mes būsime kantrūs, bet kuriuo atveju padarysim viską, kad garantuotume rusų tautos saugumą“, – pasakė V. Putinas.

Krymas – ne per sunki našta?

Pergalės kaina, išlaidos – gana didelės, Kryme reikia investicijų infrastruktūrai, pensijoms, biudžeto sferai. Rusijos pensijų fonde – 6 trln. rublių, vien pensijos – 4,5 trln.

Krymui pensijoms reikia 28 mlrd. – tai palyginti mažai. V. Putinas tikina, kad Rusija atras resursų finansuoti Krymui.

Rusijoje mokytojai skundžiasi, kad bus 20 proc. sumažinti atlyginimai dėl Krymo prijungimo. V. Putinas neigia ir sako, kad patikrins tokius pranešimus. Esą Rusijos biudžeto programos nebus sumažintos, Krymas bus finansuojamas iš rezervinių fondų.

Pensininkai taip pat skundžiasi, kad jų pensijos nebus indeksuojamos, kiek žadėta, ir mano, kad tai dėl Krymo. V. Putinas aiškina, kad tai dėl infliacijos.

                                                                                                                Reuters/Scanpix nuotr.

Nafta ir dujos

Kaip pensijoms atsilieps, jeigu Vakarai atsisakys Rusijos dujų? V. Putinas pripažįsta, kad naftos ir dujų pajamos sudaro esminę Rusijos biudžeto dalį. Bet gerokai svarbesnė dalis čia nafta, ne dujos. Nafta parduodama pasaulinėse rinkose.

V. Putinas mano, kad sukliudyti Rusijos naftos verslui sumažindama naftos kainas galėtų tik Saudo Arabija. Bet jai pačiai būtų nuo to blogai, ir su šia šalimi, pasak Rusijos prezidento, santykiai geri, ir jis nemano, kad „draugai iš Saudo Arabijos“ imsis kenkti, pakenkdami patys sau.

Dujas Rusija tiekia daugiausiai Europos šalims. V. Putinas nemano, kad Europa sugebėtų išsiversti be rusiškų dujų. „Pakenkiant sau, per kraują – galima, bet negaliu to įsivaizduoti“, – sako Rusijos prezidentas.

Didžiausia problema – dujų tranzitas per Ukrainą, bet V. Putinas tikisi susitarti.

Aliaska ir totoriai

Ar žinote, kad Aliaską vadina „Ice Cream?“ – juokauja vedėjas.

V. Putinas priminė Aliaskos pardavimą JAV. Rusija, pasak jo – šiaurinė šalis. O Aliaska... Tuo nepatogi diskusija ir nutrūko.

Buvo pereita prie totorių klausimo.

Jakaterina II išleido įsakymą, kad Krymo totoriai Rusijoje bus priimami kaip pilnateisiai piliečiai. Kad bus gerbiamos jų teisės ir religija.

V. Putinui Jekaterinos politika atrodo labai teisinga ir išmintinga, tokios jis ketina laikytis ir pats.

Po to buvo pereita į specifinių atskiriems Rusijos regionams, pavyzdžiui, nukentėjusiems nuo potvynių, rūpinčių klausimų, taip pat socialinių, sveikatos apsaugos problemų.

Rusija tarptautinėse organizacijose

Ukrainos įvykių kontekste Rusija išmetama iš įvairių tarptautinių organizacijų. Ką daryti, kaip reaguoti? Galbūt patiems išstoti, nebemokėti narystės mokesčių?

„Mes susiduriame, kad nesupranta mūsų pozicijos, nenorima jos suprasti. Mes ir nereikalausime, kad mus priimtų, nesiimsime jokių demaršų. Apskritai saviizoliacija taip pat neužsiimsime“, – atsakė V. Putinas.

„Kad ir kaip myliu armiją, žemės ūkis svarbiau už patrankas“, – pasakė Rusijos prezidentas, kalbant apie brangstančią Rusijoje duoną ekonominių Vakarų sankcijų kontekste.

