captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kaip rusai pergudravo JAV žvalgybą

Vykdant Krymo užėmimo operaciją, Rusijai pavyko pergudrauti Vakarus ir išvengti JAV žvalgybos agentūrų vykdomo sekimo, rašo „The Wall Street Journal“.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Vykdant Krymo užėmimo operaciją, Rusijai pavyko pergudrauti Vakarus ir išvengti JAV žvalgybos agentūrų vykdomo sekimo, rašo „The Wall Street Journal“.

Praeitą mėnesį JAV kariniai palydovai visai šalia Krymo užfiksavo telkiamas Rusijos karines pajėgas. Žvalgybos analitikus nustebino tai, kad nepavyko užfiksuoti jokių demaskuojančių pokalbių, kuriuose Rusijos vadovybė, kariuomenės vadai ar kariai aptarinėtų įsiveržimo į pusiasalį planus.

Globalioji sekimo sistema yra svarbiausia JAV žvalgybos tarnybų priemonė, turinti užtikrinti išankstinį įspėjimą arba kitais būdais surinktų duomenų patvirtinimą. Tačiau panašu, kad Krymo kampanijoje Rusijos strategai sugebėjo pergudrauti Vakarus ir pasislėpti nuo JAV žvalgybos.

„Įspėjimą gavome, tačiau neturėjome informacijos apie tai, kokie konkretūs veiksmai planuojami“, – pasakė aukšto rango JAV pareigūnas.

Siekdamos užpildyti šią spragą, JAV žvalgybos tarnybos ir karinė vadovybė suskubo plėsti žvalgybinių palydovų aprėpties ir pokalbių pasiklausymo zoną Rusijoje, Ukrainoje ir Baltijos šalyse.

JAV vadovybė tikisi, kad skyrus žvalgybos agentūroms daugiau lėšų ir padidinus analitikų skaičių, Rusijos kariuomenės veiksmų sekimas pagerės, ir JAV bus laiku įspėta apie bet kokius galimus Rusijos prezidento Vladimiro Putino veiksmus, prieš jam jų imantis.

JAV veiksmų ilgai laukti nereikės. „Mes perėjome į reagavimo į krizę režimą“, – pareiškė aukšto rango JAV pareigūnas. Tačiau kol Rusija ir toliau telkia pajėgas prie sienų su Rytų Ukraina, Amerikos žvalgybos vadovybė nerimauja, kad Rusijai gali ir vėl pavykti įslaptinti pokalbius ir neatskleisti savo kito žingsnio, nuogąstavo JAV pareigūnas. B. Obamos administracijoje tvyro nerimas, papasakojo diskusijos užkulisiuose dalyvaujantis asmuo.

Kijevo vyriausybė taip pat nerimauja. Ukrainos užsienio reikalų ministras sekmadienį pareiškė, kad Rusijos kariuomenės telkimas didina karo tikimybę. Likus keliems mėnesiams iki Krymo aneksijos, JAV žvalgybos tarnybos pranešė Baltiesiems rūmams, kad V. Putinas gali imtis ryžtingų veiksmų Kryme, kuriame dislokuota strategiškai svarbi Rusijos karinė jūrų įranga. Tai paskatino B. Obamos administraciją imtis diplomatinio spaudimo priemonių, kurios, deja, nebuvo veiksmingos.

Tačiau, kol JAV sutelkusi visą dėmesį stebėjo Rusijos teritorijoje dislokuotą kariuomenę, Krymo užėmimo kampanijos priešakyje atsidūrė pajėgos, jau esančios pusiasalyje, o JAV žvalgyba nespėjo suvokti, kas vyksta.

JAV Atstovų rūmų žvalgybos komiteto pirmininkas respublikonas Michaelas Rogersas paskelbė apžvalgą, kurioje cituojami vienas kitam prieštaraujantys žvalgybos tarnybų pranešimai ir keliamas klausimas, kodėl tarnybos neteisingai įvertino V. Putino ketinimus. Agentūros pareigūnai teisinasi, kad neatitikimai pranešimuose yra palyginti nedideli, ir jie atspindi konkuruojančių hipotezių analizę, kurią žvalgybos tarnybos atliko politikos strategų užsakymu.

Kai kurie B. Obamos administracijos, JAV kariuomenės ir žvalgybos pareigūnai teigia abejojantys, ar Jungtinės Valstijos galėjo pakreipti situaciją kita linkme. Net ir perpratusi V. Putino planus, B. Obamos administracija vargu ar galėjo jį sustabdyti. Likus trims dienoms iki operacijos Kryme, JAV žvalgybos vadovybė pranešė B. Obamai, jog Rusija gali taip sparčiai užimti pusiasalį, kad Vašingtonas apie tai sužinotų post factum.

