captcha

Jūsų klausimas priimtas

Baltarusijos politikas Vilniuje paaiškino, kodėl Minske nėra Maidano

Buvęs Baltarusijos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Stanislavas Šuškevičius tvirtina, kad Minske būta dar didesnio Maidano nei Kijeve. Tačiau prieš trejus metus su protestuotojais buvo žiauriai susidorota, o dalis sulaikytųjų tebesėdi kalėjime.
S. Šuškevičius, Š. Mažeikos (BFL) nuotr.
S. Šuškevičius, Š. Mažeikos (BFL) nuotr.

Buvęs Baltarusijos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Stanislavas Šuškevičius tvirtina, kad Minske būta dar didesnio Maidano nei Kijeve. Tačiau prieš trejus metus su protestuotojais buvo žiauriai susidorota, o dalis sulaikytųjų tebesėdi kalėjime.

Paskutinis laisvai išrinktas Baltarusijos parlamento pirmininkas Vilniuje dalyvauja Europos Sąjungos (ES) parlamentų pirmininkų konferencijoje. Į ją pakviesti ir Rytų partnerystės programai priklausančių valstybių parlamentų vadovai.

Pasak buvusio parlamento pirmininko S. Šuškevičiaus, Baltarusija kaltinama neturinti tokio orumo kaip Ukraina su Maidano protestuotojais.

„Gerbiami kolegos, 2010 m. gruodžio 19 dieną mūsų Maidanas Nepriklausomybės prospekte ir Nepriklausomybės aikštėje Minske buvo. Ten buvo 40–70 tūkst. žmonių, tai daugiau negu Maidane kada nors buvo susirinkę, tačiau tas žiaurumas, kurį naudojant buvo išvaikyti protestuotojai prieš rinkimų falsifikavimą“, – kalbėjo S. Šuškevičius.

S. Šuškevičiaus teigimu, prieš tai prezidentas Aleksandras Lukašenka susirinko visą Baltarusijos „Omoną“, šis „begėdiškai mušė visus protestuotojus“, tūkstančiai buvo suimti. Tarp suimtųjų buvo septyni kandidatai į prezidentus. Vienas kandidatas į prezidentus iki šiol sėdi kalėjime, kiti „atsipirko“ 1,5–2 metais kalėjimo.

„Rytų partnerystės organizatoriai negalėjo įsivaizduoti, kad mūsų Vyriausybė gali būti tokia antiliaudiška ir antidemokratiška. Mūsų prezidentas iš politologijos įsisavino tik vieną dalyką: visus veiksmus reikia atmesti, jeigu nori išlaikyti ir įtvirtinti valdžią. Galima galvoti, kad tai Makiavelis: ne, tai ne tai. Tai, pavyzdžiui, fizinis konkurentų, pirmiausia politinių, naikinimas, jų sodinimas į kalėjimus. Daug mūsų piliečių kalėjimuose arba jiems sudaromos sąlygos, kad privalo išvažiuoti iš Baltarusijos“, – šalies kasdienybę atskleidė S. Šuškevičius.

Svečias tvirtino, kad baltarusiai niekuo nesiskiria nuo kitų tautų: jie irgi europiečiai, bet prarado daug žmonių. „Baltarusių tautos genocidas – aiškus faktas – amerikiečiai II pasaulinio karo metu prarado 420 tūkstančių savo kariškių iš 132 mln. gyventojų. Baltarusija iš 10 milijonų gyventojų prarado 2,5 mln., tarp jų kariškių daugiau negu Amerika. Be to, tai buvo geriausi žmonės. Tokiomis sąlygomis labai sunku atkurti tautą. Jeigu mus laikote genetiškai pažeista tauta, mes tai atstatysime“ , – sakė S. Šuškevičius.

Jo manymu, baltarusiai grįš į Europą ir patvirtins esantys europiečiai. S. Šuškevičius europiečiams turi vieną prašymą: nebandyti perauklėti A. Lukanšenkos, ką ES anksčiau nesėkmingai mėgino daryti.

V. Putino kalbas vertina kaip „marazmą“

S. Šuškevičiaus teigimu, ateityje tikėtis geresnio leidžia situacija buvusiose Sovietų Sąjungos šalyse – Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, taip pat Lenkijoje.

„Nuo 1996 m. pas mus nebuvo nei parlamentinių, nei prezidento rinkimų – tikriau buvo renginiai, kurie buvo vadinami rinkimais, tačiau rezultatai buvo žinomi dar iki balsų skaičiavimo“, – sakė S. Šuškevičius. Tarptautiniai balsų stebėtojai ne kartą tvirtino, kad balsų skaičiavimo Baltarusijoje netgi nebūna – išrenkami reikalingi valdžios atstovai.

Pasak S. Šuškevičiaus, kas Baltarusijoje neremia prezidento, tas yra „kvailys, priešas ir visų bėdų kaltininkas“. „Demokratija Baltarusijoje ir nekvepia, pas mus daug politinių kalinių, be to, nė vienas iš jų nelaikomas politiniu kaliniu pagal oficialią Baltarusijos versiją“, – kalbėjo svečias iš Baltarusijos.

S. Šuškevičius pakomentavo Rusijos prezidento Vladimiro Putino teiginius, esą Sovietų Sąjunga paleista ne visiškai juridiškai tiksliai. Šią V. Putino mintį S. Šuškevičius įvertino kaip „marazmą“. Pasak S. Šuškevičiaus, Rusija kalba apie 1991 m. kovo 17-tos referendumą dėl Sovietų Sąjungos išlaikymo.

„Dabar jie sako, kad buvo referendumas dėl Krymo ir negalima pažeisti referendumo sprendimo. Jie visada ras priežastį pasakyti, kad yra teisūs ir tą labai propaguoja. Sovietų Sąjunga buvo išardyta teisiškai teisingai, faktiškai ji nustojo egzistuoti 1991 m. rugpjūtį, kuomet žlugo pučas. Todėl, kad Michailas Gorbačiovas nevaldė sąjungos ir valstybės struktūrų, struktūros pačios nevaldė sąjungos, dingdavo pinigai. Sistema buvo nevaldoma“, – aiškino S. Šuškevičius.

Jis priminė, kad 1991 m. Belovežo girioje sutartį pasirašė visi buvusios Sovietų Sąjungos įkūrėjai: Rusija, Ukraina ir Baltarusija. Net Rusijos Dūma 1996 m. denonsavo Sovietų Sąjungos įkūrimo sutartį, vėliau suprato padariusi kvailystę ir pradėjo įrodinėti, kad dėl to nekyla politinių pasekmių.

„Visi svyravimai Rusijos valdžioje, tame tarpe ir paties V. Putino – viso labo šnipo savybės, o ne valstybės vadovo savybės“, – apibendrino S. Šuškevičius.

Tuo metu spaudos konferencijoje dalyvavęs Seimo vicepirmininkas Gediminas Kirkilas pripažino, kad šiuo metu su Rusija dialogas dėl įvykių Ukrainoje nevyksta.

„Kol kas iš tikrųjų dialogas, bent jau su Rusija, nevyksta, nors neabejoju, kad yra labai daug diplomatiniais kanalais vykstančių bandymų tą padaryti. Kol kas, deja, dialogo šiuo klausimu tikrai nėra, tą galima pripažinti“, – sakė G. Kirkilas.

Šaltinis www.15min.lt Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...