captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ar rytiniai Ukrainos regionai taps kitu V. Putino taikiniu?

Rusijos prezidento žodžiai, kad kaip ir Krymą, istorines rusų žemes bolševikai neteisingai prijungė prie Ukrainos, šią savaitę privertė pasaulį dar atidžiau svarstyti, ar kitas Vladimiro Putino taikinys yra Rytų Ukraina.
Rusijos veiksmus palaikantis mitingas Makvoje, Reuters/Scanpix nuotr.
Rusijos veiksmus palaikantis mitingas Makvoje, Reuters/Scanpix nuotr.

Rusijos prezidento žodžiai, kad kaip ir Krymą, istorines rusų žemes bolševikai neteisingai prijungė prie Ukrainos, šią savaitę privertė pasaulį dar atidžiau svarstyti, ar kitas Vladimiro Putino taikinys yra Rytų Ukraina.

NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas, šią savaitę pavadinęs įvykius Kryme didžiausia grėsme Europos saugumui nuo Šaltojo karo, pareiškė, kad nežino, kur V. Putinas sustos. 

Ukrainos valdžia ėmėsi žingsnių raminti rytinius regionus ir įtampa ten truputį sumažėjo, bet Rusija rodo neatsisakanti idėjos šiuos regionus naudoti kaip instrumentą siekiant pakto su Vakarais – kad Ukraina visiems laikams įsipareigotų būti neutrali, ir NATO nepriartėtų prie Rusijos sienų.

Vaizdinėje medžiagoje matoma, kaip Ukrainos pajėgos vyksta ginti savo šalies, bet pirmasis jų priešas – pačios Ukrainos gyventojai – pasirodo netikėtai. Šie Rytų ukrainiečiai stabdo dalinius. Vieni kaimiečiai nenori, kad šarvuočių vilkstinės išartų jų laukus, kiti pasipiktinę, kad rengiamasi karui su broliška slavų tauta.

Bet Ukrainos dalinio vadui Igoriui Momoetui, įkūrusiam 300 karių stovyklą už puskilometrio nuo sienos, brolis ne brolis – jis pasirengęs ginti Ukrainą.

„Mes nestojame prieš brolišką tautą, mes saugome valstybės sieną. Viena iš pasieniečių užduočių – neleisti ją pažeisti. Manau taip: jei vienos šalies pajėgos įžengė į kitos šalies teritoriją, tai – okupacija“, – įsitikinęs I. Momoetas.

Kiti pasienio gyventojai įsitvirtinančius karius pasitinka svetingiau, maitina ir sako nenorintys karo. Kitapus sienos Rusija yra sutelkusi dideles ir gerokai pažangesnes pajėgas. NATO narės Estijos gynybos ministras paskelbė, kad tai aiškiai rodo jos pasirengimą po Krymo pulti Rytų Ukrainą. Atgrasyti ją esą galima tik jėga.

Pašalins istorinę neteisybę?

O kai V. Putinas prabilo apie istorinių neteisybių prieš Rusiją taisymą, atplėštų teritorijų grąžinimą, jis pats pripažino, kad ilgai spausta spyruoklė pagaliau išsitiesia – visus suklusti privertė šie žodžiai, kai Rytų Ukraina paminėta greta Krymo kaip istorinė rusų žemė.

„Po revoliucijos bolševikai įvairiais sumetimais (tegu juos Dievas teisia) prie sąjunginės Ukrainos prijungė reikšmingas istorinių Rusijos pietų teritorijas. Tai padaryta neatsižvelgiant į gyventojų nacionalinę sudėtį, ir dabar tai šiuolaikinės Ukrainos pietryčiai. O po to, 1954-aisiais, sekė sprendimas jai perduoti ir Krymo sritį“, – kalboje tvirtino V. Putinas.

Tad NATO vadovas A. F. Rasmussenas karinę agresiją Kryme vadina įžūliu tarptautinių įsipareigojimų laužymu, suverenumo ir teritorinio vientisumo pažeidimu, bet perspėja, kad tai gali būti ne pabaiga.