JAV kariuomenės ir žvalgybos pareigūnai iškėlė prielaidą, kad Rusijos karo strategai galėjo panaudoti žinias apie JAV žvalgybos taikomus metodus ir būsimą invaziją aptarinėti pasitelkę kitas komunikacijos priemones. JAV pareigūnai neįvardijo, kokiu būdu Rusijai pavyko užmaskuoti savo karinius planus nuo JAV žvalgybos įrangos, kuri fiksuoja skaitmeninę ir elektroninę komunikaciją.

Pasibaigus Šaltajam karui, JAV prioritetai pasikeitė. Amerikos žvalgybiniai palydovai ir kita duomenų rinkimo įranga buvo mažiau nukreipta į Rusiją, o labiau į kovą su terorizmu – į Artimuosius Rytus ir Aziją.

„Būsimieji ateinančių kartų karininkai apie tai skaitys istorijos vadovėliuose“, – samprotavo aukšto rango JAV pareigūnas.

Dar gruodžio mėnesį JAV žvalgybos analitikai ir diplomatai gavo žinių, jog V. Putinas nusitaikęs į Krymą. Kremliui kėlė nerimą augantys protestai prieš tuometinį Ukrainos prezidentą Viktorą Janukovyčių. Analitikai ir diplomatai įspėjo, kad, jei padėtis blogėtų, Maskva gali siekti apginti Rusijos interesus Kryme.

JAV kariuomenės štabas Europoje paprašė Pentagono sustiprinti žvalgybos, įskaitant palydovinės, duomenų rinkimo aprėptį regione. Palydovinėse nuotraukose matyti tipiški kariniai manevrai, vykdomi Rusijos bazėse Kryme.

Žvelgdami iš retrospektyvos, kai kurie JAV pareigūnai daro prielaidą, kad stipriau parengtus dalinius į Krymą Rusija galėjo siųsti palaipsniui, nedideliais kiekiais. Tačiau iki Krymo aneksijos tokių duomenų JAV žvalgyba nepateikė, reziumuoja pareigūnai.

Vasario mėn. pradžioje JAV ambasadorius Ukrainoje Geoffrey Pyattas išsiuntė į Krymą ambasados pareigūnų komandą. Nors pareigūnų surinkta informacija nebuvo išsami, ji pasėjo nerimą diplomatinėse sferose. Žmogaus teisių aktyvistai, Krymo totorių bendruomenės nariai ir kiti vietos gyventojai pranešė amerikiečiams, jog Kryme formuojamos naujos, akivaizdžiai priešiškai Kijevui nusiteikusios politinės grupuotės. Tačiau, pareigūnų teigimu, vizito ataskaitos nesukėlė G. Pyattui ir kitiems diplomatams įtarimų, kad Rusija planuoja užimti Krymą.

Lūžis įvyko tik vasario 18 d., kai smurto mastai ėmė didėti, pareiškė JAV žvalgybos tarnybos pareigūnas. Pareigūnai ėmė nagrinėti, ar Kijeve skubiai įvykdyti valdžios pokyčiai nepaskatins Rusijos inicijuoti karinį konfliktą.

JAV įtarimai sustiprėjo vasario 25 d., likus keturioms dienoms iki Krymo užėmimo. Rusijos gynybos ministerija pakvietė JAV karo atašė Maskvoje į pasitarimą, kuriame pareigūnai pranešė apie planus surengti didelio masto karines pratybas netoli Ukrainos ir Krymo.

JAV gynybos ir žvalgybos pareigūnai būgštavo, kad pratybos surengtos kaip priedanga, siekiant užmaskuoti rengiamą ataką prieš Ukrainą. Panašią taktiką Maskva taikė 2008 m., prieš įsiveržimą į Gruziją. Politikams pateiktose žvalgybos tarnybų ataskaitose žodis „pratybos“ rašomos kabutėse, išreiškiant skeptišką analitikų požiūrį į tokį Rusijos manevrą. Palydovinėse nuotraukose akivaizdžiai matyti, kad prie Ukrainos telkiamos karinės pajėgos.

JAV kariuomenės štabo Europoje pareigūnai dar kartą paprašė sustiprinti žvalgybinių duomenų rinkimą. Kariuomenė kažkiek išplėtė palydovų aprėptį Ukrainoje ir Rusijoje, tačiau atsisakė nukreipti visus išteklius nuo Afganistano, Šiaurės Korėjos, Irano ir kitų karštųjų taškų, praneša JAV pareigūnai.

Vasario 26 d. pasitarime B. Obama ir kiti šalies politikos strategai, tokie kaip JAV nacionalinės žvalgybos tarnybos direktorius Jamesas Clapperis bei kt. įvardijo Krymą kaip karštąjį tašką.

