captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ar Baltijos rusai dairosi į Maskvą?

Įvykiai Ukrainos Krymo pusiasalyje sukėlė daug nerimo Latvijoje ir Estijoje, kur gyvena nemažos rusakalbių bendruomenės, praneša „Reuters“.
Rusų kultūros centro Daugpilyje direktorė Geroida Bogdanova, Reuters/Scanpix nuotr.
Rusų kultūros centro Daugpilyje direktorė Geroida Bogdanova, Reuters/Scanpix nuotr.

Įvykiai Ukrainos Krymo pusiasalyje sukėlė daug nerimo Latvijoje ir Estijoje, kur gyvena nemažos rusakalbių bendruomenės, praneša „Reuters“.

Latvijos Daugpilio mieste, kur tarpusavyje dera carinės imperijos fortai, barakai ir pilki sovietinės statybos daugiabučiai, didesnė tikimybė būti užkalbintam rusiškai nei latviškai, nes 51 proc. miesto gyventojų yra rusai.

59-erių metų vietinė gyventoja Irina Gorkina teigė, kad regione kol kas neįvyko nė vieno incidento etniniu pagrindu, tačiau pripažino, kad neteisybės esama.

„Ne viskas čia sklandu, ne viskas gerai, – dėl mažų pensijų ir menko ekonomikos augimo skundėsi gyventoja. – Tačiau nuo tokios vyriausybės politikos kenčia ne tik rusai, bet ir latviai“.

26-erių metų Daugpilio miesto tarybos narys Jurijus Zaicevas teigia, kad vietinės rusakalbių bendruomenės nepasitenkinimas „didžiulis“ ir kylantis daugiausiai dėl nesuteiktos pilietybės. Latvijoje tokių nepiliečių yra apie 270 tūkst., jie negali balsuoti ar pretenduoti į tam tikrus darbus valstybiniame sektoriuje, todėl natūraliai atsiranda „antrarūšio piliečio“ jausmas.

Rusakalbiai Latvijoje sudaro beveik 35 proc. iš 2 mln. gyventojų, Estijoje šis skaičius siekia beveik trečdalį iš 1,3 mln.

„Mes nesame piliečiai. Jie vadina mus okupantais, tačiau dabar patys taip elgiasi. Tai Rusijos žemės“, – teigė 80-metė daugpilietė Marija, čia atvykusi 1950-aisiais.

Nemažai Latvijoje gyvenančių asmenų yra paveikūs Kremliaus kontroliuojamoms žiniasklaidos priemonėms, todėl Baltijos šalių vyriausybėms šis faktas kelia nerimą. Teigiama, kad dėl Rusijos žiniasklaidos propagandos kai kurie Latvijos rusakalbiai buvo priešiškai nusiteikę euro įvedimo atžvilgiu.

Estijos rusai gręžiasi į Taliną

Estijos Narvos mieste, kur daugumą gyventojų taip pat sudaro rusakalbiai, jaučiama tam tikra bendrystė su Krymo pusiasaliu, tačiau nostalgija sovietinei erai pamažu nyksta. Jaunoji, nepriklausomoje Estijoje užaugusi karta labiau vertina eurą ir galimybę laisvai keliauti po Europą.

„Žmonės Narvoje gali matyti, kad kitoje upės pusėje, Ivangorode, gyvenimas nė kiek ne geresnis, todėl jie laimingi gyvendami Estijoje“, – teigia Andresas Kasekampas, Tartu universiteto politikos mokslų profesorius.

Šiuos pokyčius pastebi ir Estijos filmų kūrėja Aliona Suržikova, per pastarąjį dešimtmetį nufilmavusi kelis dokumentinius filmus apie rusakalbių citadelę Estijoje.

„Kai prieš 10 metų filmavome Narvoje, jaunimas daugiau žvelgė į Sankt Peterburgą, tačiau dabar vis labiau linkstama prie Talino“, – teigė A. Suržikova.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...