„Tai didžiausia grėsmė Europos saugumui ir stabilumui nuo Šaltojo karo pabaigos. Pirmiausia dėl masto, nes tai vienas iš didžiausių kariuomenės judėjimų per daug dešimtmečių. Antra, dėl to, kas pastatyta ant kortos – 45 mln. žmonių laisvė ir teisė priimti sprendimus patiems. Trečia, tai yra krizė ties pačia NATO siena“, – sako NATO generalinis sekretorius, išreikšdamas susirūpinimą, kad tai nesibaigs.

Anot jo, Krymas yra vienas pavyzdys, tačiau jį reikėtų matyti kaip didesnio žaidimo elementą – ilgalaikės Rusijos, ar bent jau V. Putino, strategijos dalį. Taigi, pasak A. F. Rasmusseno,  dabar rimtą susirūpinimą kelia tai, ar Rusija žengs į rytinę Ukrainos dalį.

Rusija pati paskelbė, kokia gali būti jos ilgalaikė strategija: pasiūlė Vakarams sudaryti paktą dėl Ukrainos –perrašyti jos konstituciją ir paversti ją buferine zona. Taip pat sukurti naują konstituciją, kur rytiniai, rusiški regionai turėtų daugiau galių, susitaikyti su Krymo atplėšimu ir, svarbiausia, įtvirtinti, kad Ukraina nesijungs prie karinių blokų, taigi NATO siena nepriartės prie Rusijos. Prieš šešerius metus NATO jau yra pažadėjęs, kad Ukraina taps aljanso nare, tad kol kas Vakarai šį siūlymą atmetė.

Bet jei Maskvos tikslas – išnaudoti Ukrainos rytinius regionus tam, kad galų gale priverstų naująją Kijevo valdžią savanoriškai pasilikti Rusijos įtakos sferoje, Kremliui ir nebūtina tučtuojau pulti šių regionų.

Taip ji nebeerzintų Vakarų ir leistų Europos politikams, pasiryžusiems ir toliau nuolaidžiauti V. Putinui, išsaugoti veidą: jie niekad neslėpė, kad Krymo aneksija dar nebus pagrindas imtis griežčiausių sankcijų. Jas paskatintų tik įsiveržimas į Rytų Ukrainą. Išlaikyti įtampą Charkive ir Donecke bei aplinkiniame Donbaso regione – V. Putinui pats tas.

Donecke renkami parašai dėl referendumo

Donecke Rusijos rėmėjai veikia pamažu. Pradėti rinkti parašai referendumui dėl apsisprendimo, nors toks referendumas, kaip ir balsavimas Kryme, pažeistų Ukrainos konstituciją.

Kuo daugiau parašų, tuo geriau – bet kol kas praeiviai vangūs ir organizatoriai nelabai patenkinti.

Atrodo, slopsta ir demonstracijos. Dar savaitgalį Charkive ir Donecke minios bandė puldinėti valdžios ir saugumo tarnybų pastatus, bet dabar mitinguotojų pulkeliai skystėja. Gal padėjo ir tai, kad pasieniečiai ėmė gerokai griežčiau tikrinti atvykstančiuosius. Antai Rusija jau skundžiasi, kad neįleisti netgi valstybės kontroliuojamų televizijų atstovai. Ukraina sako, kad jie melavo dėl viešnagės tikslų.

„Ne tik tikriname į Ukrainą atvykstančių Rusijos piliečių dokumentus, bet ir klausinėjame apie buvimą Ukrainoje, kad nustatytume meluojančius ar tuos, kuriems uždrausta atvykti“, – akcentuoja Novoazovsko pasienio posto vado pavaduotojas Ihoris Lizohubas.

Naujoji valdžia Kijeve, atrodo, pagaliau irgi atkreipė dėmesį į rytinių regionų susirūpinimą – kreipdamasis rusų kalba, premjeras parėmė iš Charkivo kilusio vidaus reikalų ministro iniciatyvą surinkti nelegalius ginklus, kuriais gąsdina Rusija, ir pažadėjo dabar nesvarstyti stojimo į NATO.

„Griežtai tam, kad išlaikytume Ukrainos vienybę, nesvarstomas klausimas dėl Ukrainos prisijungimo NATO“, – nurodo Ukrainos ministras pirmininkas Arsenijus Jaceniukas.