Ataskaitoje iškeliama prielaida, jog Rusijos karinė vadovybė, greičiausiai, rengiasi galimoms operacijoms Kryme. B. Obamai buvo pranešta, kad kariniai veiksmai gali būti pradėti be išankstinio perspėjimo.

Vis dėlto JAV žvalgybos tarnybos negalėjo pateikti šias prielaidas patvirtinančių duomenų. JAV žvalgybos nugirstuose tarptautiniuose pokalbiuose V. Putinas ir kiti Rusijos vadovai niekuo neišsidavė.

Nėra aišku, ar Rusijos vadovai sąmoningai vengė kalbėti apie planuojamą invaziją, ar tiesiog rado kitą komunikacijos būdą, kurio Amerika nesusekė. Egzistuoja dar viena prielaida: galbūt V. Putinas sprendimą užimti Krymą priėmė paskutinę minutę, ir apie tai pranešė tik asmenims, kurie turėjo invaziją įvykdyti.

Vis dėlto kai kurie JAV ir Didžiosios Britanijos pareigūnai mano, kad Krymo užėmimo planą Rusija kruopščiai parengė iš anksto, todėl nebuvo reikalo jį aptarinėti.

JAV pareigūnų teigimu, Kryme Rusijos karininkai pademonstravo išskirtinę discipliną – jų radijo ryšio ir mobiliųjų telefonų pokalbiuose, kuriuos pavyko nugirsti JAV žvalgybos tarnyboms, nėra jokių užuominų į užgrobimo planus.

Vasario 27 d. G. Pyattas į Vašingtoną nusiuntė skubią notą su prisegta nuotrauka, kurioje matyti Rusijos vėliavos, plevėsuojančios ant Krymo parlamento pastato. JAV pareigūnai nežinojo, ar pastatą užėmė Rusijos pajėgos, ar atsiskyręs Ukrainos policijos pajėgų batalionas, dalyvavęs susidorojant su protestuotojais Kijeve.

Tuo metu Kryme nebuvo amerikiečių, kurie būtų galėję patikrinti pranešimus apie Rusijos karinių pajėgų judėjimą, be to, virš Krymo nebuvo nevaldomųjų aparatų, galėjusių realiojo laiko režimu rinkti žvalgybos duomenis, praneša pareigūnai. Jungtinėms Valstijoms teko pasikliauti palydovinėmis nuotraukomis ir socialine žiniasklaida, kurioje buvo ir Rusijos skleidžiamos dezinfomacijos. JAV Valstybės departamento pareigūnai atsisakė aptarinėti techninės žvalgybos veiklą.

Dauguma JAV žvalgybos analitikų manė, kad V. Putinui nusprendus pradėti invaziją, būtų panaudotos pajėgos, dalyvavusios karinėse pratybose. Dabar paaiškėjo, kad buvo nepakankamai įvertinta Rusijos pajėgų Kryme kokybė.

Neįvardytas JAV žvalgybos pareigūnas pareiškė, kad vasario 27 d. vakare JAV gavo patvirtintą informaciją apie tai, jog Rusija naudoja savo karines pajėgas, siekdama perimti pusiasalio kontrolę. Kitą rytą, kai ginkluoti kovotojai be skiriamųjų ženklų užėmė strateginius taškus Kryme, JAV žvalgybos tarnybos pranešė JAV vadovybei, kad minėti kovotojai greičiausiai yra Rusijos kariai.

Vis dėlto JAV nacionalinės žvalgybos tarnybos bendrajame vertinime, pateiktame B. Obamai, trūko svarių argumentų, patvirtinančių, jog Rusija iš tiesų jėga užėmė Krymą.

Vėliau, vasario 28 d. B. Obama paskelbė galutinį viešą įspėjimą V. Putinui dėl Ukrainos suvereniteto pažeidimo, tačiau tuo metu Rusija jau buvo perėmusi karinę Krymo pusiasalio kontrolę, pranešė JAV žvalgybos pareigūnai.

Pentagono pareigūnai pareiškė, kad didžioji dalis jų žvalgybinių duomenų surinkta iš vietos pranešimų, saugomų ambasadoje Kijeve. Gynybos atašė ir kiti ambasados pareigūnai informaciją rinko skambindami Ukrainos pasienio patruliams ir karinių jūrų pajėgų atstovams. Kai kurie pareigūnai, su kuriais buvo susisiekta, pranešė, jog deginami slapti dokumentai, ir teikė informaciją apie Rusijos pajėgų judėjimą.

JAV kariuomenės pareigūnai taip pat skubiai susisiekė su kolegomis Rusijoje, kurie, be abejo, nesuteikė daug informacijos. Kai kurie Rusijos kariuomenės pareigūnai netgi išreiškė nuostabą. Tokia maskavimosi taktika būdinga Maskvai, sako aukšto rango JAV pareigūnas.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...