captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kokie bus nauji NATO sienų gynybos planai?

Baltijos šalys antradienį turėtų sužinoti NATO planus, kaip Aljansas stiprins jų gynybą ir kokių pastiprinimų gali imtis.
I. Juodytės (BFL) nuotr.
I. Juodytės (BFL) nuotr.

Baltijos šalys antradienį turėtų sužinoti NATO planus, kaip Aljansas stiprins jų gynybą ir kokių pastiprinimų gali imtis.

NATO pajėgų Europoje vyriausiasis vadas antradienį turi pateikti siūlymus dėl sausumos, oro ir jūrų pajėgumų stiprinimų išilgai visos rytinės sienos. Generolas Philipas Breddlove prieš mėnesį pareiškė, kad Rusija prie Ukrainos sienos yra sutelkusi tiek pajėgų, kad jei panaši situacija pasikartotų prie NATO sienų, norint apsiginti nuo staigaus puolimo, reikia nuolatinių bazių.

Eskadrinis minininkas „Donald Cook“ – naujausias Jungtinių Valstijų pajėgų vienetas arčiausiai Rusijos: praėjusią savaitę jis įplaukė į Juodąją jūrą. Taip arti, kad, pasak Pentagono, Rusijos naikintuvas ėmėsi provokacinių veiksmų: pusantros valandos sukosi vos kelių šimtų metrų aukštyje ir dvylika kartų praskrido pro šalį. Rumunijos prezidentas sako, kad Juodąją jūrą turėtų aplankyti ir dar viena Amerikos fregata.

Nuo pat Krymo krizės pradžios Jungtinės Valstijos ėmėsi žingsnių užtikrinti NATO sąjungininkes arčiausiai Rusijos, kad neabejotinai gintų, jei prireiks. Žodžiai skambėjo iš aukščiausių pareigūnų lūpų, bet Vidurio Europos valstybėms reikia konkrečių žingsnių. Jungtinės Valstijos, Prancūzija, Danija bei kelios kitos NATO šalys pasiuntė papildomų lėktuvų į Baltijos šalis, Lenkiją ir Rumuniją, bet vis dažniau kalbama ne tik apie besikeičiančias pajėgas ir apie dažnesnes pratybas, bet ir apie nuolatines bazes.

O antradienį Aljanso pajėgų vadas sąjungininkių ambasadoriams turėtų formaliai perduoti visų įmanomų priemonių stiprinti NATO buvimą rinkinį. Kartu – ir savo paties rekomendacijas, kokių žingsnių derėtų imtis šiauriniame, centriniame ir pietiniame flanguose.

Jungtinės Valstijos ne kartą yra minėjusios, kad svarstomi nuolatiniai sausumos, oro ir jūrų pajėgumai, bet iki šiol nebuvo aišku, ar kalbama apie naujas bazes, kaip antai Lenkijos prašomos dvi brigados – apie dešimt tūkstančių žmonių.

Generolas P. Breedlove sako, kad Rusija sutelkusi tiek pajėgų prie Ukrainos sienos, ir jos tokios parengtos, kad iškeltų tikslų pasiektų per tris–penkias dienas. Prieš mėnesį konferencijoje Briuselyje NATO pajėgų vadas pareiškė, kad nuo tokio staigaus puolimo deramai apsaugotų tik iš anksto dislokuoti Aljanso daliniai. Jungtinių Valstijų prezidentas Barackas Obama paprašė ne tik apsvarstyti galimus pastiprinimus, bet ir užtikrinti, kad NATO gynybos planai, kuriuose numatyti konkretūs žingsniai kiekvienai sąjungininkei ginti, būtų nuolat atnaujinami.

Aljanso ministrai sprendimus dėl generolo siūlymų turėtų priimti birželį – jie prieš dvi savaites ir paprašė P. Breedlove parengti galimų žingsnių sąrašą. Tačiau politiniu lygiu ne visos NATO narės mano, kad vertėtų provokuoti Rusiją. Antai Berlynas kelis kartus pareiškė, kad Aljansas neturėtų pažeisti 1997-aisiais Maskvai duoto pažado, kad nesteigs naujų bazių rytinėse savo teritorijose. Lietuva irgi yra užsiminusi, kad teko aštriai ginčytis su kai kuriomis NATO sąjungininkėmis, kurios nenorėjo net pradėti Baltijos šalių gynybos planavimo, kad neerzintų Rusijos.

Vis dėlto įvykiai Ukrainoje, pasak generolo P. Breedlove, iš pamatų keičia Aljanso mąstymą. NATO turi persvarstyti taisykles, kaip dislokuoja pajėgas, kokią jų parengtį numato, kaip jas aprūpina ir kam jas rengia.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...