Pagal Krymo scenarijų prie Donecko išdygo patikrinimo punktų, bet bedarbiai Rusijos rėmėjai čia neturi ką veikti – kaip nėra fašistų banderininkų, taip nėra.

„Jei būtų kokių iš vakarų atvykstančių automobilių su ginkluotais žmonėmis, turėtume jiems kirsti kelią. Vakar ne, užvakar važiavo vilkstinė su trimis automobiliais, vežusiais po keturias zenitines raketas. Ją sustabdėme“, – teigia asmuo iš patikrinimo punkto.

Donecko gubernatorius: čia – ne Krymas

Naujasis Donecko regiono gubernatorius sako, kad padėjo ir tai, kad iškart pakeisti milicijos vadai, o ir žmonės čia visad norėjo ne prisijungti prie Rusijos, o daugiau autonomijos – juk uždirba daug pinigų Ukrainos biudžetui.

„Čia ne Krymas. Daugiau kaip 90 proc. žmonių supranta, kad bet kokia intervencija labai pavojinga ir destabilizuotų gyvenimą regione. Sukeltų ilgalaikį konfliktą. Manau, Rusijos pusė pati tai supranta“, – dėsto Donecko gubernatorius Serhijus Taruta.

Pardavėja pasienio su Rusija parduotuvėje bijo to paties.

„Jei čia prasidės koks nors skilimas, tikrai kils karas. Netgi sakyčiau, skerdynės. Nes žmonės puls vieni kitus“, – įsitikinusi moteris.

Jaunesni žmonės, nors tenka imtis atsargumo priemonių nuo agresyvių Rusijos mylėtojų, renkasi į spontaniškas akcijas paremti Ukrainą ir kelią į Europą.

Rusija imasi raminimo taktikos

Rusijos prezidentas pats mėgina raminti, kad daugiau nepuls, bet ir Krymo dar prieš porą savaičių tikino neprisijungsiantis.

„Netikėkite tais, kas mėgina išgąsdinti jus Rusija. Kas rėkia, kad po Krymo seks kiti regionai. Mes nenorime Ukrainos padalijimo, mums jo nereikia“, – tikina V. Putinas.

Tuo metu Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas tėvynainius jau žada ginti ne karinėmis priemonėmis.

„Mūsų politika ginti rusakalbių, tėvynainių interesus tikrai nesikeis. Rusijos prezidentas tai patvirtino kovo 18-ąją. Ginsime jų interesus politinėmis, diplomatinėmis ir teisinėmis priemonėmis“, – priduria S. Lavrovas.

Vieniems garbės žodžio užtenka, kiti nori įrodymų

Rusijos gynybos ministras tokiais ketinimais patikino ir Pentagono vadovą.

„Gynybos sekretorius Chuckas Hagelis liko patenkintas ministro Sergejaus Šoigu užtikrinimu, kad jo daliniai, sutelkti pasienyje, skirti tik pratyboms, kad jie neketina kirsti sienos į Ukrainą ir kad nesiims agresyvių veiksmų“, – teigia JAV gynybos departamento atstovas spaudai adm. Johnas Kirby.

Tačiau neatrodo, kad dabar Vakarai Rusijos žodžiais taip paprastai tikėtų – net prezidento žodžio nepakanka.

„Turi būti aiškiai pasakyta, kad Rusija nesieks aneksuoti jokių teritorijų už Krymo. Ir ne tik Rusijos prezidentas turi tai pasakyti, bet Rusija turi pateikti įrodymų“, –pabrėžia  Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris.

Taigi prieštankiniai užkardai Rusijos ir Ukrainos pasienyje tikriausiai liks ilgam. Rusija atsisako pripažinti šią Kijevo valdžią ir, tikriausiai, neatsisako planų priversti Vakarus sutikti su buferine zona ir su Ukraina savo įtakos sferoje.

Mažam rateliui žmonių, šiuo metu Kremliuje formuojančiam karo ir taikos politiką, stabdyti Vakarų artėjimą atrodo gyvybinis Rusijos interesas. O jei taip – priemonės bus naudojamos tada ir tokios, kokių prireiks.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Ukraina po V. Janukovyčiaus

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close