Kodėl Rusija tiekia dujas įsiskolinusiai Ukrainai, o savo gyventojams, nesumokėjusiems, atjungia? – klausia gyventojai. V. Putinas aiškina, kad reikia žiūrėti į konkrečią situaciją, kaip gyvena konkrečios šeimos.

Su Ukraina 2009 m. buvo sudaryta sutartis dėl dujų, ir iki šiol Ukraina už jas mokėjo pagal sutartas sumažintas kainas. Bet nuo kovo nebemoka nieko. Dar mėnesį Rusija žada palaukti.

V. Putino kalba prieš Krymo prisijungimą buvo neįprasto formato. Jis kreipėsi į kitų šalių tautas, o ne vyriausybes.

„Daugelis tų šalių savanoriškai atsisakė suvereniteto – tai blokų politikos pasekmė. Žmonės net bijo kalbėti, nes galvoja, kad jų pasiklauso amerikiečių žvalgyba. Mūsų pozicija – absoliučiai skaidri ir garbinga. Svarbu, kad ji pasiektų žmones“, – sakė V. Putinas.

Iš studijos Berlyne kalbėjo Valdajaus klubo grupės „Intelektualai“. V. Putinas jiems pabrėžė, kad Rusijos vertybės yra europietiškos. Jis neatsiriboja nuo Europos.

Kaip Rusijai atstatyti prarastą JAV pasitikėjimą? „Manau, čia nėra mūsų kaltės. Dvigubų standartų taikymas mus visada nuvilia. JAV veikia taip Afganistane, Irake ir kitose šalyse, o Rusijai ginti savo interesų – negalima. Nėra jokios logikos tokioje pozicijoje. Norint padidinti pasitikėjimą, reikia daugiau dėmesio skirti tarptautinei teisei“, – sakė V. Putinas.

Bet jis pabrėžė, kad Rusija suinteresuota palaikyti gerus santykius su JAV.

E. Snowdeno klausimas

Klausimą V. Putinui uždavė netgi JAV slaptųjų tarnybų duomenų nutekintojas Edwardas Snowdenas. Ar Rusija užsiima sekimu internete, ir ar V. Putinas pateisina masinę kontrolę? – domino E. Snowdeną.

„Aš – buvęs žvalgybos agentas“, – pasigyrė V. Putinas ir sakė, kad specialių priemonių naudojamas yra pateisinamas, bet su teismo leidimu dėl konkretaus žmogaus. Masinio sekimo, esą, taikyti negalima.

„Mes niekada to neleisime. Ir pinigų tam neturime tiek, kiek JAV“, – pasiguodė.

Kada šalis pamatys pirmąją ledi?

„Žinote, pirma reikia išleisti už vyro savo buvusią žmoną Liudmilą“, – atsakė V. Putinas.

Mėgstamiausias V.Putino filmas, pasirodo, apie Vasilijų Čiapajevą.

Trukmė vis ilgėdavo

Tradicinės „tiesioginės linijos“ atsirado dar per pirmąją V. Putino prezidento kadenciją. Pirmoji įvyko 2001 m. gruodžio 24 d., o paskutinioji – 2013 m. balandžio 25 d. Dabartinė – jau 12-oji. Užduoti klausimus V. Putinui gali ne tik į studiją pakviesti svečiai, bet ir piliečiai per televizijos tiltus iš įvairių Rusijos miestų. Taip pat gyventojai klausimus gali užduoti internetu, telefonu, trumpąja žinute.

Kiekvienais metais V. Putinas nors ir po minutę, bet ilgindavo „linijų“ trukmę. 2001 m. transliacija truko 2,5 valandos, o 2013 m. – jau 4 valandas 47 minutes.

Tačiau pastaroji  „tiesioginė linija“ buvo trumpesnė už buvusią prieš tai – truko „tik“ 4 valandas.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
Šaltinis www.delfi.lt Šaltinis www.lrytas.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...